Drėgmė ir pelėsis bute gali sukelti ne tik diskomfortą, bet ir rimtų sveikatos problemų. Ši problema ypač aktuali senuose, renovuotuose arba prastai vėdinamuose daugiabučiuose namuose. Panagrinėkime pagrindines drėgmės atsiradimo priežastis, jų poveikį ir veiksmingus sprendimo būdus.
Drėgmės Atsiradimo Priežastys
Per didelę drėgmę gyvenamosiose patalpose sukuria įprastas žmonių gyvenimo būdas: skalbinių ar po lietaus šlapių drabužių džiovinimas, prausimasis duše ar vonioje, maisto gaminimas, akvariumai ar net gyventojų iškvepiamas oras. Vidutiniškai keturių asmenų šeima įprastomis gyvenimo sąlygomis per parą į orą išgarina apie 12 litrų vandens. Drėgmė namuose gali kauptis ir iš lauko, tarkim rudenį, kai mūsų regione iškrenta daugiausia kritulių.
Pagrindinės drėgmės priežastys bute:
- Žmonių veikla: Skalbimas, maisto gaminimas, prausimasis.
- Išorinės sąlygos: Krituliai, drėgnas oras.
- Nepakankamas vėdinimas: Uždari langai, ypač šaltuoju metų laiku.
- Renovacijos pasekmės: Padidėjęs pastato sandarumas, sumažėjęs oro cirkuliavimas.
- Šildymo problemos: Nepakankamas šildymas, šalti radiatoriai.
- Statybinės medžiagos: Drėgmė, išsiskirianti iš naujai panaudotų statybinių medžiagų.
Renovuojant daugiabučius smarkiai pagerinamas jų sandarumas ir sumažinamas atitvarų laidumas vandens garams. Todėl patalpose kaupiasi drėgmė.
Drėgmės Poveikis
Jei patalpų drėgmės santykinis lygmuo viršija 60 procentinių punktų, susidaro tinkamos sąlygos veistis pelėsiui. Pirmiausia atsiranda drėgmės ir pelėsio kvapas, o vėliau, nesiimant jokių veiksmų sumažinti drėgmę patalpose - atsiranda matomi pelėsio požymiai.
Žymės, rodančios per didelę drėgmę:
- Nemalonus kvapas
- Kondensatas ant langų ir kitų paviršių
- Lėtai džiūstantys skalbiniai
- Pelėsis arba grybelis
Pelėsis ardo mūrą, išskiria toksines medžiagas, gali pakenkti dažams, tapetams, netgi tinkui. Drėgname ore sparčiai dauginasi organizmai, kurie dažnai gali būti įvairių alerginių reakcijų ir susirgimų sukėlėjai. 2004 m. Medicinos institutas Vašingtone (JAV) nustatė, kad gyvenant drėgnose patalpose, labiausiai nukenčia viršutiniai ir apatiniai kvėpavimo takai, galimi odos sudirginimai, įvairios infekcijos, nuovargio požymiai. Pasak medikės, dažniausiai pasireiškia alerginio rinito, alerginio sinusito simptomai, rečiau - astmos priepuoliai.
Pirmieji pelėsio pasekmes pajaučia vaikai - jie lyg lakmuso popierėliai: pradeda kosėti, dusti, sirgti ir pan. Kai kurie žmonės ilgai neranda ligos, kol galiausiai išsiaiškina, kad namuose yra pelėsis ir jiems kenkia.
Pelėsio naikinimas. Ką reikia žinoti. Efektyvios priemonės.
Sprendimo Būdai
Norint išvengti drėgmės ir pelėsio problemų, būtina imtis prevencinių priemonių ir pasirūpinti tinkamu patalpų vėdinimu bei drėgmės kontrole.
Efektyvūs sprendimo būdai:
- Vėdinimas: Reguliarus patalpų vėdinimas, ypač po dušo, gaminant maistą ar džiovinant skalbinius. Tinkamai vėdinant būtina padaryti skersvėjį ir, jeigu yra galimybė, atidaryti visus langus - taip vėdinti reikia 10-15 minučių ryte ir vakare.
- Oro sausintuvai: Oro sausintuvas (arba drėgmės surinkėjas) yra pagrindinė priemonė mažinti per didelę namų drėgmę, tai geriausia prevencinė ir gynybos priemonė nuo pelėsio.
- Šildymas: Palaikyti pastovią temperatūrą namuose, ypač šaltuoju metų laiku.
- Rekuperatoriai: Mini rekuperatorių, kuris padeda orui nuolatos cirkuliuoti, todėl užkertamas kelias pelėsiui.
- Priverstinė ventiliacija: Priverstinės ventiliacijos sistemos gali paduoti ir ištraukti norimus kiekius oro iš patalpų nepriklausomai nuo besikeičiančių oro sąlygų, taupydamas išlaidas šildymui 50-80 proc.
- Termostatiniai reguliatoriai: Centrinis šildymas reguliuojamas termostatiškai (ant radiatorių ar kambariuose - termostatiniai reguliatoriai).
- Baldų išdėstymas: Atitraukite baldus šiek tiek nuo sienų - kad oras galėtų laisvai cirkuliuoti po visą kambarį, vėdindamas ir sienas.
Oro sausintuvas ne tik ištraukia drėgmę, bet ir šildo patalpą. Renkantis oro sausintuvą svarbiausia atkreipti dėmesį į jo našumą ir gamintojo rekomenduojamą kvadratūrą. Visada geriau pasirinkti galingesnį, našesnį įrenginį, kuris lengviau ir greičiau atliks oro sausinimą, nei įsigyti per silpną prietaisą.
Mikroklimato ekspertų UAB "Rubisolis" atstovas Vytautas Žukaitis ragina renkantis sausintuvą atkreipti dėmesį į įrenginio aptarnaujamą plotą, drėgmės lygį ir temperatūrą patalpoje bei įrenginio surenkamo vandens talpą.
Oro sausintuvų palyginimas:
| Modelis | Patalpos plotas | Našumas (l/parą) | Ypatybės |
|---|---|---|---|
| Wood’s WDD80 | Iki 70 kv.m | 8 | Tylus veikimas, jonizatorius |
| Wood's AD20 | - | - | Aukštas energijos efektyvumas, oro valymo sistema |
| Wood’s MDK11 | Iki 50 kv.m | - | Kompaktiškas dizainas |
| Wood’s SW22F | Iki 60 kv.m | - | Metalinis korpusas, didelis vandens bakas |
Specialistas Andrejus, jau daugelį metų teikiantis pelėsių naikinimo paslaugas, sako, jog šiais metais pelėsis itin aktuali problema, kadangi jo atvejų namuose labai padaugėjo. Tačiau jeigu pelėsis jau yra kurį laiką, įsisenėjęs, naminės priemonės nebus veiksmingos.
Didžiausia klaida, kurią žmonės daro, yra tai, jog, išvalę pelėsį, jie daugiau nieko nedaro, o reikėtų atlikti „namų darbus“: įrengti ventiliaciją, pasirūpinti sienų apšildymu, perdažymu antipelėsiniais dažais ir pan.
Siekiant taupyti, gyventojai stengiasi pradėti šildytis kuo vėliau. Tada prasideda blogumai - kai oras jau būna atvėsęs, o šildymo sezonas dar neprasidėjęs, padaugėja sergamumas ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų ligomis.
Pasak Vilniaus visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėjos A. Razmienės, temperatūra yra tik vienas iš tinkamo mikroklimato parametrų. Ne mažiau svarbus yra ir oro drėgnumas. Šaltuoju metų laiku nukritus patalpų temperatūrai jose padidėja oro drėgmė. O tokios sąlygos - per žema temperatūra ir per didelė drėgmė - yra puiki terpė rastis ir daugintis įvairiems mikroorganizmams, sumažėja žmogaus organizmo atsparumas virusams. Todėl patalpas būtina nuolat vėdinti, atšalus orui - šildyti.
Pasaulio sveikatos organizacija atkreipia dėmesį, kad patalpų oro kokybė žmonėms yra ypatingai svarbi, kadangi jose, ypač šaltuoju metų laiku, praleidžiame didžiąją dalį paros laiko.
Šildymo sezonas dažnai siejamas ir su kita problema - per didžiuosius šalčius intensyviai šildant dažnai patalpose oras būna per sausas. Dėl to išdžiūsta gleivinės (akių, nosies), jos trūkinėja, gali kraujuoti. Atsiranda palanki terpė mikroorganizmams atsirasti. Minėta higienos norma nustato, kad gyvenamosiose bei visuomeninės paskirties patalpose turėtų būti palaikoma 35-60 proc. santykinė oro drėgmė.
Tinkamą patalpų drėgmės lygį geriausia užtikrinti natūraliai vėdinant patalpas. Oro drėkintuvai turėtų būti naudojami ypač atsargiai (kai nėra galimybių vėdinti natūraliai).
Naujuose Jungtinės Karalystės socialiniuose būstuose įrengiama nuolat veikianti rekuperacinė vėdinimo sistema. Tokios vėdinimo sistemos Lietuvoje kol kas nėra populiarios. Tačiau tai geras dalykas, mat jos ne tik nuolat tiekia šviežią orą į patalpas, bet ir žiemą šalinamu senu patalpos oru sušildo orą, kuris tiekiamas į patalpas. Dėl to namus reikia mažiau šildyti.
Yra specialiai butams sukurti rekuperatoriai. Norint tinkamai vėdinti butą sumontavus rekuperatorių, nebūtina visuose kambariuose išvedžioti oro kanalų. Be to, rekuperatorius sumažina drėgmės kiekį ore. Kai kuriuose rekuperatoriuose įrengti filtrai, kurie valo orą nuo dulkių ir kitų teršalų.
Daugelis žino, kad lauko oro temperatūra ir jutiminė temperatūra gali skirtis. Patalpų oro temperatūra taip pat yra įtakojama išorinių veiksnių, vienas iš jų - drėgmė. Kai namuose yra šalta ir drėgna, jutiminė temperatūra bus žemesnė už tikrąją temperatūrą.
Pasak A. Armanavičiaus, dažniausiai vėjas į namus patenka per nesandarius langus. „Ne visuomet, jeigu langai nesandarūs, reikia juos keisti naujais. Dažnai užtenka pakeisti langų tarpines, kad jos būtų elastingos ir sandariai priglustų, langus sureguliuoti.
Gyvenantys daugiabučiuose blokiniuose namuose taip pat neretai susiduria su nesandarių namo fasado siūlių keliamomis problemomis. „Blokinio namo siūlių hermetizavimas reikalingas, kad į blokų sujungimo vietą nepatektų drėgmė, taip pat neprapūstų vėjas. Šilumos sutaupymui tai tiesioginės įtakos neturės, tačiau per sandūras nepateks vėjas, kuris prasiskverbia į patalpų vidų,“ - komentuoja A.
Jeigu jūsų bute esantys radiatoriai skaičiuoja daugiau nei du dešimtmečius, jie yra laikomi senais padidintos rizikos prietaisais. Net jeigu namuose esantys radiatoriai yra naujesni nei 20 metų, svarbu įsitikinti, ar jie yra techniškai tvarkingi.
„Jeigu gyvenate viršutiniame daugiabučio aukšte, nelaukiant rudens rekomenduojame pasitikinti, ar veikia radiatoriaus oro išleidimo ventilis. Jis turi lengvai atsisukti ir užsisukti. Jeigu to padaryti negalite, jį reikia nedelsiant keisti, nes prasidėjus šildymo sezonui negalėsite iš šildymo sistemos išleisti susikaupusio oro, o dėl to šals visos laiptinės kaimynai,“ - pataria A.
Ar ventiliacija veikia tinkamai galima patikrinti liepsnelės pagalba: prie bute įrengtos ventiliacijos angos siūloma pridėti degančią žvakę ar kitą liepsnos šaltinį ir žiūrėti ar liepsna traukia į vėdinimo kanalą ar pučia į butą. Taip pat prie ventiliacijos angos galima pridėti popieriaus lapą - jeigu jis prilimpa, vadinasi oro trauka yra gera.
„Didžioji dalis gyventojų nepasitikrina bute esančių ventiliacijos grotelių būklės, kurios dažnai būna apaugę voratinkliais ir ant jų susikaupia dulkės.
Vanduo jūsų namuose gali patekti iš daugelio šaltinių. Vanduo gali patekti į namus dėl nuotėkio arba prasiskverbti pro rūsio grindis. Drėgmės į namų orą gali patekti ir po dušu ar net gaminant maistą. Drėgmės kiekis, kurį gali išlaikyti jūsų namų oras, priklauso nuo oro temperatūros. Krentant temperatūrai, oras gali išlaikyti mažiau drėgmės. Todėl šaltu oru drėgmė kondensuojasi ant šaltų paviršių (pvz., ant vidinės lango pusės susidaro vandens lašeliai).
Ištaisykite nuotėkius ir pratekėjimą. Jei vanduo į namą patenka iš išorės, galite rinktis nuo paprasto kraštovaizdžio sutvarkymo iki didelių kasinėjimų ir hidroizoliacijos. (Žemė turėtų būti nuožulni nuo namo.) Vanduo rūsyje gali patekti dėl to, kad nėra latakų arba vanduo teka link namo. Pusrūsiuose esantį purvą uždenkite plastikiniu dangčiu, kad drėgmė nepatektų iš žemės. Vonios kambariuose ir virtuvėse naudokite ištraukiamuosius ventiliatorius, kad drėgmė būtų pašalinta į išorę (ne į palėpę).
Padidinkite šaltų paviršių, ant kurių kondensuojasi drėgmė, temperatūrą. Naudokite izoliaciją arba varstomus langus. (Viduje sumontuotas langas su audra veikia geriau nei langas, sumontuotas išorėje). Atidarykite duris tarp kambarių (ypač duris į spintas, kuriose gali būti šalčiau nei kambariuose), kad padidintumėte cirkuliaciją. Cirkuliacija perneša šilumą į šaltus paviršius.
Padidinkite oro cirkuliaciją naudodami ventiliatorius ir perkeldami baldus iš sienų kampų, kad būtų skatinama oro ir šilumos cirkuliacija. Ypatingą dėmesį skirkite kilimams ant betoninių grindų. Kilimas gali sugerti drėgmę ir tapti biologinių teršalų augimo vieta. Naudokite ploto kilimus, kuriuos galima iškelti ir dažnai skalbti.
Drėgmės problemos ir jų sprendimo būdai skiriasi priklausomai nuo klimato sąlygų. Šiaurės rytuose yra šalta ir drėgna; pietvakariuose - karšta ir sausa; pietuose - karšta ir drėgna; o vakarinėse kalnų valstijose - šalta ir sausa. Visuose šiuose regionuose gali kilti drėgmės problemų. Pavyzdžiui, pietvakariuose naudojami garinimo aušintuvai gali skatinti biologinių teršalų augimą. Kituose karštuose regionuose naudojami oro kondicionieriai, kurie per greitai atvėsina orą, gali neleisti oro kondicionieriams veikti pakankamai ilgai, kad iš oro būtų pašalintas drėgmės perteklius.
Jei ant langų ir kitų šaltų paviršių susikaupia per daug drėgmės, drėgmės reguliatorius nustatytas per aukštai. Ilgesnį laiką trunkantis drėgmės perteklius gali pažeisti sienas, ypač kai lauko oro temperatūra yra labai žema. Perteklinė drėgmė kondensuojasi ant langų stiklo, nes stiklas yra šaltas.
Kiti drėgmės pertekliaus šaltiniai, be pernelyg dažno drėkintuvo naudojimo, gali būti ilgas dušas, vandens tekėjimas kitoms reikmėms, virimas ar garinimas gaminant maistą, augalai ir drabužių džiovinimas patalpoje. Sandariuose, energiją taupančiuose namuose drėgmės susikaupia daugiau; kartais gali tekti paleisti virtuvės ar vonios ventiliatorių arba trumpam atidaryti langą.
Drėkintuvų nerekomenduojama naudoti pastatuose, kuriuose nėra tinkamų garų barjerų, nes drėgmės kaupimasis gali jiems pakenkti. Pasikonsultuokite su statybos rangovu, kad nustatytų, ar garų barjeras jūsų name yra tinkamas.
Orams atšalus, žmonės langus laiko uždarytus, o jei nėra ventiliacijos, atsiranda įvairių problemų, LRT RADIJUI sako bendrovės „Oro sprendimai“ atstovas Šarūnas Gricius. Kalbėdama apie patalpų mikroklimatą, pašnekovė sako, kad tinkamoje aplinkoje neturėtų kankinti nemalonūs pojūčiai: „Neturėtumėte jausti galvos skausmo, sauso kosulio ar perštinčių akių.
A. Šlepetienės teigimu, visi mikroklimato parametrai aprašyti teisės aktuose. „Smulkesnę informaciją galima rasti Lietuvos higienos normoje. Noriu atkreipti dėmesį, kad mikroklimato parametrai šiltuoju ir šaltuoju metų laiku skiriasi. Specialistė pataria domėtis ir kontroliuoti drėgmę gyvenamosiose patalpose. Anot jos, jei santykinė oro drėgmė viršija 70 proc., ji ne išgaruoja, o kaupiasi: „Vienas drėgmės kaupimosi simptomų - ant langų esantis kondensatas, aprasoję langai.
Drėgmę, pasak pašnekovės, mes labiau matome, o sausumą - jaučiame. „Susidaro sąlygos, kurios išdžiovina nosies ir gerklės gleivinę. Nebesulaikomi virusai ir bakterijos, jie lengviau patenka į kvėpavimo takus, gali net sukelti alergiją, nors jos niekada anksčiau nėra buvę. Kai patalpos drėgnos, teigia A. Šlepetienė, susitraukia žmogaus kraujagyslės, jis praranda komforto jausmą, ima ieškoti, kaip pasišildyti, šilčiau rengiasi ir pan.
Geriausias mikroklimatas, anot jos, turėtų būti miegamajame, nes jame žmogus praleidžia daugiausia laiko. Anot specialistės, mikroklimatas turėtų būti toks, kad gerai išsimiegotume, neskaudėtų galvos, būtume darbingi: „Jei bus per drėgna arba per sausa, nepailsėsime.
A. Šlepetienė pataria atkreipti dėmesį, ar natūralūs vėdinimo kanalai namuose nėra paslėpti, pernelyg užsandarinti. „Jei visi kanalai uždaryti, sąlygos kauptis kondensatui - idealios. Net kalbant apie naujus plastikinius langus reikia galvoti apie orlaides, kad būtų oro judėjimas.
Vėdinant patalpas, anot specialistės, netgi reguliuojama drėgmė, o vėdinti geriau trumpai, bet intensyviai: „Jei yra galimybė, geriausia padaryti skersvėjį. Žinoma, tame kambaryje neturėtų būti žmonių, kad tai nepakenktų jų sveikatai.
A. Šlepetienė primena, kad patalpų orą valo gėlės. „Tai paprasčiausia - nuo seno žinoma, kad, pavyzdžiui, alijošius valo orą. Tačiau gėlių gali neužtekti, jei drėgmės per daug. Senas būdas drėkinti orą - ant radiatoriaus dėti šlapią rankšluostį. Pašnekovės teigimu, jei namuose ir taip drėgna, iškabinti šlapi skalbiniai garins papildomą drėgmę.
Paklaustas, kaip veikia drėgmės surinktuvas, Š. Gricius pasakoja, kad tai gana paprasta: „Iš oro paimama perteklinė drėgmė, surinktuvas ją kondensuoja, surenka į talpą ir vėliau tas kondensatas išpilamas. Santykinis drėgmės lygis, kaip tikina Š. Gricius, priklauso nuo temperatūros - užtenka pakelti temperatūrą pora laipsnių, ir drėgmės lygis krinta. Taigi šildymas padeda spręsti problemą, bet, norint prišildyti drėgną orą, daug energijos.
„Rubisolio“ vadovas Nerijus Dirsė, paklaustas apie oro sausintuvus ir tai, kiek vandens jie surenka, sako, kad tai - sąlyginis dalykas: „Sausintuvų yra įvairaus dydžio. Tam tikromis sąlygomis jie surenka ir po 8-10 litrų.
Š. Gricius tvirtina, kad esminis techninis prietaiso parametras - našumas, t. y. kiek vandens jis gali surinkti. „Svarbiausia nepasirinkti per mažo našumo surinktuvo, kuris gali surinkti tik tam tikrą kiekį drėgmės. Vieną prietaisą, anot Š. Griciaus, galima pasirinkti 3-4 kambarių butui ir drėgmės problemą jis išspręs, jei bus nešiojamas. Specialistas priduria, kad jei durys namuose yra pravertos, vyksta natūrali drėgmės apykaita: „Drėgmės negali būti tik vienoje patalpoje, ji sklinda. Nebus taip, kad viename kambaryje sausa, o kitame - drėgna.
N. Dirsė priduria, kad jei tik sausintuvo nepakanka ir matoma, jog tolimesnis kambarys vis dar drėgnas, galima pasinaudoti ir paprastais buitiniais ventiliatoriais.
Kalbėdamas apie oro drėkintuvus, N. Dirsė sako, kad jų tipai skiriasi, o namuose galima naudoti karšto oro drėkintuvus, nors dažniausiai renkamasi šalto garo arba ultragarsiniai drėkintuvai. Pastarieji gali būti mažesnio našumo, tad nebūtinai brangiausi.
N. Dirsė sako, kad plinta dar naujesnė technologija - oro plautuvai, arba oro drėkintuvai-valytuvai: „Tai dar galima pavadinti hibridiniu drėkintuvu. Besisukančiu disku oras drėkinamas, o keičiant prietaiso vandenį bakas vis išplaunamas, tad valomas ir oras. Tačiau, pabrėžia N. Dirsė, natūraliai vėdinti patalpas taip pat reikia: „Šiandien tam yra būdų, galima naudotis prietaisais ir pan. Bet gryno oro mums reikia iš lauko, iš gamtos.
Dažnai perteklinė drėgmė sukelia ne tik jutimini diskomfortą, tačiau ir pridaro rimtos žalos sveikatai bei turtui. Atsiradęs pelėsis vešėdamas ardo mūrą, išskiria toksines medžiagas, gali pakenkti dažams, tapetams, netgi tinkui. Drėgname ore sparčiai dauginasi organizmai, kurie dažnai gali būti įvairių alerginių reakcijų ir susirgimų sukėlėjai.
Pavyzdžiui renovavus senos statybos daugiabučius, įstačius plastikinius langus ir šarvuotos duris, padidėja drėgmės lygis namuose. Taip atsitinka padidėjus sandarumui - oras necirkuliuoja per duris ir per langus.
Greitai gali apkarsti ir naujai atliktas būsto remontas, kadangi dauguma statybinių medžiagų yra vandens pagrindu ir gali džiūti dar kelis mėnesius po remonto. Šiuo etapu tikimybė atsirasti pelėsiui ar grybeliui yra itin didelė.
Jeigu drėgmė kaupiasi vonios kambaryje, galima įtarti, nusidėvėjusius vamzdžius arba nekokybiškai padarytą vandentiekio sistemą. Drėgmės lygis pakyla namuose, dėl nepakankamo šildymo, nukritus oro temperatūrai žemiau 18 laipsnių. Priežastys gali būti ir pačios paprasčiausios - skalbinius džiovinate namuose, uždengiate radiatorius, intensyviai gaminate, kai prastai veikia ventiliacija ir gartraukis.
Sprendimo būdai: įsigykite ir naudokite drėgmėmatį (palaikykite komfortiškiausią 55 - 65 proc. santykinį oro drėgnumą).jeigu drėgmės lygis pakilęs nedaug normos - turėtų padėti vėdinimas keletą kartų per dieną plačiai atidarius langus, taip sukeliant skersvėjį, t.y. oro judėjimą ir kaitą.
Panaudokite infra raudonųjų spindulių termometrą („termovizorių“), šaltų vietų paieškai (blogai apšiltintos ar drėgnos vietos). Šaltos vietos - pastato trūkumai, kuriuos reikia pašalinti. Atitraukite baldus šiek tiek nuo sienų - kad oras galėtų laisvai cirkuliuoti po visą kambarį, vėdindamas ir sienas. Naudokitės ventiliatoriais virtuvėje ir vonioje (geriausia, jei ventiliatorius išsijungia automatiškai pagal drėgmės lygio daviklį);geriausia, jei centrinis šildymas reguliuojamas termostatiškai (ant radiatorių ar kambariuose - termostatiniai reguliatoriai);naudokite oro sausintuvą - tuomet reikia visiškai uždaryti patalpos langus ir duris, ventiliacijos angas. Oro sausintuvas ne tik ištraukia drėgmę, bet ir šildo patalpą.
Šiuo metu rinkoje rasti oro sausintuvą, arba kitaip vadinamą drėgmės surinkėją nėra sunku, tačiau dažnai susiduriama su klausimu - kokią technologiją reikėtų pasirinkti, koks sausintuvas bus našus ir tikrai patenkins lūkesčius?
Mikroklimato ekspertų UAB "Rubisolis" atstovas Vytautas Žukaitis ragina renkantis sausintuvą atkreipti dėmesį į įrenginio aptarnaujamą plotą, drėgmės lygį ir temperatūrą patalpoje bei įrenginio surenkamo vandens talpą. Dažniausiai sausintuvo bakelio talpa būna apie 4-5 l, prisikaupus vandens, jį reikia išpilti. Įrenginys gali turėti galimybę vandenį nuvesti į išorinius mazgus ar lauką - tokiu būdu nereikės vandens išpylinėti. Patogu, kai įrenginys turi ratukus, tuomet nesunkiai jį galima perkelti iš vienos patalpos į kitą, rašoma pranešime spaudai.
Kiti būdai, kurie ne pigūs, tačiau yra labai efektyvūs: priverstinė ventiliacija ir rekuperatoriai. Priverstinės ventiliacijos sistemos gali paduoti ir ištraukti norimus kiekius oro iš patalpų nepriklausomai nuo besikeičiančių oro sąlygų, taupydamas išlaidas šildymui 50-80 proc. Rekuperatorius vėdina orą priverstiniu būdu, tačiau šilumą iš šalinamo oro išsaugo ir perkelia ją į paduodamą orą.
Drėgmės sukeliamų problemų tikrai galima išvengti. Todėl reikėtų nelaukiant padarinių stebėti drėgmės lygį namuose ir užkirsti kelią pelėsiui, sukeliančiam ne tik estetines problemas, tačiau ir ypatingas grėsmes sveikatai.
