Nereikėtų manyti, kad žmogui mirus žemėje lieka tik jo turtai, o skolos iškeliauja į dangų... Palikimą priimantiems įpėdiniams tenka ne tik pasirūpinti paveldimu turtu, bet ir prisiimti atsakomybę už savininko skolinius įsipareigojimus, jeigu tokių buvo. Daugelis žmonių nelinkę girtis savo skolomis. Antstolių darbo praktika liudija, kad net ir sutuoktiniai ne visada žino apie antrosios pusės pasirašytus vekselius arba lizingo sutartis.
Kartais palikėjo skolos būna didesnės už visą paveldėtą turtą. Tokį palikimą priėmusiam įpėdiniui paveldėtas turtas gali atnešti nuostolių, nes skolas gali tekti dengti net tik iš paveldėto, bet ir iš asmeninio turto. Įstatymai suteikia galimybę įpėdiniams apsisaugoti nuo galimų netikėtumų ir išvengti atsakomybės už paveldimą turtą viršijančias palikėjo skolas.
Kada kartu su turtu paveldimos ir palikėjo skolos?
Su palikėjo turtu paveldima didžioji dalis skolų. Tačiau iš paveldėto turto pagal įstatymus gali būti išieškomos palikėjo vaikų išlaikymui priteistos lėšos arba susikaupusi alimentų skola. Įpėdiniams nepereina tik asmeninio pobūdžio prievolės - pavyzdžiui, prievolė periodiškai mokėti alimentus vaikų išlaikymui.
Kaip apsisaugoti nuo per didelės palikėjo skolų naštos?
Žmogaus negrąžintos skolos gali viršyti jo turėto turto vertę. Tokiu atveju priimti palikimą būtų nuostolinga, nes paveldėtojas įgautų prievolę dengti palikėjo skolas ne tik iš mirusiojo turėto turto, bet ir iš savo asmeninio turto. Išeitis - antstolio sudaromas paveldimo turto apyrašas.
Civilinio kodekso 5.53 straipsnyje įtvirtinta, kad įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Jeigu bent vienas įpėdinis priėmė palikimą pagal turto apyrašą, tai ir visi kiti įpėdiniai laikomi priėmusiais palikimą pagal turto apyrašą.
Palikimo priėmimas pagal turto apyrašą
Jeigu abejojama ir nežinoma, kiek palikėjas turėjo turto, ar jis turėjo skolų, tai patogiausia ir saugiausia priimti palikimą pagal paveldimo turto apyrašą. Civilinio kodekso 5.53 straipsnis įtvirtina sąlygą, kad įpėdiniai už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Kiek priimama palikimo pagal apyrašą, tiek ir skolų palikėjas turi padengti, nesvarbu kokio dydžio jos yra. Jeigu skolos yra mažesnės, tai ir problemų nėra.
Įpėdiniai taip pat gali priimti mirusiojo turtą pagal įstatymą arba faktiškai pradėdami jį valdyti, tačiau šiais atvejais rizikuojama pavėluotai sužinoti apie palikėjo skolas. Natūralu, kad apie mirusiojo skolas dažnai nieko nežino tolimesni giminaičiai, su kuriais bendravimas buvo nutrūkęs.
„Sudarydami apyrašą antstoliai patikrina visus oficialius registrus, kuriose gali būti informacijos apie palikėjo turtą ir skolas. Jeigu paveldimas būstas, tai teiraujamasi ir komunalines paslaugas teikiančių įmonių, ar nėra įsiskolinimų“,- aiškino antstolė S. Kastanauskienė. Taip pat patikrinami duomenys Antstolių informacinėje sistemoje. Iš jų matyti, ar palikėjas buvo skolininkas arba išieškotojas.
Kaip sudaromas turto apyrašas?
- Visų pirma įpėdinis per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos turi kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą (CK 5.50 str.).
- Gavęs šį pareiškimą, notaras nedelsdamas turi išduoti vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo (CK 5.53 str. 2 d.).
- Notaro išduotą vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo įpėdinis ne vėliau kaip per dvi savaites pateikia bet kuriam palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismo veiklos teritorijoje veikiančiam antstoliui. Per dvi savaites nuo išdavimo antstoliui nepateiktas vykdomasis pavedimas negalioja ir bet kuris įpėdinis turi teisę kreiptis į notarą dėl naujo vykdomojo pavedimo išdavimo (CK 5.53 str.).
- Turto apyrašą antstolis sudaro ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo dokumentų gavimo. Tais atvejais, kai paveldimas turtas yra keliose vietose arba yra daug palikėjo kreditorių, turto apyrašą antstolis privalo sudaryti ne vėliau kaip per tris mėnesius (CK 5.53 str.).
Pagal CK 5.53 str. 5 d. Visus minėtus duomenis apyrašui sudaryti privalo pateikti įpėdinis (CK 5.53 str. 4 d.), kuris apyrašo pabaigoje pasirašo liudijimą, tolygų priesaikai, jog apyraše nurodytas visas įpėdiniui žinomas palikėjo turtas, jo skoliniai reikalavimai ir skolinės pareigos (CK 5.53 str. 6 d.). Tokio reglamentavimo ir įstatymu įtvirtintos įpėdinio pareigos paskirtis - užtikrinti palikėjo kreditorių teisėtus interesus.
Turto apyrašą sudaryti gali pareikalauti ir palikėjo kreditoriai.
Svarbu: Paveldimo turto apyrašas turi būti teisingas. Civiliniame kodekse įtvirtinta kad įpėdinis turi pateikti visus duomenis. Praktikoje pasitaiko atvejų, kai į apyrašą lieka neįtrauktas tam tikras palikėjo turtas, jo teisės ar įsipareigojimai.
Ką daryti, jei paaiškėja, kad žmogus turėjo skolų, ir jos išlindo vėliau?
LR CK 5.53 straipsnio 1 dalis nustato, kad įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Tai apsaugos jūsų turtą tuo atveju, jeigu vėliau paaiškės, kad žmogus turėjo didelių įsiskolinimų, viršijančių jo turto vertę.
„Tai reiškia, kad palikėjo kreditoriams taip pat nustatytas pakankamai trumpas terminas reikalavimams pareikšti, t.y. toks pat terminas kaip ir paveldėtojams palikimui priimti, - paaiškina „Juris LT“ ekspertai.
Skolos ir paveldėjimas: pagrindiniai aspektai
Gavę pranešimą apie skolininko mirtį, antstoliai sustabdo vykdomąsias bylas iki to momento, kol paaiškėja paveldėtojai. Jeigu skolų turintis žmogus neturi jokio turto (nei būsto, nei žemės sklypo, nei santaupų ar kt.), kurį galėtų paveldėti kiti asmenys arba valstybė perimtų savo nuosavybėn, tai skolų išieškojimas po jo mirties nutraukiamas.
Vis dėlto sprendžiant, turi žmogus turto ar ne, reikėtų būti atidiems. Kartais artimųjų požiūriu bevertis statinys ar kitas asmeniui priklausantis daiktas teisiškai laikomas materialaus turto vienetu. Jei po skolininko mirties kas nors pradeda tokiu turtu naudotis, tai toks asmuo gali būti pripažįstamas priėmusiu palikimą, o kartu - ir atsakingu už mirusiojo skolas.
Vieno įpėdinio skolos netampa visų įpėdinių prievole
Palikėjo vaikai pagal Civilinio kodekso 5.11 str. yra pirmos eilės įpėdiniai, paveldintys turtą lygiomis dalimis. Jei vienas iš įpėdinių turi skolų, jam priklausanti turto dalis gali būti areštuojama. Šio kodekso 5.68 str. įtvirtinta, kad paveldėtas turtas yra visų įpėdinių bendroji dalinė nuosavybė. Bet tai nėra pagrindas areštuoti kitų įpėdinių turto dalis. Neskolingų įpėdinių turtui jokie apribojimai netaikomi, nes kiekvieno jų dalis bendroje nuosavybėje yra asmeninis turtas, o nuosavybė neliečiama.
Vis dėlto bendraturčiams gali kilti tam tikrų nepatogumų įgyvendinant savo teises, jeigu nėra nustatyta naudojimosi bendru paveldėtu turtu tvarka arba turtas nėra atidalintas iš bendrosios jungtinės nuosavybės. Atidalijimą gali inicijuoti ir bendraturčių kreditoriai, siekdami, kad iš atidalytos dalies būtų galima išieškoti skolas.
Kadangi turimas daiktas ir teisė į jį tampa mažiau suvaržyta, daikto vertė rinkoje paprastai padidėja. Po atidalijimo vienam iš bendraturčių priskirta turto dalis tampa jo asmenine nuosavybe. Atidalintą turto objektą savininkas gali paprasčiau valdyti. Net ir areštuotą turto dalį skolingas bendraturtis gali parduoti.
Jeigu turto dalys bendrojoje nuosavybėje nėra atskirtos, tai parduodamos dalies savininkas pirmiausia turi pasiūlyti šią dalį pirkti kitiems bendraturčiams. Jiems atsisakius arba per vieną mėnesį nepasinaudojus pirmenybės teise pirkti dalį nekilnojamojo turto, savininkas įgyja teisę parduoti turtą bet kuriam kitam asmeniui.
Praskolinto turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui turi daug privalumų. Išvengiama konfliktų, kurie gali pasitaikyti parduodant turtą priverstine tvarka. Vietoj priverstinio pardavimo procedūros įvyksta abiem pusėms priimtinas sandoris, tik šiuo atveju turto pardavimo aktą tvirtina ne notaras, bet antstolis. Be to, elektroninėse varžytynėse turtas gali būti parduodamas 20 proc. ar 40 proc. mažesne kaina už rinkos kainą, o skolininko pasiūlytas pirkėjas sumoka visą turto arešto akte nurodytą kainą arba kainą, kurios pakanka skolai ir priverstinio išieškojimo išlaidoms padengti.
Ką svarbu žinoti apie vykdomuosius dokumentus?
Norėdami pradėti priverstinį skolos išieškojimą su antstolio pagalba privalote turėti vykdomąjį dokumentą. Ne kiekvienas teismo sprendimas ar nutarimas pats savaime yra vykdomasis dokumentas. Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 587 straipsnis nurodo, kas yra vykdomasis dokumentas.
Vykdomieji dokumentai yra:
- vykdomasis raštas, teismo sprendimas, nuosprendis, nutarimas, nutartis, taip pat arbitražo sprendimas;
- teismo įsakymas;
- teismo sprendimas ir nutartis - kai pagal įstatymus jie laikomi vykdomaisiais dokumentais;
- teismo nutartys ir institucijų ir pareigūnų nutarimai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo;
- teismo nuosprendžiai dėl juridinio asmens veiklos apribojimo ir juridinio asmens likvidavimo;
- institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek - kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais;
- prokuroro sankcijos dėl fizinių asmenų iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų ir kiti prokuroro nutarimai tiek - kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais;
- notaro vykdomasis įrašas pagal užprotestuotus arba neprotestuotinus vekselius ar čekius ir notaro vykdomieji pavedimai dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo (paveldimo turto apyrašo papildymo);
- darbo ginčų komisijos sprendimai;
- kiti institucijų ir pareigūnų sprendimai, kurių vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai.
Kaip gauti vykdomąjį dokumentą?
Vykdomasis raštas - tai vykdomasis dokumentas, kuris išduodamas teismo sprendimo, nuosprendžio, nutarimo, nutarties pagrindu.
Išieškotojui vykdomąsis raštas išduodamas:
- Teismo sprendimui įsiteisėjus - vykdomąjį dokumentą išduoda pirmosios instancijos teismas:
- Pagal išieškotojo rašytinį pareiškimą.
- Be išieškotojo prašymo vykdomasis dokumentas išduodamas:
- kai konfiskuojamas turtas;
- kai išieškomos pinigų sumos į valstybės biudžetą;
- kai išieškoma nusikalstama veika padaryta žala;
- kai išieškomas išlaikymas, žalos, padarytos suluošinant ar kitaip sužalojant sveikatą, atlyginimas, taip pat atimant maitintojo gyvybę.
- Skubaus vykdymo atvejais - teismo sprendimo pagrindu vykdomąjį dokumentą išduoda: apeliacinės instancijos ar kasacinis teismas pagal išieškotojo rašytinį pareiškimą. Tokiais atvejais vykdomasis dokumentas išduodamas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo priėmimo.
Išieškotojui vykdomasis dokumentas išduodamas pasirašytinai arba išsiunčiamas registruotu laišku.
Turto pardavimas ir skolos
Jeigu įpėdiniai suinteresuoti išlaikyti paveldėtą turtą kaip šeimos nuosavybę, arba priešingai, jeigu planuojama turtą ar jo dalį parduoti kitiems asmenims, patartina pasinaudoti Civilinio proceso kodekso 704 str. įtvirtinta galimybe parduoti skolingo brolio turtą skolininko pasiūlytam areštuoto turto pirkėjui.
Svarbu žinoti
Palikimą priimantiems įpėdiniams tenka ne tik pasirūpinti paveldimu turtu, bet ir prisiimti atsakomybę už savininko skolinius įsipareigojimus, jeigu tokių buvo. Tad kaip išvengti nemalonių staigmenų, naudojantis paveldėtu turtu?
tags: #skolos #isieskojimas #is #paveldeto #turto