Norvegų kalbos gramatika, kaip ir bet kurios kitos kalbos, turi savų ypatumų. Vienas iš svarbiausių aspektų yra veiksmažodžių laikai, ypač būtasis laikas. Šiame straipsnyje aptarsime būtojo laiko formavimą, vartojimą ir skirtumus tarp skirtingų būtojo laiko formų.
Būtasis laikas norvegų kalboje
Norvegų kalboje būtasis laikas vartojamas nusakyti veiksmui, vykusiam praeityje. Tačiau būtasis laikas norvegų kalboje turi kelias formas, ir jų vartojimas šiek tiek skiriasi.
Pagrindinės būtojo laiko formos
- Preteritum (praeities paprastasis laikas): naudojamas apibūdinti veiksmams, kurie įvyko ir pasibaigė praeityje.
- Presens perfektum (praeities atliktinis laikas): naudojamas apibūdinti veiksmams, kurie prasidėjo praeityje ir turi įtakos dabartiai arba vis dar tęsiasi.
Preteritum
Preteritum sudaromas prie bendraties pridedant priesagą -r. Tačiau, norvegų kalbos veiksmažodžio sistemoje nėra nekaitomi veiksmažodžiai, t. y. veiksmažodžiai nekaitomi asmenimis.
Norvegų kalboje, norint pasakyti "aš skaitau", "tu skaitai" ir t.t. naudojama ta pati veiksmažodžio forma.
Presens perfektum ir preteritum skirtumai
Norint suprasti, kada vartoti presens perfektum ir preteritum, svarbu atkreipti dėmesį į kontekstą. Pateiksime pavyzdžius:
- Katrine falt.
- Katrine har falt.
Pirmuoju atveju (a) sakoma, kad Katrine nukrito. Tai reiškia, kad veiksmas įvyko ir pasibaigė - ir dabartyje nebeturi jokių pasekmių. Antrąjį variantą (b) sakysime, kai pvz., Katrine vis dar guli ant žemės arba jai skauda.
Preteritum dažnai vartojamas su laiko aplinkybėmis, žyminčiomis pasibaigusį laikotarpį, pvz., i går (vakar), i fjor (pernai), for to år siden (prieš dvejus metus), i forrige uke (pereitą savaitę) ir t.t.
Presens perfektum dažniausiai vartojamas su laiko aplinkybe, žyminčia dar nepasibaigusį laiko tarpą, pvz., i dag (šiandien), i år (šiais metais).
Taigi, preteritum vartojamas, kai veiksmas įvyko praeityje ir baigėsi, o presens perfektum - kai veiksmas prasidėjo praeityje, tačiau dar nepasibaigė arba turi įtakos dabartyje.
Pasyviosios veiksmažodžio formos
Norvegų kalboje taip pat egzistuoja pasyviosios veiksmažodžio formos. Formos su priesaga -s (vad. pasyvus) vartojamos oficialioje kalboje, pvz., informaciniuose lapeliuose ir pan.
Pavyzdžiai:
- Jeg skjærer osten i terninger. (Aš pjaustau sūrį kubeliais.)
- Osten skjæres i terninger. (Sūris pjaustomas kubeliais.)
- Osten blir skåret i terninger. (Sūris yra pjaustomas kubeliais.)
- Osten er skåret i terninger. (Sūris yra supjaustytas kubeliais.)
Modaliniai veiksmažodžiai
Modaliniai veiksmažodžiai norvegų kalboje:
- kan (galėti, mokėti) - kan (galiu, moku; gali, moki ir t.t.)
- skal (pagalb. vks. būsimajam laikui sudaryti, į lietuvių k. neverčiamas)
- må (privalėti) - må (privalau, privalai ir t.t.)
- vil (noriu, nori ir t.t.)
- bør (turėti, derėti) - bør (turėčiau, man derėtų ir t.t.)
Šie veiksmažodžiai vartojami be dalelytės „å“, pvz., Jeg kan snakke norsk (Aš galiu kalbėti norvegiškai).
Kiti svarbūs aspektai
Norvegų kalboje taip pat svarbu žinoti, kad:
- Nėra būsimojo laiko formos, todėl ateities veiksmas dažnai nusakomas esamuoju laiku arba modaliniu veiksmažodžiu skal.
- Nėra griežtų taisyklių, kada vartojamos priesagos -et, -et ir -te, -t. Tai priklauso nuo veiksmažodžio tipo ir tradicijos.
Apibendrinant, norvegų kalbos būtojo laiko sistemos supratimas yra esminis norint taisyklingai reikšti mintis apie praeities įvykius. Svarbu atsiminti skirtumus tarp preteritum ir presens perfektum, taip pat atkreipti dėmesį į kontekstą ir laiko aplinkybes.
Norvegų kalbos veiksmažodžiai – taisyklingasis būtasis laikas. Keturios grupės. Norvegų kalba pradedantiesiems
Naudingi posakiai ir frazės:
- Faste uttrykk - sustabarėję dažnai vartojami posakiai, nepaklūstantys įprastinėms taisyklėms.
Manyti, galvoti į norvegų kalbą
Manyti, galvoti į norvegų kalbą galime versti 4 būdais: å tro - å synes - å mene - å tenke.
Žodžių tvarka
Žodžių tvarka - ordstilling - teigiamuose ir neigiamuose sakiniuose, žodžių tvarka klausiamuosiuose sakiniuose (su ir be neiginio) yra svarbi norint taisyklingai dėlioti sakinius.
