Nusprendę paaukoti kraujo ar kaulų čiulpų, kažkam galite tapti vienintele viltimi išgyventi ir pasveikti. Kraujo ir kaulų čiulpų donorystė yra viena vertingiausių dovanų, kurias galima įteikti kitam žmogui, nes tai padeda išgelbėti gyvybę. Kartais nutinka taip, kad gyvybė išgelbėjama ne tik tam, kuriam perpilamas paaukotas kraujas, bet ir pačiam donorui.
Kraujo donorystė - tai aukščiausia žmogiškumo išraiška.
Kraujo donorystės svarba
Kraujo donorystei labai svarbus transfuzinis saugumas. Tai reiškia svarbą užtikrinti, kad nebūtų pakenkta nei donorui, nei pacientui. Kraujo donorystė yra ypatingai svarbi kraujo vėžiu sergantiems pacientams, nes ji dažnai tampa esmine jų gydymo dalimi. Neretai nuo to gali priklausyti šių žmonių gyvybė. Tai portalui Delfi patvirtino I. Drėgvienė.
Kraujo vėžio, tokio kaip leukemija, limfoma ar mieloma, gydymas - dažniausiai chemoterapija ir radioterapija - stipriai veikia paciento kraujo gamybą, sunaikindamas ne tik vėžines ląsteles, bet ir sveikas kraujo ląsteles. Dėl šios priežasties pacientams labai dažnai prireikia kraujo perpylimų tam, kad būtų atkurtas kraujo ląstelių balansas ir išvengta gyvybei pavojingų komplikacijų, tokių kaip mažakraujystė ar kraujavimas.
Vienam kraujo vėžiu sergančiam pacientui gali prireikti daugybės kraujo perpylimų per gydymo laikotarpį. Tai reiškia, kad donorų indėlis tiesiogiai prisideda prie pacientų išgyvenimo ir gydymo kokybės.
Kaip vyksta kraujo donorystės procesas?
„Tai apima labai daug visokių kriterijų. Donoras užpildo anketą ir mes visada įvertiname galimų infekcijų perdavimo rizikas. Prieš kraujo ar jo komponentų donaciją atliekami hemoglobino matavimai, paėmus kraujo iš piršto arba iš venos. Gali būti ir per didelis hemoglobino kiekis, per mažas arba per didelis leukocitų ar trombocitų skaičius. Apie šias būkles informuojame donorą, prireikus darome tam tikrus papildomus tyrimus. Esant įtarimui, siekiame donorą nukreipti pas atitinkamą specialistą, dažniausiai pas hematologą“, - paaiškino gydytoja L. Kryžauskaitė.
Donuotas kraujas tam tikrą laiką būna karantine, kol ištiriamas ir sulaukiama visų numatytų bei reglamentuotų infekcinių žymenų rezultatų. Tik įsitikinus, kad kraujas saugus, jis jau gali būti naudojamas ir jo komponentai perdirbti. Bet jeigu medikams užkliūva kokie nors žymenys, kraujo komponentų panaudojimas stabdomas, atliekamas papildomas ištyrimas, patikslinimas. Apie tai informuojamas donoras.
„Būna ir taip, kad prieš kraujo transfuziją atliekant papildomus suderinamumo tyrimus su donoro ir paciento kraujo ėminiu, kartais aptinkamas nesuderinamumas su paciento krauju. Tai yra signalas donorą labiau patyrinėti, galbūt atkreipti dėmesį į jo sveikatą, o toks kraujas - nenaudotinas“, - sakė Delfi pašnekovė.
Kodėl atsiranda baltymai kraujyje?
Testas, kuris atliekamas siekiant individualiai parinkti donoro kraują pacientui, vadinamas suderinamumo arba dar kitaip - kryžminės dermės mėginiu, Kumbso mėginiais padeda identifikuoti tam tikrus baltymus donoro kraujyje, kurie gali nulemti eritrocitų pažeidimą. Jeigu baltymai prisikabinę prie eritrocitų, turime išsiaiškinti, ar eritrocitai nėra naikinami, ar baltymai nepažeidžia jų sienelių ir nesukelia ardymo, taip vadinamos hemolizės. Todėl kviečiame donorą ir dėl to darome jam papildomus tyrimus. Dažniausiai, hemolizinės būklės atmetamos.
Priežastys, dėl kurių atsiranda baltymų, gali būti įvairios - taip gali nutikti po buvusių nėštumų, dėl persirgtų ar lėtinių infekcijų, kai kurių vartojamų vaistų, uždegimo ar net onkologinės ligos. Dėl laboratorijų paklaidos tyrimai kartojami keletą kartų. „Kartais nepavyksta identifikuoti baltymų kilmės ir jei dėl jų nekyla pavojus sveikatai, paliekame tokį žmogų stebėjimui, bet donoru jis būti nebegali“, - paaiškino gydytoja L. Kryžauskaitė.
Santaros klinikų Kraujo centre ne tik ištiriamas donorų kraujas, bet tuo pačiu jiems pamatuojamas kraujospūdis, patikrinama bendra sveikatos būklė. Be to donorams siūloma pasitikrinti savo cholesterolio kiekį kraujyje, išsitirti skydliaukę, pasitikrinti elektrolitų, ar feritino kiekį.
„Dauguma donorų, kai darome jų apklausas, bandydami atsižvelgti į pageidavimus, nurodo, kad norėtų kokių nors medicinos tyrimų panelės vietoje kažkokio padovanoto puodelio. Todėl esame sudarę tyrimų minipaketėlius ir žmonės gali pasirinkti, kokių tyrimų jie nori: ar išsitirti kasos, ar kepenų fermentus, ar pasitikrinti gliukozės koncentraciją. Donorai paaukoja daug laiko, kad galėtų atvykti į Kraujo centrą ir praleisti čia 2-3 val. Taigi tie tyrimai yra mažiausia, ką mes galime jiems padaryti“, - įsitikinusi gydytoja L. Kryžauskaitė.
Visada apie kraujo donorystę galima užduoti rūpimus klausimus kraujo centro komandai, taip pat registruotis donorystei interneto puslapyje tavokraujas.lt.
Kas gali būti kraujo donoru?
„Kraujo donorystė - tai procesas, kai žmogus savanoriškai suteikia savo kraujo, kuris vėliau bus panaudotas kraujo perpylimui. Kraujo davimo procedūra trunka nuo 6 iki 15 minučių. Standartinė fiziologinė kraujo davimo dozė - 450 ml, tokio dydžio dozės imamos visuose pasaulio kraujo centruose, tokia dozė nekenkia žmogaus sveikatai. Kraujas reikalingas ligoniams po sunkių traumų, nudegimų, chirurginių operacijų, gimdyvėms ir kitomis įvairiomis ligomis sergantiems ligoniams. Žmogaus kraujas yra unikalus. Iki šiol pasaulyje nėra sukurta dirbtino pakaitalo, kuris galėtų pakeisti donoro kraujo. Būtent dėl šios priežasties yra labai svarbu, kad nuolat atsirastų žmonių, kurie padovanotų kraujo sužeistiesiems bei ligoniams, kuriems jis yra gyvybiškai svarbus“, - pabrėžė „MediCa klinika“ šeimos gydytoja Raimonda Gabrinaitytė.
Nacionalinio kraujo centro duomenimis kasdien Lietuvoje kraujo reikia 200 žmonių. Kad būtų užtikrintas kraujo ir jo komponentų poreikis būtina, kad į didžiausiuose miestuose esančius kraujo centrus kasdien ateitų ir kraujo duotų per 400 donorų.
„Nors vaistinėse mes ir negalime imti kraują, tačiau dažnai sulaukiame įvairių klausimų dėl donorystės, o pastaruoju metu vaistinėse mes neretai iš pacientų išgirstame ir nuogąstavimus, kad jų artimieji laukia operacijų ir, kad trūksta kraujo. Mes savo ruožtu konsultuojame, kad kraujo donorais gali tapti sveiki asmenys, kurio sveikatos būklė atitinka Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytus reikalavimus, savanoriškai pateikę raštišką sutikimą duoti kraujo ar jo sudėtinių dalių. Kraujo donorais gali tapti asmenys nuo 18 iki 65 metų amžiaus. Būti kraujo donoru negalima: sergant aktyvia ar buvusia sunkia kraujotakos sistemos liga, kuomet yra padidėjusi kraujavimo rizika, buvę alpimai ar traukuliai, sergant kraujo, imuninės sistemos ligomis, esant medžiagų apytakos sutrikimui, sergant cukriniu diabetu, kuris gydomas insulinu, infekcinėmis ligomis, sergant piktybinėmis ligomis, vartojant intraveninius narkotikus ar anabolinius steroidus. Taip pat svarbu ir hemoglobino kiekis kraujyje, ritmingas pulsas ir kraujo spaudimas“, - pažymėjo „Camelia“ vaistininkė Živilė Bajoriūnaitė.
Pasak vaistininkės, po kraujo davimo donorui rekomenduojama pailsėti 10-15min. Venos punkcijos (dūrio) vieta turi būti sutvarstyta ne mažiau nei 2 valandas, tvarsčio negalima drėkinti. Po donacijos nepatariama aktyviai sportuoti, vartoti stiprių alkoholinių gėrimų. Kai kurie žmonės po kraujo davimo gali jausti šalutines reakcijas - trumpalaikį silpnumą, mieguistumą, troškulį. Tai trumpalaikė organizmo reakcija į kraujo netekimą, kad šių reakcijų nebūtų - svarbu tinkamai pasirengti donorystei.
Šeimos gydytoja pažymėjo, kad prieš kraujo davimą keletą dienų yra draudžiama vartoti stiprius alkoholinius gėrimus, o dieną prieš davimą rekomenduojama nevalgyti riebaus ir aštraus maisto (riebios mėsos, silkės, keptų bulvių, traškučių, majonezo, aštrių padažų), būtina gerti pakankamai skysčių. „Prieš duodamas kraują donoras turi būti gerai pailsėjęs, išsimiegojęs, pavalgęs, atsigėręs pakankamai skysčių. Nepatartina duoti kraujo po įtempto darbo, naktinės pamainos. Kraujo davimo dieną rekomenduojama nerūkyti, negerti kofeino turinčių skysčių - kavos, energetinių gėrimų. Jeigu peršalote, kamuoja migrena ir vartojate vaistus, tai būtina pasveikti ir prieš duodant kraujo, nevartoti vaistų. Svarbiausia galvoti ne tik apie save, bet ir kitą žmogų. Tai parodo mūsų socialinį atsakingumą, gebėjimą suteikti pagalbą kitiems, kada jos labiausiai reikia ar net išgelbėti gyvybę“, - sakė R. Gabrinaitytė.
Vaistininkė Ž. Bajoriūnaitė pabrėžė, kad kraujo donorystė nedaro jokios žalos duodančiam, tačiau pati duoda didžiausią naudą kito žmogaus sveikatai. „Šis principas kraujo donorystėje yra pagrindinis jau daugelį metų, nes vienas iš svarbių tikslų - remti kilnią kraujo donorystės misiją ir skatinti žmones duoti kraujo kelis kartus per metus, VšĮ Nacionaliniame kraujo centre donorų sveikata nuolat stebima ir vertinama. Lietuvos ir kitų šalių patirtis rodo, kad nuolatinė kraujo donorystė neturi neigiamos įtakos tolimesnei donorų sveikatai. Tad duoti kraujo - nieko nekainuoja donorui, o tam, kuriam jis reikalingas - dažnais atvejais gali kainuoti gyvybę“, - pažymėjo Ž. Bajoriūnaitė.
Kraujo donorystės nauda donorams
- Sveikatos patikrinimas. Kiekvieną kartą prieš duodant kraują jus konsultuoja gydytojas, kad įsitikintų, jog jūsų sveikatos būklė tinkama donorystei, be to, patikrinamas hemoglobino kiekis jūsų kraujyje, pulsas, kraujo spaudimas ir kūno temperatūra.
- Geležies kiekio reguliavimas. Vienos kraujo donacijos metu donoras netenka apie 225-250 mg geležies, tai gali būti puikus sprendimas tiems, kam būdingas geležies perteklius.
- Kraujo ląstelių atsinaujinimas. Kraujo davimas stimuliuoja kaulų čiulpų funkciją, ir mūsų organzmai gana greitai pagamina naujos kraujo plazmos ir kai kurių kraujo ląstelių.
- Sumažina cholesterolio kiekį. Kai donuojamas kraujas, atsikratoma ir kraujyje esančio riebalų ir riebiųjų medžiagų pertekliaus. Svarbu tai, kad riebalų atsargos tokiu būdu nesikaupia jūsų kraujagyslėse, mažėja cholesterolio kiekis, kartu ir širdies bei kraujagyslių ligų rizika.
- Gerėja psichinė ir emocinė būklė. Sprendimas tapti ir buvimas kraujo donoru gali pagerinti jūsų psichoemocinę būklę, padidinti "laimės hormonų" išsiskyrimą, pakelti savivertę.
Kaip padėti sergantiems kraujo vėžiu?
„Norintys padėti sergantiems kraujo vėžiu gali tai padaryti keliais būdais. Vienas iš jų - donuoti kraują, kuris yra būtinas gydant pacientus, ypač chemoterapijos ar transplantacijos metu. Kitas būdas - įsirašyti į Lietuvos ir Pasaulinį negiminingų kaulų čiulpų donorų registrą. Užsiregistruoti gali kiekvienas sveikas žmogus nuo 18 iki 35 metų amžiaus.
Labai svarbu suprasti, kad kiekvienas asmuo, kuris užsiregistruoja, gali tapti vienintele viltimi pacientui surasti tinkamą donorą. Kaulų čiulpų suderinamumas tarp žmonių yra labai retas, todėl kiekvieno naujo donoro buvimas registre didina šansus surasti pacientui tinkantį gelbėtoją. Dažnai donoro reikia ieškoti ne tik Lietuvoje, bet ir Pasauliniame kaulų čiulpų donorų registre.
Užsiregistruoti labai paprastas ir neskausmingas - registracijai reikia tik užpildyti anketą bei pateikti žando gleivinės ląstelių (seilių) mėginį, kuris padės nustatyti, ar jūsų antigenai tiktų pacientui. Užsiregistravus dabar, donoru gali būti net po kelerių metų, o kaulų čiulpų paėmimas yra saugi ir greita procedūra.
Jei esate sveiki ir pagal amžių nesate tinkami registruotis į kaulų čiulpų donorų registrą, vis tiek turite puikią galimybę prisidėti prie gyvybes gelbstinčio darbo - tapti nuolatiniu kraujo donoru ir išgelbėti ne vieną pacientą. Kraujo donorystė yra gyvybiškai svarbi ir būtina kiekvieną dieną, nes donorų paaukotas kraujas tiesiogiai prisideda prie gydymo sėkmės“, - neabejojo I. Drėgvienė.
Kaip tapti kaulų čiulpų donoru.
Informacija apie kraujo donorystę Lietuvoje
Įdomu tai, kad kraujo mūsų šalyje linkę donuoti iki 2 proc. galinčių tai daryti. O, pvz., JAV siekiamybė, kad donuotų 3 proc. galinčių dovanoti kraujo. Beje, JAV pastaruoju metu skambinama pavojaus varpais, kad rečiau kraują linksta donuoti jaunesnė karta - iki 25-35 metų. Bet Lietuvoje, anot gydytojos L. Kryžauskaitės, minėtoji karta yra linkusi gana aktyviai aukoti kraują.
„Pas mus yra labai nemažai ir vyresnių donorų, kuriems yra virš 60-65 metų ir kurie pastoviai duoda kraują. Šiuos donorus mes taip pat reguliariai tikriname ir kas metus jiems darome išplėstinius sveikatos tyrimus, toliau pratęsiame jų galimybę donuoti“, - sakė pašnekovė.
Kada negalima donuoti kraujo?
Dovanoti kraujo nereiktų blogai jaučiantis, sergant tam tikromis lėtinėmis ligomis, vartojant tam tikrus vaistus, jeigu pastaruosius 3-6 mėn. buvo atliktos chirurginės operacijos ar endoskopiniai tyrimai, jeigu žmogus keliavo į endeminius kraštus, iš kur galėjo parsivežti kokią nors užkrečiamą ligą.
Kraujo donorystės dažnumas
Moterims per metus leidžiama duoti kraujo keturis kartus, vyrams - šešis. Pertraukos tarp kraujo davimo privalo būti ne trumpesnės kaip 60 dienų.
Kur naudojamas suaukotas kraujas?
Santaros klinikų Kraujo centras krauju aprūpina ne tik šią ligoninę. Kraujas tiekiamas ir kitoms įstaigoms, turinčioms specialių poreikių pacientų - sergančių vėžiu, neišnešiotukų ir pan. Taip pat Santaros klinikose surinktas kraujas ir kraujo komponentai tiekiami Klaipėdos universiteto ligoninėje gydomiems onkologiniams pacientams. „Taip yra todėl, kad mes taikome tam tikrus inovatyvius metodus kraujui apdirbti.
Kaip pasiruošti kraujo donorystei?
Prieš duodamas kraujo donoras privalo būti pailsėjęs, pavalgęs. Dieną prieš duodant kraujo siūloma nevalgyti labai riebaus, aštraus maisto ir būtina gerti daugiau nei įprasta skysčių: mineralinio vandens, sulčių, arbatos. Geriausia tinka negazuoti gėrimai. Taip pat bent pora valandų prieš donaciją nereikėtų rūkyti.