Kaip būti patenkintu: kelias į laimę ir pilnatvę

Laimė paprastai apibrėžiama kaip pasitenkinimas savo gyvenimu. Tačiau tyrimai atskleidžia, kad, norint būti laimingam, svarbu galvoti ne tik apie savo gyvenimo kokybę, bet ir stengtis dėl kitų. Prancūzijos mokslininkai laimės jausmą siūlo matuoti atsižvelgiant į nesavanaudiškumo ir egocentriškumo modelį. Tyrėjai eksperimento metu apklausė žmones ir nustatė, ar jie labiau linkę į nesavanaudiškumą, ar į egocentrizmą. Tuomet tiriamieji turėjo atsakyti į klausimus apie savo pasitenkinimą gyvenimu. Nors Vakarų kultūroje įprasta manyti, kad laimę mums suteikia įvairūs malonumai ir asmeninė sėkmė, mokslininkų teigimu, tai nėra pagrindinis gero gyvenimo komponentas. Egocentriški žmonės, visais būdais siekiantys patenkinti tik savo poreikius, iš tikrųjų patiria mažiau džiaugsmo gyvenime ir dažniau palūžta, kai ištinka nelaimė. Jiems stinga jausmo, kad gyvena harmonijoje su kitais ir savimi.

Šiame straipsnyje nagrinėsime, ką reiškia būti patenkintam tuo, ką turime, ir kaip šis požiūris gali paveikti mūsų gyvenimą. Aptarsime, kaip ugdyti dėkingumą, nuolankumą ir paklusnumą Dievo valiai, remiantis Tomo Kempio "Kristaus imitacija" ir kitais dvasiniais įžvalgomis.

Tomo Kempio "Kristaus Imitacija": Kelias į Pasitenkinimą

Tomo Kempio „Kristaus imitacija“ - dvasinė klasika, kurią šimtmečius skaitė ir puoselėjo milijonai skaitytojų. Tai meditacijų ir apmąstymų knyga apie Jėzaus Kristaus gyvenimą ir kaip sekti Jį savo gyvenime. Knyga suskirstyta į keturias knygas, kurių kiekviena skirta skirtingam krikščioniškojo gyvenimo aspektui.

• Pirmojoje knygoje dėmesys sutelkiamas į krikščionio vidinį gyvenimą, pabrėžiant nuolankumo, paklusnumo ir savęs išsižadėjimo svarbą.
• Antroji knyga skirta dvasiniam gyvenimui, pabrėžiant maldos, meditacijos ir kontempliacijos svarbą.
• Trečioji knyga skirta išoriniam krikščionio gyvenimui, pabrėžiant meilės, tarnystės ir gerų darbų svarbą.
• Ketvirtojoje knygoje pagrindinis dėmesys skiriamas krikščionio santykiams su Dievu, pabrėžiant tikėjimo, vilties ir meilės svarbą.

Visoje knygoje Kempis pabrėžia, kaip svarbu gyventi paprastai ir atsidavus Dievui. Jis skatina skaitytojus visame kame ieškoti Dievo valios ir stengtis būti panašiais į Kristų savo mintimis, žodžiais ir darbais.

Pasitenkinimas yra dorybė, kurią visi turėtume siekti. Tai būsena, kai esame patenkinti tuo, ką turime, ir netrokštame daugiau, nei reikia. Būti patenkintam reiškia būti taikoje su savimi ir savo aplinkybėmis. Tai yra priimti savo dalį gyvenime ir būti dėkingiems už mums suteiktas palaimas.

Tomo a Kempio „Kristaus imitacija“ skatina kelti Dievo valią aukščiau savo. Kai tai darome, galime gyventi pasitenkinimą ir paklusnumą Dievo valiai. Turėtume stengtis būti patenkinti tuo, ką turime, ir būti dėkingi už mums suteiktas palaimas. Taip pat turėtume būti pasirengę priimti Dievo valią savo gyvenimui, net jei tai nėra tai, ką būtume pasirinkę patys.

Pasitenkinimas yra dorybė, kuri gali atnešti mums ramybę ir džiaugsmą. Tai priminimas, kad turime būti dėkingi už tai, ką turime, o ne sutelkti dėmesį į tai, ko neturime. Turėtume stengtis būti patenkinti ir Dievo valią teikti aukščiau savo. Tai padės mums gyventi pasitenkinimą ir paklusnumą Dievo valiai.

Pagrindiniai Žingsniai Link Pasitenkinimo

Štai keletas pagrindinių minčių, kurios padės jums ugdyti pasitenkinimą savo gyvenime:

• Pirmenybę teikite Dievui: Mes visada turime stengtis, kad Dievas būtų pirmoje vietoje savo gyvenime, ir visame, ką darome, siekti Jo valios. Tai padės mums gyventi nuolankų ir paklusnumą Dievo valiai.
• Meilė Dievui: Turėtume stengtis mylėti Dievą labiau už viską ir siekti Jo valios visame, ką darome. Tai padės mums gyventi tikėjimo ir atsidavimo Dievui gyvenimą.
• Nuolankumas: Turėtume stengtis būti nuolankūs ir iškelti Dievo valią aukščiau savo. Tai padės mums gyventi nuolankų ir paklusnumą Dievo valiai.
• Savęs išsižadėjimas: Turėtume stengtis išsižadėti savęs ir iškelti Dievo valią aukščiau savo. Tai padės mums gyventi atsižadėjusį gyvenimą ir paklusti Dievo valiai.
• Kantrybė: Turėtume stengtis būti kantrūs ir kelti Dievo valią aukščiau savo. Tai padės mums gyventi kantriai ir paklusniai Dievo valiai.
• Paklusnumas: Turėtume stengtis būti paklusnūs ir Dievo valią iškelti aukščiau savo. Tai padės mums gyventi paklusnumą ir paklusnumą Dievo valiai.
• Savikontrolė: Turėtume stengtis susivaldyti ir Dievo valiai teikti pirmenybę savo valiai. Tai padės mums gyventi susivaldantį ir paklusnumą Dievo valiai.
• Grynumas: Turėtume stengtis būti tyri ir kelti Dievo valią prieš savo valią. Tai padės mums gyventi tyrą ir paklusnumą Dievo valiai.
• Mirtinimas: Turėtume stengtis numarinti savo kūną ir iškelti Dievo valią aukščiau savo. Tai padės mums gyventi sielvartingą ir paklusnumą Dievo valiai.
• Malda: Turėtume stengtis melstis ir Dievo valią iškelti aukščiau savo. Tai padės mums gyventi maldos ir paklusnumo Dievo valiai gyvenimą.

Dėkingumas Kaip Kelias Į Pasitenkinimą

Mes esame nedėkingi žmonės. Todėl mes privalome dėkingumą laikyti disciplina, kasdieniu, iš anksto apgalvotu veiksmu, sąmoningu pasirinkimu. Kuo dažniau pasirenkame gyventi disciplinuotai ir sąmoningai dėkodami, tuo dėkoti mums tampa natūraliau, mūsų akys atsiveria vis plačiau ir pradeda pastebėti mažus dalykus, kurių anksčiau nepastebėdavome.

Visada džiaukitės, be paliovos melskitės! Už viską dėkokite, nes tokia Dievo valia jums Kristuje Jėzuje (1 Tes 5, 16-18). Neįmanoma tuo pačiu metu dėkoti ir skųstis. Dėkoti reiškia prisiminti gautus dvasinius bei materialius palaiminimus ir būti patenkintam tuo, ką mylintis Viešpats mums duoda, net jei tai ir neatitinka to, ką mes įsivaizdavome.

Dėkingumas - tai pasirinkimas, o ne jausmas, ir sunkiu metu kartais tai reikalauja mūsų pastangų.

Savęs Pažinimas Ir Pasitenkinimas

Išmintinga lavinti įprotį prašyti Dievo ištirti širdį, kad Jis parodytų, ar savo širdyje aš einu nedorėlių keliu (Ps 139, 24). Nepaprastai svarbu nuolat tirti širdį, nes čia gimsta visi sumanymai ir veiksmai.

Savęs ištyrimas maldoje ar užrašai Dievo artume įgalins mus pažvelgti giliau, po emocijomis bei veiksmais, ir atskirti nuodėmingus polinkius, reikalaujančius atgailos bei pasikeitimo. Kadangi dvasinis formavimasis yra procesas, gerai yra palyginti, koks esi dabar, ir, koks buvai anksčiau. Ar panašėji į Kristų, ar tavy ryškėja Jo savybės: meilė, kantrybė, švelnumas, atleidimas, užuojauta, supratingumas, tarnystė ir viltis?

Pasitenkinimas Ir Profesinis Pasirinkimas

Artėjanti vasara - apsisprendimo metas abiturientams ir kitiems, besiruošiantiems rinktis mokymosi įstaigas. Psichologė siūlo nesureikšminti profesinio pasirinkimo po mokyklos baigimo. Jaunas žmogus keičiasi, jo pasirinkimai irgi gali keistis. Jau seniai specialybės nesirenkamos visam gyvenimui. Profesinio pasirinkimo tinkamumas gali keistis, o profesiniai sprendimai gali būti koreguojami daug kartų. Taigi, ieškodami profesinės veiklos, kuri teiktų pasitenkinimą, rinktis galite ne kartą ir ne du.

Dauguma žmonių geru darbu vadina gerai apmokamą, patrauklią ir karjeros galimybes suteikiančią veiklą. Psichologė, pritardama šiam teiginiui, iškelia klausimą, ar žmogaus tikslas yra turėti gerai apmokamą darbą? Pasak J. Navaitienės, tikslas yra būti patenkintam savo profesine veikla.

Gali būti skiriamos dvi profesinės karjeros rūšys, t. y. asmeninė ir organizacinė. Asmeninė profesinė karjera - paties žmogaus profesinių tikslų ir sprendimų realizavimas. Šiuo atveju žmogus pats kuria profesinę karjerą, kuri gali tęstis visą gyvenimą. Todėl ji ir vadinama asmenine, kad už jos sėkmę atsakingas ir apie pasitenkinimą ja sprendžia pats žmogus. Organizacinę profesinę karjerą valdo darbdaviai, organizacijos ištekliai, jos struktūra ir interesai. Jaunas žmogus turėtų pagalvoti, kuri profesinės karjeros rūšis patrauklesnė.

Lyginkimės Tik Su Savimi

Kai mes siekiame kontroliuoti savo gyvenimą, neišvengiamai pradedame lyginti jį su tuo, kaip tai turėtų atrodyti. Problema yra tai, kad bet koks lyginimasis yra pasitenkinimo priešas - visuomet bus žmonių, kurie turės daugiau ar geriau, nei tai, ką, mūsų nuomone, mes turėume turėti. Lyginimasis veda į pavydų godumą. Pavydas skatina lenktyniavimo dvasią.

Užuot lyginęsi su kitais, mes privalome suvokti, jog Viešpats vienas žino, kas mums yra geriausia, ir Jis pakankamai mus myli, kad panaudotų dabartines mūsų situacijas pasiekti amžinam gėriui.

Šis straipsnis pateikia įžvalgų apie tai, kaip ugdyti pasitenkinimą savo gyvenime. Prisiminkite, kad pasitenkinimas yra kelionė, o ne tikslas.

Darbuotojų nuotaikos kelia nerimą

„Tyrimas patvirtino hipotezę, kad skirtingiems psichologiniams asmenybių tipams priklausantys žmonės tuos pačius darbo aplinkos elementus vertina skirtingai: tai, kas tinka ir patinka vienam darbuotojui, gali visiškai netikti kitam. Rezultatai taip pat atskleidė silpniausias darbuotojų požiūrio apie įmonę vietas ir tai, kad bendra situacija, susijusi su darbuotojų motyvacija ir pasitikėjimu Lietuvoje yra gana liūdna. Pamatėme, kad būtina ne tik atsižvelgti į darbuotojų asmenybių skirtumus, bet tiesiog skirti žmonių savijautai daug daugiau dėmesio“, - teigia tyrimo vadovė Laima Ramanauskaitė-Merkienė.

„Center for American Progress“ duomenimis, darbuotojo kaita vidutiniškai kainuoja nuo 10 iki 30% jo metinės algos. Nemotyvuoti darbuotojai taip pat dirba mažiau efektyviai, nededa papildomų pastangų, nesidalina informacija. Pagrindinėmis priežastimis keisti darbą, jei atlyginimas užtikrina visus pagrindinius poreikius, psichologai įvardina pirmiausia santykius su tiesioginiu vadovu, tuomet nepakankamas tobulėjimo galimybes ir tik trečioje vietoje atsiduria dar didesnis darbo užmokestis.

„To paties tyrimo duomenimis, išsiaiškinome, kad geriausiai apie savo įmonę ar organizaciją atsiliepia darbuotojai, kurie joje dirba tarp 3 ir 5 metų - tai yra tikras aukso amžius. Todėl įsivaizduokite, kad jei prarandate gerą specialistą ir priimate naują, teks laukti tris metus, kol jis galės pilnai atsiskleisti ir gerai jaustis. Žinoma, tai priklauso nuo įmonės, tačiau bendra statistika yra būtent tokia“, - teigia L.Ramanauskaitė-Merkienė.

Dėmesys darbuotojams ne visada padeda

Pasak ekspertės, vis dažniau kalbama apie darbuotojų įsitraukimą ir priemones, kaip jį galima būtų pakelti. Dalis įmonių kasmet atlieka darbuotojų įsitraukimo tyrimus, nagrinėja rezultatus ir investuoja į tai, kad žmonių motyvacija ir įsitraukimas didėtų. Vieniems investicijos atsiperka ir rezultatai džiugina, tačiau atsitinka ir taip, kad organizacija investuoja, stengiasi, tačiau rezultato kaip nėra, taip nėra.

„Jeigu Jūsų organizacijoje yra darbuotojas arba visas skyrius, kurio įsitraukimo lygio niekaip nepavyksta padidinti, reikėtų atidžiau pasižiūrėti, kokie gi žmonės ten dirba? Gal tai yra informacinių technologijų specialistai, tarp kurių dominuoja analizuojančio asmenybinio tipo žmonės? Tuomet tikėtina, kad reikalai nėra tokie prasti, tiesiog tai yra žmonės, labiau už kitus linkę viską kritikuoti, todėl, net pakeitus vadovą arba dalį komandos, įsitraukimo tyrimo rezultatai nešauna į viršų“, - teigia L. Ramanauskaitė-Merkienė.

Įmones darbuotojų vidinės kultūros ir motyvacijos klausimais konsultuojanti socialinio dizaino kūrėja Jurga Želvytė pastebi, kad tokie rezultatai dar kartą pabrėžia, jog įsitraukimo tyrimai organizacijose turėtų būti atliekami su labai konkrečiu tikslu - norint jį pakelti arba stebėti pavojaus signalus.

„Kartais darbuotojų įsitraukimo gali būti net neįmanoma pamatuoti tradiciniais būdais, nes tam tikro tipo darbuotojai tiesiog nėra linkę dalyvauti ir net neatsakinėja į apklausų klausimus, arba tai daro nenuoširdžiai. Todėl svarbu kelti klausima, ar visada būtina siekti nusistatytų statistinių įsitraukimo rezultatų, galbūt verčiau rūpintis, kad darbuotojai savo komandose tiesiog jaustųsi patenkinti. Iš esmės, kai įmonė išauga iki 100 darbuotojų ir daugiau, tampa būtina kurti atskiras darbuotojus jungiančias grupes, antraip žmonės nebesijaučia kolektyvo dalimi ir nebūna lojalūs“, - teigia J. Želvytė.

Konsultantės pataria į kiekvieną su darbo santykiais susijusią sritį pažiūrėti atidžiau ir geriau pažinti įmonėje dirbančius žmones. Tuomet jiems parinktos veiklos ir motyvacinės priemonės neprasilenks su būdingais asmenybės bruožais.

Keturi asmenybės tipai

Pagal pasirinktus atsakymus tyrimo respondentai buvo suskirstyti į dominuojančius, įtakojančius, pastovius ir analizuojančius asmenybių tipus.

„Dominuojantis - linkęs vadovauti, orientuojasi į rezultatus, ryžtingas, inicijuoja pokyčius, rizikuoja. Jis linkęs užimti lyderio poziciją ir negali pakęsti, kai kažkas vadovauja ir nurodinėja jam.

Įtakojantis - optimistiškas, linksmas, bendraujantis, inicijuojantis, entuziastingas, nekenčia rutinos, taisyklių. Jis puikus idėjų generatorius, tačiau siekia, kad idėjas įgyvendintų kiti. Nemėgsta dirbti vienas.

Pastovusis - prisitaikantis, kantrus, ramus, kruopščiai atliekantis užduotis, apgalvotas, vengia savarankiškai priimti sprendimus, bijo pokyčių. Tai yra puikus vykdytojas.

Analizuojantis - smulkmeniškas, kruopštus, tikslus, argumentuotas, analitiškas, laikosi aukštos kokybės standartų. Sprendimus priima tik tada, kai viską apskaičiuoja, išanalizuoja. Nemėgsta nekonkretumo, paviršutiniškumo“, - teigia analitikė L. Ramanauskaitė-Merkienė.

Ji pabrėžia, kad nė vienas iš šių asmenybės tipų nėra absoliutus - paprastai žmonės turi ir vienam, ir kitam tipui būdingų bruožų, tik vieni gali būti labiau išreikšti negu kiti. Taip pat nė vienas asmenybės tipas nėra geresnis darbuotojas už kitą - kiekvienai organizacijai, pasak L. Ramanauskaitės-Merkienės, siekiant užtikrinti sveiką balansą tarp darbuotojų, organizacijoje reikalingi visų tipų darbuotojai. Tik tuomet vyks diskusija, bus keliamos idėjos ir sėkmingai įgyvendinamos.

Požiūris skiriasi priklausomai nuo asmenybės bruožų

„Anderrrs“ atlikto tyrimo vadovė pateikė susistemintus tyrimo rezultatus apie dešimt su darbo santykiais susijusias sritis:

• Pripažinimas atliekamo darbo įvertinimas. Tyrimas parodė, kad tik 51 proc. visų respondentų jaučiasi vertinami pakankamai, nors būtent pripažinimas yra vienas iš lengviausių kelių į didesnį darbuotojo įsitraukimą ir atsidavimą. Tyrimo rezultatai parodė, kad daugiausiai pripažinimo sulaukia įtakojančio tipo žmonės (60 proc.), o mažiausiai įvertintais jaučiasi analizuojančio tipo žmonės (43 proc.).
• Karjeros galimybės. Darbuotojams reikia žinoti, kokios organizacijoje yra augimo galimybės. Neretai žinojimas, kad ateityje gali būti paaukštintas motyvuoja labiau negu darbo užmokesčio padidinimas arba kitų papildomų naudų gavimas. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad tik 33 proc. respondentų mato karjeros galimybes. Labiausiai karjeros perspektyvą mato dominuoti linkę žmonės (41 proc.), o mažiausiai - analizuojančio tipo žmonės (24 proc.).
• Talentų valdymas. Organizacija, išlaikydama gerus darbuotojus, pasiekia geresnių rezultatų. Tyrimas atskleidė, kad tik 31 proc. visų respondentų galvoja, jog jų organizacija yra suinteresuota išlaikyti gerus darbuotojus. Labiausiai šiai nuomonei pritaria pastoviojo tipo žmonės (38 proc.), skeptiškiausiai į tai žiūri analizuojančio tipo žmonės, tik 23 proc. iš jų sutinka, kad organizacija stengiasi nepaleisti gerų darbuotojų.
• Darbo sąlygos: taisyklės ir procedūros. Tyrimo rezultatai parodė, kad tik 34 proc. respondentų sutinka, jog jų darbovietėje nustatytos taisyklės ir procedūros palengvina darbą. Labiausiai taisyklės dirbti padeda instrukcijas mėgstantiems pastoviojo tipo žmonėms (37 proc.), labiausiai trukdo - kūrybiškiems įtakojančio tipo atstovams (28 proc.).
• Grįžtamasis ryšys. Tyrimas atskleidė, kad tik 41 proc. respondentų mano, kad jų tiesioginis vadovas teikia pakankamai grįžtamo ryšio. Labiausiai grįžtamojo ryšio pakanka pastoviojo tipo žmonėms (41 proc.). Grįžtamojo ryšio stygių junta dominuoti linkę darbuotojai (32 proc.).
• Tiesioginio vadovo vertinimas. Deja, tačiau tik 44 proc. respondentų užtikrintai atsakė, kad jų tiesioginis vadovas tinkamai atlieka savo darbą. Labiausiai savo vadovais yra patenkinti pastoviojo tipo darbuotojai (48 proc.), mažiausiai - dominuoti linkę darbuotojai (39 proc.).
• Bendradarbių vertinimas. Tyrimas atskleidė, kad tik kiek daugiau negu pusė respondentų (51 proc.) pasitiki savo kolegomis ir jų kompetencijomis. Labiausiai kolegų kompetencijomis pasitiki pastoviojo tipo žmonės (58 proc.). Labiausiai dėl kolegų kompetencijų abejoja analizuojančio tipo žmonės (41 proc.).
• Savęs realizavimo galimybė. Tyrimo rezultatai parodė, kad net 64 proc. respondentų mano, kad darbe jie gali save realizuoti. Labiausiai šiam teiginiui pritaria dominuojančio tipo žmonės (67 proc.), mažiausiai, lyginant su kitas asmenybiniais tipais, save realizuoti gali analizuojančio tipo žmonės (59 proc.).
• Tolerancija darbe. Tyrimas parodė, kad tik 47 proc. tyrimo dalyvių jaučia, kad darbe jie gali išsakyti savo nuomonę, turi galimybę nevaržomai diskutuoti su vadovu, kolegomis. Labiausiai toleranciją darbe jaučia įtakojančio ir pastoviojo tipo žmonės (atitinkamai 55 proc. ir 54 proc.), mažiausiai ši teiginį palaiko viską detaliai išanalizuoti linkę analizuojančio tipo respondentai (38 proc.).
• Vidinės komunikacijos organizacijoje pakankamumas. Tyrimas atskleidė, kad vidinės komunikacijos pakanka tik 52 proc. respondentų. Pastoviojo asmenybinio tipo darbuotojai labiau už kitus galvoja, kad komunikacijos pakanka (59 proc.). Informacijos stygių labiausiai jaučia viską analizuoti ir apskaičiuoti linkę darbuotojai (41 proc.).

Apibendrinant tyrimo rezultatus, galima sudaryti lentelę, kurioje pateikiami duomenys apie darbuotojų pasitenkinimą skirtingais aspektais, priklausomai nuo jų asmenybės tipo:

Patarimas - daugiau bendrauti

Norint rasti kelią į darbuotojų širdį ir motyvaciją svarbu pažinoti, kokios asmenybės dirba organizacijoje, tačiau tai yra tik pati pradžia. Pasak „Anderrrs“ konsultantės L. Ramanauskaitės-Merkienės, norint geriau pažinti darbuotojus nebūtina atlikti sociologinį tyrimą, reikia rasti progų kalbėtis su žmonėmis, nelaukti tam metinio pokalbio. Kita vertus, jeigu įmonės vadovai mato, kad motyvacija krenta, geri specialistai išeina, o kolegų nuotaikos kelia nerimą - geriau nedelsti ir kreiptis pagalbos į išorinius specialistus.

Patenkinti - tai lietuviškas veiksmažodis, kuris reiškia patenkinti, išpildyti lūkesčius ar poreikius. Žodžio patenkinti etimologija siekia senąsias indoeuropiečių kalbas, kuriose buvo naudojami panašūs šaknys, susijusios su teikti ir išpildyti reikšmėmis. Gramatiniu požiūriu, patenkinti priklauso pirmosios konjugacijos veiksmažodžiams. Jis gali būti vartojamas įvairiose formose, pavyzdžiui, patenkinti - esamojo laiko forma, patenkinau - praeities forma, ir patenkinsiu - būsimojo laiko forma. Pavyzdžiui, sakinyje „Aš noriu patenkinti visų lūkesčius“ galima aiškiai matyti, kaip žodis naudojamas apibūdinti veiksmui, kurio tikslas yra išpildyti kitų žmonių poreikius. Kalbos mokytojai ir lingvistai dažnai pabrėžia patenkinti svarbą kasdieniame bendravime, nes jis padeda apibūdinti santykius ir žmonių tarpusavio sąveiką.

tags: #buti #patenkintu #yra #menas #vaidinti #patenkintu