Šiandien gali kilti pagunda Nabokovo distopiją traktuoti kaip XX amžiaus tironiškų režimų - komunizmo ir fašizmo - preparavimą. Tačiau masės žmogus niekur nedingo.
Masės žmogaus sėkla glūdi ir graso sudygti kiekviename iš mūsų. Priešingai, visada turime likti budrūs ir atidžiau nei kitą stebėti patys save, būti sau reiklūs, kad nepasiduotume pagundai plaukti ir šaukti kartu minia.
Profesorė ne vienam yra pasakojusi istoriją apie tai, kaip 1951-aisiais ji su studentais Maskvoje dalyvavo parade. Netikėtai pasirodžius Stalinui, minioje kilo baisi euforija. Pati Irena liudija nė nepajutusi, kaip pati ėmė šaukti kartu su minia, nors tuo metu dėl Stalino jokių iliuzijų nepuoselėjo. Juk antrąja jos motina tapusi Stefanija Ladigienė tuo metu kentė Sibiro kančias.
Irenos gyvenimo liudijimas akcentuoja psichologo Viktoro Franklio knygoje „Žmogus ieško prasmės“ užrašytą mintį, kad iš žmogaus galima atimti viską, išskyrus vieną dalyką - galimybę apsispręsti, kaip reaguoti į aplinkybes. Visgi rezultatas tas pats - akademija renkasi būti kaip visi bei tikėtis režimo malonės ir tampa vieta, kurioje perrašoma istorija.
Romane stebime, kaip tironiško režimo persekiojamo universiteto profesoriai vienas po kito atsisako priešintis naujajam režimui. Abejingumo motyvai skiriasi - vienas mano, kad ne jam priklauso kovoti svetimas politines kovas, kitam svarbu išsaugoti galimybę tęsti tyrimus ir daryti akademinę karjerą, dar kitą galbūt gena baimė.

Masės Žmogaus Esminiai Bruožai
Tad masės žmogaus esminis defektas yra ne intelektualinis, o visų pirma moralinis, t. y. noras atsisakyti pareigos mąstyti ir priimti moralinį sprendinį įvertinus esamas aplinkybes. Masė užgniaužia nepatogią tiesą vos tik Adamas Krugas prakalba, koks gi iš tiesų yra Padukas, o ne kokį jį piešia šiandienė propaganda.
„Kairysis kaspinas“ kalba apie kolektyvistinę tironiją, kuriai pamatą suteikia visi tie, kurie, anot Krugo, esti būtent dėl to, kad nemąsto. Esminiai masės žmogaus bruožai yra atsisakymas mąstyti, pačiam apsispręsti ir prisiimti atsakomybę.
Filosofo teigimu, modernaus individo raidos istorija yra emancipacijos istorija kovojant už teisę pačiam save apibrėžti, o ne būti apibrėžtam išorinių sąlygų. Pasak kito filosofo Michaelo Oakeshotto, masės žmogus linksta viską užkrauti valdžiai, kuri turi ne tik nustatyti visiems vienodas žaidimo taisykles, bet ir apibrėžti, kas yra geras gyvenimas, kaip visi turėtų galvoti ir nuo kokios linijos nenukrypti.
Tačiau ne visi šį išsilaisvinimą priėmė kaip laukiamą.
Masės Įtaka Šiuolaikiniame Pasaulyje
Pirma, kaip rašė Oakeshottas, jis lieka nekarūnuotu mūsų laikmečio karaliumi, darančiu įtaką viskam - nuo mados tendencijų iki elgesio standartų ir politikos kurso. Antra, kaip liudijo profesorė Veisaitė, mus pačius gyvenimo kelyje lydi pavojus tapti tuo masės žmogumi.
Spalio 28 d. Paskaitos metu dėstytoja supažindino mokinius su socialinės psichologijos požiūriu į žmogaus poreikį priklausyti grupei ir tuo pačiu norą išsiskirti. Dėstytoja pateikė pavyzdžių iš kasdienio gyvenimo, skatindama jaunimą susimąstyti, kaip grupės normos daro įtaką jų elgesiui, pasirinkimams, stiliui ar net savivertei.
Pasak lektorės, nėra vieno teisingo kelio - tiek prisitaikymas, tiek išskirtinumas gali būti vertingi, priklausomai nuo situacijos, asmenybės bruožų ir gyvenimo tikslų. Paskaita paskatino mokinius kritiškai pažvelgti į savo elgesį socialinėse grupėse, geriau suprasti santykį tarp prisitaikymo ir individualumo bei ieškoti pusiausvyros tarp noro pritapti ir troškimo būti savimi.
Tikrai laisva visuomenė tuos skirtumus priima, pripažįsta. O kas yra tobulas? Niekas. Arba visi esame tobuli, jeigu liausimės lyginę vieną asmenį su kitu. Naujoji mūsų literatūros programa yra unifikuojanti, viskas joje privaloma visiems, kiekvienam.
Mūsų literatūros programą suka didelis malūno ratas, susidedąs iš trijų stipinų - tautosakos, mitologijos, senosios literatūros. Pagaliau - garsių veikėjų kalbos. (Kaip grožinės kūrybos pavyzdžiai?!.) Ir kur ne kur - vienas kitas paaugliams skirtas kūrinėlis. Nesakome, kad nereikia pažinti tautosakos, klasikos.
Tai, ką tarėmės pasiekę, suvokę, įrodę, visiškai nepasiekė didžiųjų literatūrinės pedagogijos strategų ausų. Mūsų rašytojų knygos, kurias pristatėme pranešimuose, gali sudominti tarptautinę auditoriją. Lietuvos vardas suskambėjo ir dėl to, kad buvome vienintelė šalis, kurios visos trys nominantės, įrašytos į Garbės knygą, dalyvavo renginyje.
| Bruožas | Masės žmogus | Individualus žmogus |
|---|---|---|
| Mąstymas | Atsisako mąstyti savarankiškai | Mąsto kritiškai ir savarankiškai |
| Apsisprendimas | Nepriima asmeninių sprendimų | Apsisprendžia pats, prisiima atsakomybę |
| Atsakomybė | Perkelia atsakomybę valdžiai | Atsako už savo veiksmus |
| Priklausomybė | Priklauso nuo grupės nuomonės | Nepriklauso nuo grupės nuomonės |
| Moralė | Moralinis defektas, nenoras vertinti aplinkybes | Moralinis vertinimas, sąžiningumas |
Kaip Išlikti Savimi?
Dvasinės iliuzijos. Kaip išlikti savimi būnant vieningiems?
Autoriaus trigrašis: Tas durnas posakis - "kaip visi" arba "visi jie tokie" - kartais užmuša bet kokią iniciatyvą. (O gal net "tvarų naratyvą"?) Ne tik šeimose, deja, bet ir valdžioje. Nes matuojant žmones su vienoda liniuote arba sumetant visus į vieną krūvą, bet kam gali praeiti noras būti "ne tokiu" arba bent šiek tiek "kitokiu", nei visi.
O kam? Kam rizikuoti ir už kitus kovoti, jei visvien nusistovėjusio požiūrio nei į save, nei į savo profesiją ar savo mėgstamą veiklą nebepakeisi: jei visi "žurnaliūgos pradažni", spauda nupirkta, prokurorai - "kišeniniai", o valdžioje yra visi vagys, ar beapsimoka būti "balta varna" ir išsiskirti? (Nebent žmonėms pajuokinti arba pagąsdinti, kas tau bus, jeigu nebūsi kaip visi.) Ideali terpė nesąžiningiems žurnalistams, prokurorams ir valdininkams.