Algirdas Julius Greimas (1917 m. kovo 9 d. Tuloje, Rusija - 1992 m. vasario 27 d. Paryžiuje, palaidotas Kauno Petrašiūnų kapinėse) - lietuvių kilmės prancūzų semiotikas, kalbininkas, mitologas, eseistas. Jis, kaip ir M. K. Čiurlionis, yra vienas žinomiausių lietuvių pasaulyje, turintis mokinių ir pasekėjų įvairiose šalyse. Jo mokslo darbai išversti į daugelį kalbų.
A. J. Greimas yra vienas iš pagrindinių šiuolaikinių mąstytojų, gretinamas su tokiais mokslininkais kaip S. Freudas, F. Nietsche, F. Kafka (Lechte J. Penkiasdešimt pagrindinių šiuolaikinių mąstytojų. Vilnius: Charibdė, 2001, p. 156-162). A. J. Greimo vardas plačiai žinomas visame pasaulyje.
2017-aisiais minime 100-ąsias Algirdo Juliaus Greimo gimimo metines, kurios įtrauktos į UNESCO 2016-2017 metais minimų sukakčių sąrašą. Lietuvos Respublikos Seimas 2017 metus paskelbė Algirdo Juliaus Greimo metais. Profesorius yra vienas iš šimto iškiliausių tūkstantmečio lietuvių, pažymėtų paminkle „Vienybės medis“ Vilniuje. Greimo vardu pavadintos gatvės Kaune ir Vilniuje.
Minint šimtąsias Algirdo Juliau Greimo metines įvairiose pasaulio šalyse (Lietuvoje, Pranzūzijoje, Italijoje, Brazilijoje, Irake ir kt.) vyksta konferencijos ir paskaitos šiam mokslininkui atminti. Lietuva visam pasauliui pristatė specialiai A. J. Greimo metams sukurtą internetinę svetainę www.greimas.eu. Čia atrasite svarbių biografinių detalių, sužinosite apie visame pasaulyje vykstančius Greimui skirtus renginius, pasidairysite po archyvinių dokumentų galeriją, turėsite galimybę patyrinėti Greimo rankraščius, išgirsti jo balsą ir pamatyti 100-osioms mokslininko gimimo metinėms išleistą simboliką.
Greimas Algirdas Julius (1917 III 9 Tuloje (Rusija) - 1992 II 27 Paryžiuje, palaidotas Kaune), kalbininkas, semiotikas, mitologijos tyrinėtojas, eseistas. Dr. (1948). Lietuvos mokslų akademijos užsienio narys (1990).
A. J. Greimo teoriniai moksliniai tyrimai padėjo pagrindus semiotikai, kaip kalbinių ir nekalbinių ženklų sistemų prasmingumo mokslui. Jis sukūrė teoriją, aprašančią ženklų sistemų susidarymo ir jų funkcionavimo universalius principus, tų sistemų ryšius ir sąveiką. Plėtodamas semiotiką, jis siekė padėti bendrosios humanitarinių mokslų metodologijos pagrindus.
A. J. Greimas praturtino semiotiką originaliomis semiotinės struktūros, diskurso, prasmės izotopijos, naratyvinės gramatikos, naratyvinės programos, semiotinio vyksmo ir veiksmo, semiotinės komunikacijos, modalumo, kompetencijos ir kitomis sąvokomis. Savo darbuose semiotinius metodus jis pritaikė kalbos ir istorijos, mito, pasakos, literatūros kūrinio analizei.
Biografijos bruožai
Algirdas Julius Greimas gimė 1917 m. kovo 9 d. Tuloje, Rusijoje. Tėvas - Julius Greimas (1882 m.) - mokytojas, motina Konstancija Mickevičiūtė-Greimienė - tarnautoja (g. 1886 m.). Pirmojo pasaulinio karo metais šeima pasitraukė į Rusijos gilumą, gyveno Tuloje, kur tėvas Julius Greimas mokytojavo lietuvių pabėgėlių mokykloje. 1919 m. Greimų šeima grižo į Lietuvą. Iki 1927 m. mokėsi Kupiškio progimnazijoje. 1929-1931 m. gyveno Šiauliuose, lankė berniukų gimnaziją. Marijampolėje baigė Rygiškių Jono gimnaziją.
1934-1935 m. studijavo teisę Vytauto Didžiojo universitete, 1936-1939 m. kalbotyrą Grenoblio universitete. Grįžęs į Lietuvą 1939 m. atliko karinę tarnybą. 1940-1944 m. gyveno Šiauliuose, mokytojavo Mergaičių gimnazijoje ir Prekybos institute, buvo Tautinės lietuvių studentų korporacijos „Neo-Lithuania“ narys, priklausė Šiaulių kultūrininkų būreliui.
Greimų šeima: mama Konstancija ir tėvas Julius Greimai su sūnumis Romu ir Algirdu Juliumi bei dukra Gražina. 1929 m. birželio 24 d., Šiauliai, Lietuva. Nuotraukos autorius B.
1944 m. su šeima pasitraukė į Prancūziją. 1949 m. Sorbonoje apgynė daktaro disertaciją „Mada 1830-aisiais“. 1950-1958 m. dėstė Aleksandrijos, 1958-1962 m. Ankaros ir Stambulo, 1962-1965 m. Puatjė universitetuose. Nuo 1965 m. Paryžiuje vadovavo semiolingvistinių tyrimų seminarui, kurio pagrindu susiformavo Paryžiaus semiotikos mokykla. 1965-1968 m. Tarptautinės semiotikos asociacijos generalinis sekretorius. 1969-1971 m. mokslinis vadovas Tarptautiniame semiotikos ir lingvistikos centre Urbine (Italija).
1960 m. drauge su bendraminčiais Prancūzijoje įkūrė Prancūzų kalbos tyrimų draugiją, iš esmės žymėjusią lingvistikos atgimimą toje šalyje, prieštaraujant tradiciniams filologiniams kalbos tyrimams.
Lankėsi Lietuvoje, skaitė paskaitas Vilniaus universitete. Vilniuje yra Vilniaus universiteto A. J. Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centras.
Algirdas Julius Greimas mirė 1992 m. vasario 27 d.
Studijos ir veikla
- 1934-1935 m. studijavo teisę Vytauto Didžiojo universitete.
- 1936-1939 m. studijavo kalbotyrą Grenoblio universitete.
- 1940-1942 m. gyveno Šiauliuose, mokytojavo mergaičių gimnazijoje (dabar Šiaulių Didždvario gimnazija) ir Prekybos institute.
- 1950-1958 m. dėstė Aleksandrijos (Egiptas).
- 1958-1962 m. Ankaros ir Stambulo (Turkija).
- 1962-1965 m. Puatjė universitetuose.
- Nuo 1965 m. Paryžiuje vadovavo semiolingvistinių tyrimų seminarui, kurio pagrindu susiformavo Paryžiaus semiotikos mokykla.
- 1971 m. ir 1979 m. lankėsi Lietuvoje ir skaitė paskaitas Vilniaus universitete.
Greimas priklausė pirmajai kartai, kuri augo nepriklausomoje 1918-1940 m. Lietuvos Respublikoje ir buvo skatinama siekti vakarietiško išsilavinimo. Jis studijavo teisę Kauno Vytauto Didžiojo universitete ir filologiją Grenoblio universitete Prancūzijoje.
Gyvendamas Kaune, susipažino ir tapo artimas su Ona Bagdonaite. Per pirmąją sovietų okupaciją buvo ištremti abu Greimo tėvai, o artėjant antrajai jis pats pabėgo į Vakarus.
Greimas visą gyvenimą aktyviai dalyvavo lietuvių išeivijos veikloje. Taip pat palaikė ryšius su sovietinės Lietuvos menininkais, intelektualais, 1971 m. ir 1979 m. skaitė paskaitas Vilniaus universitete.
Apsistojęs Prancūzijoje, Greimas susituokė su Ona Bagdonaite. 1948 m. apgynė filologinę daktaro disertaciją Sorbonos universitete, vėliau ilgą laiką dėstė Turkijos universitetuose. Nuo 1965 m. beveik 25 metus dirbo studijų vadovu Paryžiaus Praktinėje aukštųjų studijų mokykloje. Buvo vienas žymiausių struktūralizmo atstovų ir vienas iš pagrindinių modernios semiotikos kūrėjų. Jo vestuose seminaruose lankėsi tyrėjai iš viso pasaulio. Vadovavo semiolingvistinių tyrimų grupei, kurią sudarė įvairių disciplinų atstovai. Gyvenimo pabaigoje susituokė su Teresa Mary Keane.
Kūryba ir mokslinė veikla
Daugumą kalbinių bei semiotinių darbų A. J. Greimas parašė prancūziškai, prancūzų kalba išdėstė ir paties sukurtą bendrąją reikšmės teoriją. Mitologijos studijas ir eseistiką jis rašė ir lietuviškai. Mitologijai suteikęs aktualios struktūros statusą, tautinės atminties ieškojo dievų ir žmonių pasauliuose.
Greimas didžiavosi, kad 1983 m. Du kartus - 1971 ir 1979 metais - Greimas lankėsi Lietuvoje ir skaitė paskaitas Vilniaus universitete, sutraukdamas šimtus klausytojų inteligentų ir palikdamas didžiulį įspūdį susirinkusiems.
Vos prasivėrus tarptautinio bendravimo galimybėms, Greimas siuntė į Lietuvą savo mokinius, kad jie skleistų semiotikos sėklą aktualiausiose intelektualinės veiklos srityse: literatūrologijoje, estetikoje, sociologijoje, pedagogikoje, religijotyroje.
Paskutinis Greimo sumanymas buvo surengti Vilniuje tarptautinį koliokviumą „Estetika ir kasdienis gyvenimas Europoje“, kuris įvyko 1992 m. rugsėjo mėnesį, jau po Greimo mirties tų pačių metų vasario 27 d. Koliokviumo metu Vilniaus universiteto rektorius Rolandas Pavilionis paskelbė, kad universitete įkuriamas Algirdo Juliaus Greimo semiotinių studijų centras.
Greimas yra rašęs, „gimiau Tuloje, pabėgėlių šeimoje ir baigsiu kažkur toks pat pabėgėlis, benamis“.
A. J. Greimas su Juozu Baltušiu
Pagrindiniai veikalai
- Struktūrinė semantika (1966)
- Apie prasmę (1970)
- Maupassant‘as. Teksto semiotika: Praktinės pratybos (1976)
- Semiotika ir visuomenės mokslai (1976)
- Semiotika: Aiškinamasis kalbos teorijos žodynas (1, 1979, su J. Courtés, 2, 1986, kartu su kitais autoriais)
- Apie prasmę II (1983)
Greimo indėlis į semiotiką
A. J. Greimas sukūrė bendrąją reikšmės teoriją, kurią išdėstė prancūzų k. rašytose knygose Struktūrinė semantika (1966), Apie prasmę (1970), Maupassant’as. Teksto semiotika: Praktinės pratybos (1976), Semiotika ir visuomenės mokslai (1976), Semiotika: Aiškinamasis kalbos teorijos žodynas (1, 1979, su J. Courtés, 2, 1986, kartu su kitais autoriais), Apie prasmę II (1983), Apie netobulumą (1987), Pasijų semiotika (1991, su J. Fontanille).
Elementariųjų reikšmės sistemų aprašymą Greimas susiejo su naratyvine sintakse, tinkančia įvairioms “kalboms” analizuoti. Nuo naratyvumo teorijos tyrinėtojas ėjo prie modalumų, vėliau prie intersubjektyvumo problemų, nuo kategorinėmis priešpriešomis grindžiamų struktūrų - prie aspektualumo, tensyvumo, tapsmo analizės. Semiotiškai interpretavo pasijų apraiškas ir estetinį žmogaus santykį su pasauliu, analizavo įvairių tautų rašytojų kūrinius, Evangelijos paraboles, moralinę laikyseną, tikėjimo nuostatas.
Naudodamasis prancūzų mitologų G. Dumézilio, C. Lévi-Strausso, M. Mitą Greimas laiko figūratyvine visuomenės ideologijos forma, pasakojimu, atsakančiu į esminius žmogaus būties klausimus. Sudarė antologiją Mitologija šiandien (kartu su Keane, 1996).
Lietuvių išeivijos spaudoje, o nuo 1989 m. ir Lietuvoje Greimas spausdino publicistiką ir literatūrinę eseistiką, kartu su S. Žuku parašė knygą Lietuva Pabaltijy: Istorijos ir kultūros bruožai (liet. ir pranc. k., 1993).
Greimas sukūrė bendrąją reikšmės teoriją, už tai jį vertina visas pasaulis. Tačiau Jūs minėjote, kad, be pasaulinio, semiotinio Greimo, yra kitas, „lietuviškasis“ Greimas.
A. Sverdiolas: Tai labai komplikuota figūra, kurios negali tiesiog perskelti į dvi dalis. Lietuviškasis Greimas prasiskverbia į prancūziškąjį, o prancūziškasis - į lietuviškąjį. Jis yra puikiai pasakęs: „Aš esu 95 proc. lietuvis ir 95 proc. prancūzas.“ Aritmetika nesueina, bet jis kaip tik ir norėjo labai asmeniškai pasakyti, kad yra beveik ištisai ir vienas, ir kitas, o kartu yra kai kas, kas jį skiria ir nuo vieno, ir nuo kito.
Šiuo metu VU mokslininkai yra surinkę ir susisteminę per 3000 lietuviško A. J. Greimo paveldo dokumentų. Lietuviški žymaus semiotiko tekstai iki šiol yra reikšmingi, o kai kurie jų atrodo tokie švieži, lyg būtų parašyti šiandien, nūdienos Lietuvos kontekste.
Greimas juokavo, kad nesupranta savo semiotinių tekstų, išverstų į lietuvių kalbą.
A. Sverdiolas: Tai buvo ne kažkokia keistenybė, o tiesiog objektyvus dalykas. Pirmieji Greimo semiotinių tekstų vertimai, kurių patį pirmąjį padarė Tomas Venclova, beveik nepaskaitomi: kalba perkrauta daiktavardžiais, tarptautiniais žodžiais, sakinius tenka šifruoti kaip rebusus. Vėliau atsirado semiotikų grupelė, kuri galvojo apie tuos dalykus, apie kuriuos Greimas rašė, atrado tinkamesnių žodžių jo tekstams išversti. Nepaisant to, ji nėra labai lengva ir skaidri, semiotinius tekstus vis dar nelengva skaityti. Suprantama darosi tai, apie ką mąstoma ir ieškoma žodžių tam įvardinti. Tik tada gimtojoje kalboje atsiranda nauji žodžiai, adekvačiai įvardinantys tuos dalykus. Tai liečia ne tik semiotinę, bet ir filosofinę, humanitarinių, socialinių (spėju, kad ir griežtųjų) mokslų literatūrą. Deja, pas mus visų šių mokslų tekstai vis dar sunkiai paskaitomi ir todėl mažai kam patrauklūs. Susidaro užburtas ratas. Tokia yra mūsų kalbos ir apskritai kultūros būklė, neperžengus vieno ar kito slenksčio.