Dujinis šildymas yra populiarus pasirinkimas dėl savo efektyvumo, ekonomiškumo ir patogumo. Jis užtikrina pastovų šilumos tiekimą, nereikalauja kuro sandėliavimo ir leidžia automatizuoti šildymo procesą. Tačiau norint įsirengti šią sistemą, būtina laikytis griežtų reikalavimų ir atlikti kelias svarbias procedūras.

Agile pusryčiai 2023 - „Kaip užsitikrinti projekto sėkmę dar iki projekto pradžios?“
Dujinio šildymo sistemos komponentai
Dujinio šildymo įrengimas susideda iš visos eilės etapų, kurių kiekvienas yra svarbus užtikrinant sistemos patikimumą ir efektyvumą.
- Dujinis katilas - pagrindinis sistemos elementas, atsakingas už šilumos gamybą.
- Dujotiekio vamzdžiai - jungia katilą su dujų tiekimo sistema.
Dujinio šildymo privalumai
- Patogumas ir komfortas - nereikia ruošti kuro ir kasdien aptarnauti katilo.
- Švara - dujinis šildymas yra švarus energijos šaltinis.
- Automatinis valdymas - šildymo sistema valdoma automatiškai.
- Universalumas - šildymas gamtinėmis arba suskystintomis dujomis galimas bet kokiame pastate, bet kokio ploto, bet kokios paskirties.
Finansavimo galimybės ir kompensacijos
Valstybė remia gyventojus, norinčius įsirengti efektyvesnes šildymo sistemas. Kompensacijos gyventojams (namų ūkiams) naujiems šilumos gamybos įrenginiams įsigyti ir įrengti, keičiant savo individualius neefektyvius biomasę, arba iškastinį kurą naudojančius katilus, arba šilumos gamybos įrenginius, kurie pagal savo paskirtį neturi galimybės tiekti šilumos į vandens pagrindu veikiančią individualią šildymo sistemą (vanduo nenaudojamas kaip šilumnešis), skiriamos pagal Energetikos ministerijos inicijuotą ir LEA administruojamą jungtinį projektą.
Didžiausia galima kompensacija sudaro iki 50 % tinkamų finansuoti išlaidų, kurios apskaičiuojamos pagal fiksuotuosius įkainius, nustatytus Europos socialinio fondo agentūros tyrime.
Svarbu: Finansavimas neskiriamas, jei naujas šilumos gamybos įrenginys įrengtas iki 2024-12-15 imtinai.
Projektas "Neefektyvių katilų keitimas"
Jungtiniu projektu siekiama prisidėti prie Lietuvos decentralizuoto šilumos ir vėsumos sektoriaus dekarbonizacijos bei atsinaujinančių išteklių energijos (AIE) ir energijos efektyvumo rodiklių gerinimo, skatinant Lietuvos gyventojus (namų ūkius) neefektyvius biomasę naudojančius ar iškastinį kurą naudojančius katilus keisti į efektyvesnes, AEI naudojančias šilumos gamybos technologijas, nekilnojamo turto objektuose, neprijungtuose prie centralizuotos šilumos tiekimo (CŠT) sistemos.
Remiama veikla: individulių neefektyviai biomasę, arba iškastinį kurą naudojančių katilų, arba šilumos gamybos įrenginių, kurie pagal savo paskirtį neturi galimybės tiekti šilumos į vandens pagrindu veikiančią individualią šildymo sistemą (vanduo nenaudojamas kaip šilumnešis), nekilnojamo turto objektuose keitimas į 5 klasės biokuro katilus ar šilumos siurblius žemė-vanduo, vanduo-vanduo, oras-vanduo ir oras-oras.
Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 70 mėnesių (2023-10-2029-08).
Projektu siekiami rezultatai: iki 2029 m. gruodžio 31 d. 20 504 būstai turės efektyvesnius šilumos gamybos įrenginius, bus sukurta 166,3 MW papildomų atsinaujinančiosios energijos gamybos pajėgumų.
Projekto biudžetas: 120,2 mln. Eur.
Dujų rūšys: gamtinės ir suskystintos
Dujinis šildymas gali būti gamtinėmis ir suskystintomis dujomis, dar vadinamasis šildymas dujų balionais. Jeigu nėra galimybės įsivesti gamtines dujas, alternatyva yra suskystintos dujos.
- Gamtinės dujos - natūralus produktas, kurio pagrindinė sudedamoji dalis yra metanas. Gamtinės dujos susidaro uolų plyšiuose, žemės gelmėse, prie naftos telkinių, jos neturi nei kvapo, nei spalvos.
- Suskystintos dujos - naftos perdirbimo produktas, pagrindinės sudedamosios dalys yra propanas ir butanas. Suskystintų dujų trūkumas - naftos ir jos dujų perdirbimo kaštai, maža butano virimo temperatūra žiemą, dėl kurios nesusidaro dujų slėgis, bei kainos sezoniškumas.

Dujinio šildymo įrengimo reikalavimai
Dujotiekio atvedimo darbus iki namo reglamentuoja ne vienas teisės aktas - Energetikos įstatymas, Gamtinių dujų, Statybos įstatymai, Dujotiekių įrengimo ir kitos taisyklės. Laikantis visų reikalavimų, dujas įvedanti įmonė pirmiausia parengia dujotekio projektą. Dujotiekio projekto dalis - dujų įvado projektas.
Vartotojams aktualesnės yra „Dujų sistemų pastatuose įrengimo taisyklės“, kurios reglamentuoja vidaus dujų tinklo įrengimą. Dujotiekis pastato viduje gali būti tiesiamas atvirai, paslėptai, užtinkuotas, taip pat betoninėse grindyse. Dujų vamzdis gali būti paslėptas vėdinamose pakabinamų lubų ertmėse, sienų kanaluose ir nišose. Praėjimuose per sienas dujų vamzdis turi būti apsaugotas dėklu. Dujų vamzdžio negalima pravesti per angas, langus, duris, jis negali būti tvirtinamas prie kitų vamzdžių, negali būti naudojamas kaip atrama, būtina užtikrinti jo stabilumą pritvirtinant laikikliais.
Reikalavimai patalpoms, kuriose įrengiami dujiniai prietaisai
- Kadangi dujinio šildymo katilai yra kompaktiški, degimas ir šalinami degimo produktai švarūs, dujinis katilas gali būti įrengiamas atskiroje katilinėje, gyvenamųjų namų vonios ir tualeto kambariuose (tik C tipo), garažuose (irgi tik C tipo) virtuvėse ir panašiose patalpose.
- Dujinio šildymo katilas praktiškai gali būti įrengiamas bet kuriose patalpose, kuriose yra langas lauko sienoje.
- Patalpose, kuriose įrengiami dujiniai prietaisai, draudžiama įrengti mechanines vėdinimo sistemas su rekuperacija ir šių patalpų mechanines vėdinimo sistemas prijungti prie bendros kitų patalpų vėdinimo sistemos.
- Patalpos turi būti su varstomu langu arba langu su orlaide ir durimis.
- Dujinius prietaisus galima įrengti patalpose, kurių aukštis ne mažesnis kaip 2,2 m.
- Lango plotas turi būti ne mažesnis kaip 0,05 m2 kiekvienam patalpos tūrio kubiniam metrui.
Jei patalpoje yra įrengta uždujinimo signalizacija ir automatinis dujų išjungimo vožtuvas, langas yra privalomas, bet lango angos plotas nereglamentuojamas (nenormuojamas).
Suskystintų dujų balionų naudojimas
Šildymas dujų balionais yra ne mažiau ekonomiškas ir komfortiškas nei šildymas gamtinėmis dujomis, dujas iš balionų galima naudoti tiek radiatoriniam, tiek grindiniam šildymui, karšto vandens ruošimui, taip pat ir maisto ruošimui. Dujinis šildymas iš balionų labai patogus viekiemiuose, kaimo turizmo sodybose, pakelių restoranuose, gamybinėse patalpose, nes nereikalauja priežiūros, dujų papildymas vyksta be vartotojų įsikišimo, dujų tiekėjui gavus pranešimą iš GSM modulio.
Dažniausia pasitaikanti sistema su 6 arba 8 balionais. jungiami į dvi grupes ir sujungiami su dujų kolektoriumi. Prie jo jungiamas automatinis perjungėjas, kurio funkcija yra automatiškai perjungti dujų padavimą į kitą balionų grupę, kai pirmojoje pasibaigia dujos, dujų kiekio signalizatorius - indikatorius, aukšto slėgio jungimo žarnos.
Dujotiekio įvedimo kaina
UAB „Inžinerijos slėnis" meistrai suskaičiavo, jog vidutinė lauko dujotiekio įvedimo kaina yra apie 1200 Eur, žinoma, priklauso nuo atstumo. Konkrečiame objekte kaina priklauso nuo situacijos, reikalingos įrangos ir kitų faktorių. Pateikus duomenis, apytikrę kainą galima sužinoti įmonės interneto svetainėje inzinerijosslenis.lt.