Kaip elgtis savo vietoje: psichologinis požiūris į tarpasmeninius santykius ir emocinę gerovę

Šiame straipsnyje nagrinėsime, kaip elgtis savo vietoje, remiantis psichologiniais principais. Aptarsime individualiosios psichologijos požiūrį į sudėtingą elgesį, vienatvės problemą ir asmenybės bruožus, kurie veikia mūsų santykius su kitais.

Individualioji psichologija ir netinkamas elgesys

Individualioji psichologija problemų keliantį vaikų elgesį stengiasi suprasti ir padėti jį spręsti per netinkamų tikslų pažinimą bei koregavimą. Jeigu žiūrėti į konfliktinę situaciją, kaip į tokią, kurioje kitas žmogus elgiasi lyg vaikas (kitas, nes Jūs jau apsisprendėte būti suaugusiu) savo netinkamu elgesiu siekiantis tam tikrų tikslų, būtina šiuos tikslus atpažinti ir jų netenkinti. Tokiu būdu parodant, kad viena ar kita elgsena yra paprasčiausiai neefektyvi.

Netinkamo elgesio tikslai

Pirmasis netinkamo vaikų elgesio tikslas - tai dėmesys. Antrasis netinkamo vaiko elgesio tikslas jau kur kas agresyvesnis, tuo pačiu, dažniau pastebimas kaip suaugusiųjų konflikto dalis - tai jėgos siekimas. Trečioji situacija sukelia jausmą, kad kitas žmogus jau ne šiaip su jumis varžosi, o tiesiog nori sunaikinti. Labiausiai nusivylę, nieko nepasiekę ankstesnėmis priemonėmis vaikai pasiduoda bejėgiškumui ir apatijai.

Netinkami vaikų elgesio tikslai suaugusių elgesyje mums gali būti lyg užuominos, padedančios susiorientuoti emociškai sunkiose situacijose, ir pasistengti užaugti. Vadovaujantis kylančiomis emocijomis svarbu atsiminti, kad ir mūs pačių jausmai gali būti susiję ne tik su pačia situacija, bet ir su daugybe kitų aplinkybių.

Vienatvės psichologija

Vienišumas yra emocinė būsena, kai žmogus jaučia, kad jo socialiniai poreikiai nėra arba yra nepakankamai patenkinti. Tai yra subjektyvus jausmas, kuris gali būti skirtingas kiekvienam žmogui. Vienatvė nėra tas pats, kas būti vienam. Tai yra neigiamas jausmas, kuris kyla iš socialinio nepriklausymo grupei arba atstūmimo. Vieniši žmonės susiduria su daugybe sunkumų, kurie gali pakenkti jų gyvenimo kokybei ir netgi sveikatai.

Vienatvės priežastys ir pasekmės

• Mažesnis pasitikėjimas savimi.
• Didesnis stresas ir nerimas.
• Didesnė depresija ir liūdesys.
• Imuniteto silpnėjimas ir didesnė ligų rizika.

Santykių nutraukimas, skyrybos, mirtis arba bet koks svarbaus ilgalaikio ryšio praradimas arba pažeidimas yra ypač dažna vienatvės priežastis. Sudėtingi gyvenimo įvykiai, tokie kaip mokyklos, darbo, imigracijos, santuokos pokyčiai taip pat yra reali priežastis, kodėl žmogus gali jaustis vienišas. Be to, socialinės problemos, tokios kaip patyčios, mobingas, taip pat gali iššaukti vienišumo jausmą. Fizinės problemos, kurios riboja judesio laisvę arba reikalauja specialios priežiūros, yra kita dažna priežastis, kodėl žmogų gali kamuoti vienišumas.

Vienišumas yra ne tik asmeninė, bet ir socialinė bei visuomeninė problema, kuri turi būti sprendžiama tiek individualiu, tiek kolektyviniu lygmeniu. Yra daug būdų, kaip mes galime spręsti šią problemą ir pagerinti savo ir kitų žmonių socialinę gerovę.

Kaip įveikti vienatvę?

• Pripažinti ir priimti savo vienišumą.
• Ieškoti ir suteikti socialinę paramą ir pagalbą.
• Dalyvauti ir kurti socialines ir bendruomenines iniciatyvas ir veiklas.
• Mėgautis ir puoselėti savo vienatvę ir draugystę su savimi.

Psichologas ar psichoterapeutas yra kvalifikuotas ir patyręs specialistas, kuris gali padėti suprasti ir įveikti vienatvę. Jei jūs jaučiatės vieniši arba norite padėti kitiems žmonėms, kurie taip jaučiasi, psichologo konsultacija tikrai išeis į naudą. Psichologas gali jums padėti rasti ir sukurti geresnius socialinius ryšius ir pagerinti bendravimo su kitais įgūdžius.

Asmenybės bruožai

Ankstesnėse straipsnių ciklo apie asmenybės psichologiją dalyse kalbėjome apie, tai kas yra asmenybę, kaip ji yra apibrėžiama, trumpai susipažinome su asmenybės modeliais, asmenybės matavimo ir įvertinimo galimybės.Šioje dalyje kviečiame ir toliau tęsti asmenybės psichologijos pažinimo kelionę, giliau susipažįstant su 5 faktorių (arba Didžiojo 5) ir 6 faktorių HEXACO modelių asmenybės bruožais (Costa ir McCrae, 1992; de Vries et al., 2009; Ashton ir Lee, 2007; Lee ir Ashton, 2004; Lee ir Ashton, 2012; Lee ir Ashton, 2018).

Ekstraversija

Į ekstraversiją galime žvelgti kaip į asmenybės bruožą, kuris, kuo labiau išreikštas, tuo labiau apibūdina asmens polinkį siekti emocinio sujaudinimo ir stimuliacijos, ypač socialinės, bendravimo, orientuotis į išorinį pasaulį, įsitraukti į jį, stipriai ir intensyviai išgyventi malonias emocijas ir jas atvirai, ekspresyviai reikšti, taip pat aktyvumą ir energingumą. Aukštai išreikštą ekstraversijos bruožą turintiems žmonėms yra būdingas draugiškumas, emocinis šiltumas, jiems patinka daug laiko praleisti tarp kitų žmonių, bendrauti su jais, eiti į žmonių susibūrimus, jie pirmenybę teikia bendravimui didelėse grupėse ir susibūrimuose, jie linkę būti bendruomeniški ir visuomeniški, socialinėse situacijose jie linkę imtis iniciatyvos, mėgsta daug kalbėti, jiems būdingas atkaklumas, asertyvumas, jie mėgsta linksmintis, jie yra linkę būti spontaniški, linksmi, džiaugsmingi, entuziastingi ir optimistiški.

Tuo tarpu, kuo mažiau išreikštas ekstraversijos bruožas, tuo labiau atspindi asmens polinkį į intraversiją (intravertiškumą), preferencijos teikimą buvimui vienumoje, pačiam su savimi arba su keliais artimais draugais užuot mėgus didelius žmonių susibūrimus, mažesnį energingumo ir aktyvumo lygį, polinkį rečiau ir ne itin intensyviai išgyventi malonias emocijas (tačiau tai dar nereiškia nelaimingumo ar pesimistiškumo (tai labiau apsprendžia neurotiškumo arba emocingumo bruožai)), taip pat santūriai ir ne itin ekspresyviai jas reikšti.

Didžiųjų asmenybės bruožų aspektai

Yra galima kiekvieno iš didžiųjų asmenybės bruožų detalesnė analizė, kurioje nagrinėjami, matuojami kiekvieno didžiojo bruožo smulkesni aspektai. Nors apskritai asmenys pasižymintys vienu aukštu asmenybės bruožo aspekto išreikštumu pasižymi ir kitų to paties bruožo aspektų išreikštumu, tai nėra absoliutus dėsningumas ir yra galimos įvairios variacijos. Todėl du skirtingi žmonės, kurie turi tokį patį bendrą didžiojo asmenybės bruožo išreikštumą gali pasižymėti šiek tiek skirtingomis savybėmis.

Didžiųjų asmenybės bruožų aspektų analizė teikia išsamesnę informaciją, leidžia dar geriau apibūdinti ir suprasti asmenybę, tačiau yra labiau kompleksiška, reikalauja daugiau resursų ir gali būti mažiau praktiška.

Didžiojo 5 Ekstraversijos bruožo aspektai (DeYoung et al., 2007):

• Entuziazmas (Enthusiasm)
• Tvirtabūdiškumas (asertyvumas) (Assertiveness)

Daugumai žmonių socialiniai apdovanojimai, susiję su priklausymu ir statusu yra vieni stipriausių. Entuziazmas yra labiau susijęs su priklausymo, susietumo, buvimo kažko dalimi motyvacija, o tvirtabūdiškumas (asertyvumas) labiau su socialinio statuso motyvacija.

Didžiojo 5 Ekstraversijos bruožo aspektai (Costa ir McCrae, 1992):

• Šiltumas
• Socialumas
• Savęs įtvirtinimas (tvirtabūdiškumas)
• Energingumas
• Sužadinimo siekimas
• Teigiamas emocingumas

HEXACO Ekstraversijos bruožo aspektai (Lee ir Ashton, 2004; Lee ir Ashton, 2018):

• Socialinė savivertė
• Socialinė drąsa
• Socialumas
• Gyvybingumas

Žemiau pateiktoje lentelėje apibendrinamos ekstraversijos asmenybės bruožo sąsajos su įvairiais gyvenimo aspektais, atsižvelgiant į mokslinius tyrimus:

Aukštai išreikštą ekstraversijos bruožą turintys asmenys pasižymi geresne psichine sveikata (rečiau turi įvairių psichikos sutrikimų). Tačiau tuo pačiu aukštai išreikštas ekstraversijos bruožas yra susijęs ir su didesniu polinkiu vartoti psichoaktyvias medžiagas ir jomis piktnaudžiauti, ypač socialiniame kontekste.

Žmonės, kurie pasižymi aukštai išreikštu ekstraversijos bruožu, pasižymi didesne subjektyvia gerove (laime) ir atvirkščiai (tačiau ryšys ne toks stiprus kaip, kad su neurotiškumo bruožu). Nors apskritai ši tendencijas yra stebima visuose tirtuose pasaulio šalyse, tačiau ji yra kiek labiau išreikšta šalyse, kuriose labiau dominuoja vakarietiška individualistinė kultūra ir būdingas dažnesnis gyvenamosios vietos keitimas ir didesnis gyventojų mobilumas (pvz., JAV), nei šalyse, kuriose labiau dominuoja rytietiška kolektyvistinė kultūra (pvz., Japonija) arba būdingas kiek didesnis gyventojų sėslumas (pvz., Vokietija, Jungtinė Karalystė).

Manoma, kad viena iš galimų priežasčių yra tai, kad šalyse kur dominuoja individualistinė kultūra ir didesnis gyventojų mobilumas, interesas ir gebėjimas greitai užmegzti ir kurti ryšius su naujais žmonėmis atveria daugiau galimybių greičiau įsitvirtinti naujoje vietoje, joje susirasti sau svarbią bendruomenę ir susikurti pagalbos tinklą, kas savo ruožtu prisideda prie didesnės subjektyvios gerovės. Tuo tarpu šalyse kur būdingas kiek mažesnis gyventojų mobilumas interesas greitai užmegzti ir kurti ryšius su vis naujais žmonėmis něra toks aktualus ir prisidedantis prie subjektyvios gerovės, kuri tokiame kontekste labiau pasiekiama per ilgalaikių gilių ir tamprių santykių puoselėjimą su tais pačiais žmonėmis ir bendruomene.

Aukštai išreikštas ekstraversijos bruožas yra susijęs su didesniu pasitenkinimu santuoka. Tačiau labai didelis ekstraversijos bruožo išreikštumas gali būti susijęs su didesniu polinkiu į neištikimybę.

Aukštai išreikštas ekstraversijos bruožas yra susijęs su didesniu pasitenkinimu darbu ir didesnėmis pajamomis. Aukštai išreikštą ekstraversijos bruožą turintys asmenys dažniau užima vadovaujančias pozicijas ir dažniau siekia karjeros.

Kaip elgtis su žmonėmis, kuriuos norisi pakeisti

Bendraudami su žmonėmis galime pastebėti jų charakterio bruožų, bendravimo ypatybių ar įpročių, kuriuos norisi „pataisyti“. Psichologas Stewartas Haseʼas teigia, kad poreikis keisti kitus yra universali žmogaus savybė, pasireiškianti ne tik asmeniniuose santykiuose - dėl to net kyla religiniai ar politiniai karai. Mes nesąmoningai trokštame, kad kiti pritartų mūsų požiūriui ir elgtųsi pagal mūsų lūkesčius.

Natūralus žmogaus noras kontroliuoti aplinką, įskaitant žmones, su kuriais jis palaiko ryšį, lengvai gali peržengti ribas. Kai siekiame pakeisti mums artimus žmones, galime taip ir nesulaukti to, ko tikimės. Svarbu suprasti, kada siekis paveikti kitą pradeda kenkti santykiams.

Atsispirkite pagundai rodyti žmogui kelią, kuriuo jis turi eiti. Neprašytas patarimas greičiau suteiks neigiamą rezultatą - žmogus pradės priešintis ar atsiribos, ignoruos. Atidžiai klausykite, ką žmogus sako, ir pasistenkite pažvelgti į situaciją jo akimis. Nesmerkite, išlikite jautrūs. Stenkitės suprasti ir priimti, ką jis išgyvena, kaip mąsto ar kaip elgiasi, net jei jam nepritariate.

Kai žmogus nesuvokia, kad jo požiūris į situaciją ar tam tikras elgesys jam kliudo, paskatinkite jį kitu aspektu pažvelgti į situaciją, vartokite švelnius pavyzdžius. Stebėdami kito žmogaus elgesį ar ydingą mąstyseną, galite švelniai pademonstruoti aiškų ryšį tarp jo įsitikinimų ar veiksmų ir pasekmių. Parodykite žmogui, kad esate jo pusėje - taip sumažinsite riziką, kad žmogus imsis gynybinių mechanizmų. Venkite prieštarauti, ginčytis ar įrodinėti savo tiesas. Padrąsinkite tikėti savimi. Pasitikėkite žmogaus gebėjimu įgyvendinti ir kontroliuoti pokyčius. Padėkite jam suprasti, kad pokyčiai yra procesas, kurio nebūtina skubinti.

Kada kreiptis į psichologą?

Kartais mes net patys negalime tiksliai įvardinti savo jausmų ar emocijų šaltinio. Savaime suprantama, kad iš psichologo mes tikimės pagalbos, kuri padėtų įveikti turimas problemas ir suteiktų įrankius spręsti jas ateityje. Deja, bet vizito pas psichologą idėja dažnai yra persmelkta baimės ir nežinomybės.

Pirmojo vizito pas psichologą metu galite tikėtis iš psichologo susilaukti klausimų apie savo problemą, kuri privertė jus kreiptis į psichologą. Pirmoji sesija yra skirta įvardinti konkrečią problemą, jos mastą bei jos santykį su jūsų asmenine istorija. Jos metu jūsų bus paprašyta išsakyti ir savo lūkesčius, t.y. ko jūs tikitės iš savo apsilankymų pas psichologą ir kokius tikslus keliate sau bei psichologui.

Kaip pasirinkti psichologą?

Svarbus žingsnis jūsų laukia dar prieš pirmąją sesiją su psichologų. Tai - pačio psichologo pasirinkimas. Pirmiausia ir svarbiausia dėmesį atkreipti į psichologo kvalifikaciją: ne visi psichologai gali būti vienodai pajėgūs padėti jums spręsti jūsų problemas. Tai atsiremia ne tik į psichologo išsilavinimą, bet ir jų patirtį bei specializaciją. Nereikėtų pamiršti ir svarbių pasirinkimo kriterijų: psichologo išsilavinimo, darbo patirties, priklausymo psichologų asociacijoms ir institucijoms, konsultacijų ir kitų paslaugų kainos, taikomos metodikos.

Tačiau bendrai kalbant, psichologui visai nereikia būti artima siela, kad jis galėtų padėti. Norint psichologui papasakoti apie patiriamus sunkumus, neišvengiamai reikės pasidalinti asmeniškomis detalėmis. Patirtis rodo, kad būtent atvirumas dažnai yra veiksmingos pagalbos pagrindas, todėl psichologas kuria saugią, nevertinančią erdvę, kurioje klientas leidžia iškilti visiems jausmams.

Jei problemos gilios, susiklosčiusios per ilgesnį laiką, pavyzdžiui, susiję su emociniu apleistumu vaikystėje ar trauminiais išgyvenimais kaip patyčios mokykloje ar seksualinė prievarta - tuomet reikia bent vienerių metų, kad pasimatytų reikšmingesni pokyčiai.

tags: #buti #savo #vietoje