Vanduo - gyvybiškai svarbus išteklius mūsų buityje. Jo norime švaraus ir kokybiško. Tačiau kartais susiduriame su įvairiomis problemomis, pavyzdžiui, iš čiaupo ne iš karto bėga karštas vanduo. Panagrinėkime dažniausiai pasitaikančias priežastis ir galimus sprendimus.
Šilumos kaina ir jos dedamosios
Šilumos kaina kiekvieną mėnesį apskaičiuojama laikantis Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos (VERT) patvirtintos metodikos. Šilumos kainą sudaro šios dedamosios:
- Kintamoji kainos dedamoji: priklauso nuo kuro kainų ir nepriklausomų šilumos gamintojų kainos.
- Pastovioji kainos dedamoji: fiksuotos šilumos tiekėjo veiklos išlaidos. Miesto gijų pastovioji kainos dalis yra mažiausia Lietuvoje.
- Papildoma dedamoji: skirtumas tarp šilumos kainoje įskaitytų ir faktiškai patirtų sąnaudų.
- PVM - pridėtinės vertės mokestis (9 %), kuris mokamas valstybei.
Kas lemia šilumos kainos dydį?
Šiuo metu Vilniuje šilumos kainos dydį daugiausiai lemia nepriklausomų šilumos gamintojų (NŠG) parduodamos šilumos kaina šilumos aukcione ir energetinių išteklių kaina.
Sąskaitos dydis už šildymą iš esmės priklauso nuo dviejų veiksnių: šilumos kilovatvalandės (kWh) kainos ir suvartoto šilumos energijos kiekio. Lauko oro temperatūra. Kuo šalčiau, tuo daugiau šilumos energijos reikia sunaudoti tai pačiai gyvenamųjų patalpų temperatūrai užtikrinti. Namo energetinis efektyvumas. Renovuoti, modernizuotas šildymo sistemas turintys namai šilumos energijos sunaudoja mažiau, nei senos statybos namai. Šilumos vartojimo įpročiai. Šilumos poreikis yra individualus. Jeigu jūsų būste yra galimybė reguliuoti energijos vartojimą pagal savo poreikius, nuo to priklauso ir šilumos suvartojimas.
Jaukurai pristato: Naujasis išmanus vandens šildytuvas Ariston Velis Evo Plus
Karšto vandens kaina
Karšto vandens kaina kiekvieną mėnesį apskaičiuojama pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) nustatytą metodiką. Kintamoji kainos dalis nuolat keičiasi ir priklauso nuo šilumos kainos ir geriamojo vandens (su nuotekų tvarkymo ir pardavimo kainomis) kainos. Pastovioji kainos dalis yra fiksuota. Tai - būtinosios karšto vandens tiekėjo veiklos išlaidos. PVM - pridėtinės vertės mokestis (9 %), mokamas valstybei.
Kas lemia karšto vandens kainos dydį?
Karšto vandens kaina daugiausiai priklauso nuo šilumos kainos dydžio.
Kodėl gali skirtis sąskaita už tokio paties ploto buto šildymą skirtinguose daugiabučiuose?
Sąskaitos dydis už šildymą iš esmės priklauso nuo dviejų veiksnių: šilumos kilovatvalandės (kWh) kainos ir suvartoto šilumos energijos kiekio.
Veiksniai, įtakojantys šilumos suvartojimą:
- Lauko oro temperatūra: Kuo šalčiau, tuo daugiau šilumos energijos reikia sunaudoti tai pačiai gyvenamųjų patalpų temperatūrai užtikrinti.
- Namo energetinis efektyvumas: Renovuoti, modernizuotas šildymo sistemas turintys namai šilumos energijos sunaudoja mažiau, nei senos statybos namai.
- Šilumos vartojimo įpročiai: Šilumos poreikis yra individualus. Jeigu jūsų būste yra galimybė reguliuoti energijos vartojimą pagal savo poreikius, nuo to priklauso ir šilumos suvartojimas.
Dažniausios vandens problemos ir jų sprendimai
Silpna vandens srovė
Silpna ir nepakankama srovė nėra kažkas, prie ko turite prisitaikyti. Tai gali nutikti dėl įvairių priežasčių: tiekėjo sunkumai, didelė apkrova, nepilnai atsukti vožtuvai, sugedęs slėgio matuoklis, užsikimšę ar prakiurę vamzdžiai.
Karšto vandens trūkumas
Jeigu nėra karšto vandens ir turite boilerį, patikrinkite, kaip jis veikia. Jeigu nebėga karštas vanduo ir neturite boilerio arba su juo viskas atrodo tvarkoje, reikėtų patikrinti ar tinkamai bėga šaltas vanduo. Jeigu jis bėga, problema tikrai bus šildytuve arba dėl to, kad karštą vandenį atjungė jūsų vandens operatoriai. Geriausia elektrinių ar dujinių šildytuvų patiems neremontuoti. Išsikvieskite meistrus ir leiskite jiems patikrinti, kaip viskas veikia.
Nemalonus kvapas
Jeigu iš čiaupo bėgantis vanduo skleidžia nemalonų kvapą, ypač supuvusių kiaušinių ar puvėsį primenančią smarvę, laikas iš karto sunerimti ir jokiu būdu tokio vandens nevartoti ir negerti. Tai dažniausiai sukelia bakterinė tarša jūsų vandens šildytuve.
Vandens spalvos pakitimai
Vandens spalva gali būti ne tik skaidri. Tačiau bet kokia kita iš karto turėtų sukelti nerimą. Iš čiaupo bėgančio vandens spalva gali būti nuo šiaudų geltonumo iki tamsiai rudos ar net juodos. Jeigu tai pastebite, iš karto nustokite naudoti bet kokią buitinę techniką ir vos vos atsukite vieną čiaupą, kad jis leistų ploną srovelę.
- Arbatos spalvos ar gelsvai rusvas vanduo: reiškia, kad vandenyje - labai daug mangano ir geležies.
- Mėlynos arba žalios spalvos vanduo: praneša apie didelius vario kiekius.
- Mažos, gličios dalelės: gali reikšti ne biologinę taršą, o tai, kad vandenį užteršę jūsų filtras, nuo kurio atskilo medžiagos.
Varvėjimas
Varvėjimą gali sukelti O formos sandarinimo guma, kuri atsipalaiduoja ir susidėvi. Ją pakeitus - problema dingsta. Vandens slėgio problemos taip pat sukelia varvėjimą.
Smirdantis vanduo
Jei iš krano bėgantis vanduo verčia suraukti nosį, pirmiausia kreipkitės į įmonę „Kėdainių vandenys“ arba kitą jūsų vandens tiekėją. Jie patikrins, dėl ko susidarė tokia situacija.
Rudas vanduo iš čiaupo
Rudas vanduo iš čiaupo dažniausiai reiškia padidintą geležies ar kitų nuosėdų kiekį vandenyje. Tai gali atsirasti tiek dėl vidaus santechnikos problemų, tiek dėl bendros vandentiekio būklės.
Priežastys:
- Senos metalinės vamzdynų sistemos palaipsniui rūdija.
- Po vandentiekio tinklų remonto ar hidraulinio praplovimo.
- Senuose daugiabučiuose namuose, kur vamzdynas daug metų nekeistas.
- Individualiuose namuose, naudojant šulinio ar gręžinio vandenį.
Sprendimai:
- Trumpalaikio rudumo po tinklo remonto galima atsikratyti paprasčiausiai ilgesnį laiką paliekant atsuktą vandenį.
- Jei problema nuolatinė, rekomenduojama atlikti profesionalų vandens tyrimą. Pagal rezultatus sprendžiama, ar reikia keisti vamzdyną, ar pakanka įrengti vandens filtrus (nugeležinimo sistemas).
Rudas vanduo iš čiaupo - aiškus ženklas, kad vandens tiekimo sistemoje yra problemų. Kartais tai tik laikinas reiškinys, tačiau dažnai - signalas apie rimtesnę vamzdyno būklę, per didelį geležies kiekį arba vandens šildytuvo gedimą.
Ką daryti, jeigu bute yra per šilta arba per šalta?
Pagal Lietuvoje galiojančias higienos normas, gyvenamosiose patalpose šildymo sezono metu turi būti užtikrinama ne mažesnė nei +18 oC temperatūra. Tačiau gyventojai turi teisę reguliuoti šilumą pagal savo poreikius, todėl jeigu jums per šalta arba per karšta, pirmiausia reikėtų kreiptis į namo vidaus šildymo sistemas prižiūrintį namo administratorių arba bendriją.
Šilumos tiekėjas į pastatus tiekia vienodos temperatūros termofikacinį vandenį ir temperatūros pastatų viduje nereguliuoja.