Šildymo ir karšto vandens tiekimo problemos gali sukelti daug nepatogumų. Aptarkime dažniausiai pasitaikančias situacijas ir galimus sprendimus.
Karšto vandens temperatūra ir legionelos
Karšto vandens temperatūra turėtų būti ne mažesnė kaip 60 laipsnių Celsijaus, kad būtų išvengta legionelių bakterijų dauginimosi. Neseniai Vilniuje keliuose daugiabučiuose buvo nustatyta legionelių. Po šio įvykio Kaune taip pat buvo padidinta karšto vandens temperatūra.
Karšto vandens tiekimo sistemos
Pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, kokia yra šilto vandens tiekimo sistema jūsų name. Ne visur tiekiamas centralizuotas karštas vanduo, kai kur jis šildomas pačiame name. Taip pat gali būti, kad kaimynai nori sutaupyti ir vanduo nėra pakankamai šildomas. Kita galima problema - sugedęs cirkuliacinis siurblys.
Ką daryti, jei karštas vanduo bėga drungnas?
Jei vakarais iš čiaupo bėga drungnas vanduo, o skaitiklis sukasi kaip už karštą, reikėtų kreiptis į atsakingas tarnybas. Dažnai tokia situacija susidaro po 22 val., kai namas nusprendžia renovuoti šildymo sistemą arba gyventojai pageidauja sumažinti vandens temperatūrą nakčiai.
Kompensacijos už šildymą
Visi gyventojai raginami pasitikrinti, ar jiems priklauso kompensacija šildymui. Dauguma galinčiųjų gauti kompensacijas jų negauna dėl nežinojimo. Dabar užteks tik vieno prašymo, kad sunkiau besiverčiantys ar vidutines pajamas gaunantys gyventojai galėtų ramiai naudotis šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijomis. Prašymą dėl kompensacijos galima teikti ir internetu per Socialinės paramos informacinę sistemą (SPIS).
Pavyzdžiui:
- Vidutinę senatvės pensiją (su būtinuoju stažu) 513 Eur gaunantis ir vienas gyvenantis pensininkas už būsto šildymą pagal savo pajamas už normatyvinį būsto plotą (50 kv. m) nemokėtų nieko.
- Keturių asmenų šeima (2 tėvai ir 2 vaikai), gaunanti 1 099 Eur į rankas (2 MMA), už būsto šildymą pagal savo pajamas už normatyvinį būsto plotą (70 kv. m) nemokėtų nieko.
- Trijų asmenų šeima (2 tėvai ir 1 vaikas), gaunanti 1 637,05 Eur į rankas (1 VDU ir 1 MMA), už būsto šildymą pagal savo pajamas už normatyvinį būsto plotą (60 kv. m) nemokėtų nieko.
Išlaidos už būsto šildymą viršija 10 procentų pajamų skirtumo. Skolingi vartotojai, norintys gauti kompensaciją už būsto šildymą ir karštą vandenį, gali kreiptis į savivaldybę dėl kompensacijos gavimo, tačiau būtina pasirašyti skolos išmokėjimo susitarimą.
Problemos besikreipiantiems dėl šildymo kompensacijų: dažnas besikreipiantis daro kritinę klaidą
Elektros saugumas
Dažnais atvejais gedimas įvyksta individualaus ar daugiabučio namo vidaus tinkle, todėl prieš registruojant gedimą, patikrinkite, ar gedimas ne vidaus tinkle. Norėdami įsitikinti, ar gedimas ne namo viduje, pažiūrėkite per langus, ar pas kaimynus elektra yra, ar neišsijungę automatiniai elektros energijos jungikliai, esantys namuose ar laiptinėje. Jeigu turite namų ūkį prižiūrintį asmenį (namą administruojančią įmonę, energetiką, namo pirmininką, elektriką), reikėtų kreiptis į jį, nes ESO vidaus tinklo gedimų nešalina.
Jei informacijos apie gedimus negavote ir žemėlapyje jos nėra, registruokite sutrikimą internetu ESO svetainėje arba nemokamu ir visą parą veikiančiu telefonu 1852. Iš kištukinių lizdų ištraukti ne tik kompiuterio, bet ir visų kitų elektroninių buities prietaisų maitinimą.
Saugumo patarimai:
- Vanduo kelia pavojų elektros prietaisams ir įrenginiams.
- Norėdami papildomai sušildyti patalpą, nenaudokite savos gamybos elektra kaitinamų prietaisų.
- Jei šviestuvuose perdegė elektros lemputė, vietoj jos nesukite didesnio galingumo lemputės, nei nurodyta šviestuvo instrukcijoje.
- Elektrinių šviestuvų nestatykite arti kitų lengvai užsidegančių daiktų, nedenkite popieriumi ar audiniu.
Vandens slėgis
Netinkamas (per mažas arba per didelis) vandens slėgis yra labai dažnai pasitaikanti santechnikos mazgų problema. Dėl to gali gesti įrenginiai, neveikti tam tikri prietaisai ir kilti kitų problemų. Pirmiausiai reikėtų išmatuoti pastovų slėgį sistemoje. Tam naudojamas paprasčiausias manometras vandens slėgiui matuoti.
Ką daryti, jei slėgis per mažas?
Pirmiausia - susisiekite su vandens tiekėju ir pristatykite situaciją. Jeigu nėra nuotėkio, o toks slėgis pas visus yra normalus, reikėtų investuoti į slėgio didinimo siurblį. Visgi, jeigu yra nuotėkis ar užsikimšimas, problemos pašalinimo atsakomybė gali gultis ant vandens tiekėjo arba namų ūkio administratorių pečių. Tai priklauso nuo to, kur problema yra.
Ką daryti, jei slėgis per didelis?
Tada perkami specialūs vožtuvai slėgiui mažinti. Taip pat yra tikimybė, kad jūsų problema susijusi ne su pačiu vandens slėgiu, o su vandens srautu. Problema gali būti tokia paprasta, kaip nešvari dušo galvutė ar nešvarus maišytuvo aeratorius. Jei norite juos išvalyti, tiesiog atsukite aeratorių arba dušo galvutę ir pamerkite juos į 50 % vandens ir 50 % baltojo acto tirpalą bei palikite mirkti per naktį.
Surūdiję vamzdžiai
Dar viena pasitaikanti priežastis silpnai vandens srovei paaiškinti (dažniausiai - senos statybos, senai arba visai nerenovuotuose objektuose) - surūdiję cinkuoto plieno vamzdžiai. Jie tarnauja 30-50 metų, priklausomai nuo sąlygų, tačiau viduje besikaupiančios rūdžių nuosėdos pamažu užkemša vamzdžius ir per juos prateka tik silpnesnis srautas.
Didesnio skersmens vamzdžiai
Jeigu dažnai susiduriate su tokia problema, kad tam tikru metu vandens srautas namuose būna labai žemas - išeitis gali būti ir naujų, didesnio skersmens vamzdžių įrengimas. Didesnio skersmens vamzdžiai padeda palaikyti dinaminį vandens slėgį jūsų namuose, t. y. vandens slėgį tam tikrame vandentiekio sistemos taške, kai naudojamas vienas ar daugiau santechnikos prietaisų.
Kreipimasis į "Kauno energiją"
"Kauno energija" šilumą tiekia tik iki pastatų, todėl dėl problemų reikėtų kreiptis į pastatų bei karšto vandens sistemų prižiūrėtojus. Susidarius skolai, vartotojai gali kreiptis į "Kauno energijos" Skolų administravimo skyriaus darbuotojus dėl skolos apmokėjimo terminų suderinimo. Vadovaudamasi Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse nustatyta tvarka, AB „Kauno energija“ gali apriboti karšto vandens / šilumos tiekimą (papildomai turėsite susimokėti vandens prijungimo-atjungimo mokestį).
Hidrauliniai bandymai
Pasibaigus šildymo sezonui, atliekami hidrauliniai bandymai, siekiant patikrinti vamzdynų stiprumą bei sandarumą. Suprantama, kad net ir laikinas karšto vandens išjungimas kelia papildomų rūpesčių ir nepatogumų, tačiau tai yra neišvengiama.
Šiluma Jūsų namus pasiekia uždaru ciklu - termofikacinės elektrinės katilinėje įkaitintas termofikacinis vanduo keliauja iki šilumos punktų, ten per šilumokaitį atiduoda savo šilumą ir grįžta atgal į katilinę tam, kad vėl būtų pašildytas ir keliautų iki pastatų šilumos punktų.
Šilumokaitis - tai toks prietaisas, kuris paima šilumą iš termofikacinio vandens ir ją atiduoda namo vidaus sistemų vandeniui, pašildo vandentiekio vandenį.