Policijos pareigūno darbas - tai įdomi, prasminga, bet kartu ir nelengva profesija, skirta drąsiems bei pilietiškiems žmonėms. Lietuvos policijos misija - ginti žmonių teises ir laisves, saugoti visuomenę ir valstybę, padėti žmogui, šeimai ir bendruomenei. Tai viena didžiausių organizacijų Lietuvoje, kurioje dirba beveik 10 000 žmonių.
Lietuvos policijos automobilis
Ką siūlo Lietuvos policija?
Jei sėkmingai baigsite policijos pareigūnus rengiančią mokymo įstaigą, darbo vieta Jums bus garantuota. Taip pat užtikrinamas nuolatinis kvalifikacijos tobulinimas ir karjeros galimybės. Policijos pareigūnams suteikiamos socialinės garantijos.
Statistika:
- 100 000 gyventojų tenka apie 260 policijos pareigūnų.
- Daugiau nei 40 proc. policijos darbuotojų turi daugiau nei 20 metų patirties.
- Daugiau nei 40 proc. policijos darbuotojų sudaro moterys.
Kasdienis Policijos Pareigūno Darbas
Tiesa, policininko darbo valandos nėra griežtai apibrėžtos, nes negalima nutraukti konfliktinės situacijos sprendimo ar įtariamojo persekiojimo vien dėl to, kad baigėsi pamaina. Policija dirba visą parą bei švenčių dienomis, kai dauguma kitų žmonių ilsisi. Tačiau darbo laikas ir pamainos planuojamos iš anksto, todėl policininkui asmeninius poreikius suderinti su darbu kartais yra netgi paprasčiau nei kitų profesijų atstovams.
Policininko darbas pavojingas, tačiau būsite puikiai parengtas tinkamai elgtis pavojingose situacijose. Svarbu, kad policininkas niekada nedirba vienas, visuomet būsite didelės ir darniai veikiančios komandos dalimi.
Atrankos į policininkus rengiančias mokyklas procesas ilgesnis, nei renkantis kitas profesijas, nes policininkui keliami aukštesni reikalavimai. Kruopščiai tikrinamas kiekvienas būsimas policijos pareigūnas, o tam reikia laiko, ypač sveikatos patikrinimui. Tačiau pačiam atrankos dalyviui, nuosekliai ir savalaikiai atliekančiam žingsnius, procesas nebus sudėtingas - tereikės pateikti dokumentus, pasitikrinti sveikatos ir fizinę būklę bei sudalyvauti atrankoje į mokymo įstaigą.
Norint tapti policininku, specifinė patirtis nebūtina. Policininkais tampa žmonės, kurie anksčiau dirbo įvairiausius darbus, o visus policininkui reikalingus įgūdžius įgysite mokymo įstaigoje. Svarbus noras tapti policijos pareigūnu ir motyvacija tarnauti visuomenei.
Reikalavimai Stabdant Automobilį
Policijos pareigūnas gali stabdyti automobilį, kai jam kyla įtarimų arba akivaizdžiai pažeidžiami teisės aktai, tačiau privalo būti uniformuotas ir nesukelti grėsmės saugumui. Sustabdęs automobilį pareigūnas privalo prisistatyti bei trumpai ir aiškiai išdėstyti sustabdymo priežastis.
Daugelis vairuotojų žino, ką privalo daryti, kai jų automobilį stabdo pareigūnas - sustoti, neišlipant iš transporto priemonės paduoti dokumentus, išlipti tik pareigūnui leidus, pareigūno reikalavimu leisti apžiūrėti automobilį (prieš tai pareigūnui nurodžius, kokiu pagrindu tai bus daroma).
Tačiau tikrai ne visiems žinoma, kokios yra pareigūno pareigos stabdant automobilį, kokiais atvejais pareigūnas gali stabdyti automobilį, kaip pareigūnas turėtų stabdyti, kaip turi elgtis sustabdęs, kokiais atvejais pareigūnams yra draudžiama stabdyti ir kur vairuotojas turėtų kreiptis, jei paskirta bauda arba pareigūno elgesys jam pasirodė netinkamas.
Pareigūnų patruliavimas keliuose gali būti viešas, neviešas ir mišrusis. Viešojo patruliavimo metu, pareigūnų automobilis turi būti nudažytas specialiomis spalvomis su skiriamaisiais ženklais, o patys pareigūnai privalo dėvėti uniformą. Neviešo patruliavimo metu automobilis būna nenudažytas specialiomis spalvomis ir be skiriamųjų ženklų, o pareigūnas neprivalo dėvėti uniformos. Mišrusis patruliavimas - kai patruliuojama vienu metu naudojantis viešojo ir neviešojo patruliavimo būdais.
Kada pareigūnas gali sustabdyti automobilį?
Pareigūnas gali sustabdyti automobilį, kai:
- Vairuotojas pažeidžia KET reikalavimus.
- Transporto priemonės išvaizda, techninė būklė, krovinio pritvirtinimas ar jo pervežimas akivaizdžiai neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų.
- Reikia patikrinti vairuotojo ir transporto priemonės registracijos dokumentus, siekiant nustatyti ieškomus asmenis ir transporto priemones.
- Įtariama, kad vairuotojas pasišalino iš autoavarijos vietos arba jis ar keleiviai dalyvavo padarant nusikaltimą ar kitą teisės pažeidimą.
- Reikia patikrinti pervežamo krovinio dokumentus (pasverti krovinį).
- Reikia informuoti vairuotojus apie eismo sąlygų ypatybes ir pasikeitimus.
- Iškyla būtinybė suteikti pagalbą kitiems eismo dalyviams ar policijos pareigūnui pasinaudoti sustabdyta transporto priemone ar jos vairuotojo pagalba.
- Likviduojami stichinių nelaimių, avarijų ir kiti padariniai.
- Dalyvaujama policijos specialiosiose operacijose.
Stabdydamas automobilį pareigūnas privalo:
- Įvertinti visas galimas aplinkybes, kad stabdymo metu nekiltų grėsmė jo ir kitų žmonių saugumui, sustojusi transporto priemonė netrukdytų kitiems eismo dalyviams.
- Vengti vietų, kuriose sustoti ir stovėti draudžia kelio ženklai ar ženklinimas.
- Būti uniformuotas.
- Sustabdyti transporto priemonę duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, arba per garsiakalbį liepiant sustoti. Norint atkreipti eismo dalyvių dėmesį, gali būti duotas signalas švilpuku.
- Tamsiu paros metu, stabdydamas automobilį, policijos pareigūnas turi vilkėti uniformą su šviesą atspindinčiais elementais, dirbti tik specialiomis spalvomis dažytu ir policijos skiriamaisiais ženklais pažymėtu automobiliu; turi dirbti ne mažiau kaip du policijos pareigūnai.
Istoriniai Reikalavimai Policijos Pareigūnams
Pagal 1920 m. vasario 14 d. Piliečių apsaugos departamento aplinkraštį, pirmenybė priimant į tarnybą tuometėje Lietuvos milicijoje buvo teikiama tarnavusiems kariuomenėje asmenims. 1924 m., papildžius reikalavimus, pirmenybė stojantiems į policijos gretas buvo teikiama Lietuvos kariuomenės savanoriams, jei jie atitikdavo kitus nustatytus kriterijus. Dėl šios priežasties policijoje išaugo savanorių gretose tarnavusių vyrų skaičius. Priimant į tarnybą pirmuosius milicijos darbuotojus, pirmenybė buvo teikiama lietuviškai mokantiems kalbėti ir rašyti asmenims. Tačiau dėl tarnautojų trūkumo buvo priimami ir kitas kalbas mokantys asmenys, bet jiems reikėjo per tris mėnesius išmokti lietuvių kalbą. 1932 m. išleistoje policijos komplektavimo instrukcijoje buvo nurodyta, jog pareigūnais galėjo tapti tik karinę prievolę atlikę asmenys, išskyrus raštinės ir tolygių pareigų tarnautojus.
Nuo 1924 m. į policiją priimami asmenys turėjo būti 21-45 metų amžiaus. Tačiau pagal 1925 m. balandžio mėn. pakeistus reikalavimus kandidatai turėjo būti ne vyresni kaip 32 metų amžiaus. 1932 m. policijos tarnautojams buvo nustatytas 21-30 metų amžiaus cenzas. Remiantis 1936 m. instrukcija, policininkais galėjo būti skiriami asmenys nuo 21 iki 28 metų amžiaus. 1926 m. duomenimis didžiausią viešosios policijos sistemos tarnautojų amžiaus grupę sudarė 23-30 metų policininkai, o 1932 m. daugiausiai tarnavo 30-40 metų pareigūnų.
Nepriklausomybės pradžioje policijos tarnautojais dažniausiai tapdavo vietiniai gyventojai. Problemų kildavo vengiant sulaikyti ar išrašyti baudas pažįstamiems asmenims. Policijos vadovybė šią problemą sprendė neleisdama pareigūnams atlikti tarnybos savo gimtose vietose. Remiantis 1935 m. 1927 m. duomenimis valstybinėse įstaigose dirbo 281 Lietuvos pilietybės neturintis asmuo. Piliečių apsaugos departamento direktorius teigė, jog tai yra ,,nenormalus apsireiškimas“. Nuo trečiojo dešimtmečio pabaigos buvo imtasi koreguoti teisės aktus, taip užkertant kelią svetimšaliams įsidarbinti valstybinėse įstaigose.
Trečiojo dešimtmečio pirmoje pusėje Piliečių apsaugos departamento išleidžiamuose įsakymuose buvo nustatytas naujai priimamų į tarnybą pareigūnų mokslo cenzas, pagal kurį jie turėjo būti baigę ne mažiau kaip keturias gimnazijos klases ar turėti tolygų kitos mokyklos mokslo cenzą. Nuo 1932 m. kandidatai į eilinius policininkus turėjo būti baigę pradinę mokyklą, mokėti gerai lietuviškai skaityti, rašyti ir skaičiuoti. Nuo 1935 m. policijos valdininkai turėjo būti išklausę ne mažesnį kaip progimnazijos kursą arba baigę panašaus lygio mokyklą, o visi kiti tarnautojai - pradžios mokyklą. Pagal to meto žmonių išsimokslinimo lygį, reikalavimai tapti policijos pareigūnu buvo pakankamai aukšti.
Po 1940 m. sovietų okupacijos, Lietuvos policija buvo pertvarkyta į SSSR darbininkų ir valstiečių raudonąją miliciją, atleidžiant tarnavusius Lietuvos policijoje asmenis.
Atrankos Procesas ir Reikalavimai Būsimiems Policininkams
Būsimų policininkų atranka užtrunka 8-10 savaičių, todėl jei nusprendėte tapti policijos pareigūnu, planuokite stojimą iš anksto. Dokumentų priėmimas ir tolimesnių atrankos procesų administravimas vykdomas Lietuvos policijos mokykloje.
Reikalavimai policininko profesijai yra ypatingi, todėl ir atrankos procedūra ilga. Privaloma įsitikinti, kad būsimas kursantas yra vertas policininko vardo.
Pagrindiniai reikalavimai:
- Amžius: 18-60 metų.
- Išsilavinimas: vidurinis.
- Pilietybė: Lietuvos Respublikos pilietis.
- Kalba: privalote mokėti lietuvių kalbą.
- Sveikata ir fizinis pasirengimas: turi leisti eiti pareigas vidaus tarnybos institucijose.
- Vairuotojo pažymėjimas: privalote turėti B kategorijos vairuotojo pažymėjimą.
Netinkama reputacija:
Asmuo negali būti policininku, jeigu:
- Anksčiau ėjo statutinio valstybės tarnautojo pareigas, dirbo teisėju, notaru, prokuroru, advokatu ar krašto apsaugos sistemoje ir buvo atleistas už pareigūno vardo pažeminimą, teisėjo vardą žeminantį poelgį, notarų profesinės etikos ir tarnybinius nusižengimus, prokuroro vardo pažeminimą, advokato profesinės etikos ir profesinės veiklos pažeidimus ar kario vardą žeminančius teisės pažeidimus.
- Buvo atleistas iš valstybės tarnybos už tarnybinį nusižengimą ir nuo šio atleidimo dienos nepraėjo 3 metai.
- Yra įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys.
Kaip tapti policininku
Fizinis Pasirengimas ir Psichologiniai Testai
Kadangi statutinių pareigūnų darbas dažnai susijęs su rizika ir nuolatiniu fiziniu aktyvumu, kandidatai turi atitikti nustatytus fizinio pasirengimo standartus. Tai gali apimti ištvermės, jėgos ir reakcijos greičio testus. Kiekvienas kandidatas turi pereiti psichologinius testus, kad būtų nustatyta, ar jis turi tinkamą asmenybės struktūrą, gebėjimą valdyti stresą ir priimti greitus bei racionalius sprendimus ekstremaliose situacijose. Priklausomai nuo įstaigos, vertinimai vyksta arba bendrieji CMEK’e arba dar ir vidiniai.
Pasirengimas statutinio pareigūno profesijai dažnai apima specializuotą mokymą. Lietuvoje egzistuoja specializuoti mokymo centrai, kuriuose vyksta intensyvūs kursai. Mokymas paprastai apima teorines žinias apie teisės aktus, viešąją tvarką, saugumo užtikrinimą, taip pat praktinius įgūdžius, tokius kaip pirmosios pagalbos suteikimas, fiziniai pratimai ir įgūdžiai kovoti su ekstremaliomis situacijomis.
Norint tapti statutiniu pareigūnu, taip pat galima pereiti ir konkurso procedūrą. Konkursai dažniausiai vyksta per valstybės institucijas, kurios priima pareigūnus (pvz., Vidaus reikalų ministerija, Muitinės departamentas ar Valstybės sienos apsaugos tarnyba). Konkursai gali apimti įvairias užduotis, įskaitant teorinius testus, praktinius užsiėmimus, interviu ir medicinines apžiūras.
Įvadiniai mokymai yra greičiausia galimybė tapti statutiniu pareigūnu, tačiau mokymai galimi tik asmenims, kurie jau turi aukštąjį išsilavinimą. Šie mokymai suteikia pagrindines žinias ir įgūdžius, kurie būtini norint tinkamai vykdyti statutinio pareigūno funkcijas. Įvadiniuose mokymuose kandidatams suteikiama galimybė susipažinti su darbo specifika, mokytis teisės aktų, procedūrų, psichologijos, etikos ir kitų svarbių aspektų.
Atlikdamas tarnybines pareigas, pareigūnas privalo prisistatyti.
Policijos misija - GINTI Lietuvos žmonių teises ir laisves, SAUGOTI visuomenę ir Valstybę, PADĖTI žmogui, šeimai ir bendruomenei.