Ant Baltijos jūros kranto, į šiaurę nuo Šventosios, yra įrengtas Būtingės naftos terminalas. Šį jūroje plūduriuojantį terminalą, per kurį naftą perduoda tanklaiviai, su Būtingės terminalo rezervuarais krante per kelis kilometrus nuo Šventosios miestelio jungia 10 km ilgio vamzdynas, kurio didžioji dalis driekiasi jūros dugnu 20 m gylyje.
Būtingės naftos terminalą sudaro:
- Magistralinis 91,5 kilometro ilgio naftotiekis (nutiestas iki Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos, ORLEN Lietuva).
- Siurblinė Mažeikiuose.
- Terminalo įrenginiai ir rezervuarų parkas Būtingėje.
- Jūrinis vamzdynas (10 kilometrų ilgio, 20 metrų gylyje), jungiantis tanklaivių švartavimo plūdurą Baltijos jūroje ir rezervuarus.
- Veikia avarinio stabdymo įrenginiai ir nuotėkų paieškos vamzdyne sistema, atliekamas aplinkos apsaugos monitoringas.
Įrengti 6 rezervuarai, kurie kartu talpina 306 tūkst. kubinių metrų naftos. Terminalas gali eksportuoti iki 14 mln. tonų, importuoti iki 12 mln. tonų naftos per metus. Būtingės naftos terminalas - neužšąlantis uostas, galintis aptarnauti iki 150 tūkst. tonų talpos tanklaivius. Per metus Būtingės naftos terminale iškraunama vidutiniškai 95 tanklaiviai; importuojama apie 9,0 mln.
Istorija ir svarba
Pagrindinis prieš tris dešimtmečius statyti pradėto Būtingės terminalo tikslas visuomet buvo Lietuvos energetinės nepriklausomybės stiprinimas, mat jau tuomet Rusijai, pagrindinei ano meto naftos tiekėjai į Lietuvą, ši žaliava buvo vienas veiksmingiausių politinio ir ekonominio spaudimo įrankių. Istorija parodė, kad tuometinis brangus ir nemažai diskusijų sukėlęs sprendimas jūroje statyti Būtingės naftos terminalą pasiteisino.
Būtingės naftos terminalo statybai ir eksploatacijai 1995 m. buvo įkurta AB „Būtingės nafta“, kuri, reorganizuojant Lietuvos naftos sektorių, 1998 m. Terminalą suprojektavo JAV bendrovė „Fluor Daniel“, statybų ir inžinerijos korporacijos „Fluor Corporation“ padalinys.
Būtingės naftos terminalas pradėjo veikti 1999 m. Pirmasis terminale aptarnautas tanklaivis „Centaur“, į kurį tų metų liepos mėnesį buvo pakrauta 68,544 tūkst. t eksportui skirtos naftos. Iki 2006 m. liepos mėn. Būtingės naftos terminalas dirbo eksporto režimu ir vykdė naftos eksportą.
Nuo 1998 m. gruodžio 1 d., reorganizavus tris, savarankiškas veiklas vykdžiusias įmones - Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą, Būtingės naftos terminalą ir Biržų naftotiekį, įsteigta viena akcinė bendrovė „Mažeikių nafta“. Nuo 2006 m. Naftotiekių trasose maždaug kas 120 km pastatytos didesnio ar mažesnio pajėgumo perpumpavimo stotys. Lietuvos teritorijoje yra 3 naftos perpumpavimo stotys. Vamzdynuose maždaug kas 20 km sumontuotos sklendės.
Šiandieniniame geopolitiniame kontekste Būtingės terminalas, kuriame po ketverius metus trukusių statybų pirmasis tanklaivis buvo pripildytas 1999 m., itin svarbus tiek ekonominiu, tiek geopolitiniu požiūriu.
Nuo 2006 m. Rusijai nutraukus naftos tiekimą naftotiekiu Draugystė, Būtingės terminalas Lietuvai tapo vienintelė naftos importo įmonė, visiškai aprūpinanti žaliavomis Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą. 2022 02 24 prasidėjus Rusijos karinei invazijai į Ukrainą nafta iš Rusijos neimportuojama, perdirbama nafta, išgauta Šiaurės jūroje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Saudo Arabijoje ir kitur.
Būtingės terminalas yra sujungtas 91,5 km ilgio naftotiekiu su Mažeikių naftos perdirbimo gamykla „ORLEN Lietuva“. Į šią gamyklą naftotiekiu keliauja importuojama nafta. Gamykloje iš naftos gaminamas benzinas, dyzelinas, aviacinis kuras, automobilinės dujos, kuras katilinėms ir kiti produktai.
Klaipėdos SGD terminalas – Lietuvos ir regiono energetiniam saugumui
Terminalo veikla ir pajėgumai
Šiuo metu terminale kraunama įvairios kilmės ir rūšių nafta, o 2018 m. Nepaisant to, naftos importas per Būtingės terminalą nesumažėjo - terminalas praėjusiais metais perkrovė 9 mln. t naftos (9 proc. daugiau nei 2022-aisiais), pirmąjį šių metų pusmetį krova augo 3,5 proc. ir siekė 4,6 mln.
Per metus neužšąlančiame Būtingės naftos terminale iškraunami vidutiniškai 95 tanklaiviai ir importuojama 9,5 mln. t naftos. Atsiradus didesniems poreikiams, importo pajėgumus būtų galima padidinti iki 12 mln. Šiandien Būtingės naftos terminalas gali aptarnauti įspūdingo dydžio tanklaivius, kurių maksimalus dedveitas yra 150 tūkst. Nuo 1999-ųjų terminale jau perkrauta daugiau nei 195 mln.
AB „ORLEN Lietuva“ valdomas 25 metus veikiantis Būtingės naftos terminalas lapkričio 18 d. sulaukė jau 2000-ojo tanklaivio. Juo tapo su Bahamų vėliava plaukiojantis „Lancing“, atgabenęs 76 tūkst. tonų „Saharan blend“ tipo naftos iš Alžyro. Iš viso per dešimt šių metų mėnesių Būtingės terminale jau importuota daugiau nei 7,6 mln. tonų žaliavų - 1,8 proc.
Terminalo pajėgumai išplėsti statant naujas naftos saugyklas - Būtingės terminalo žaliavos saugojimo apimtys išaugo nuo 150 tūkst. m³ iki 306 tūkst.
Bendrovė planuoja terminalo plūduro sistemą pritaikyti tanklaiviams, kurie gali gabenti iki 165 tūkst. Dabar sistema gali naudotis iki 150 tūkst. Pokyčių pasiekti „Orlen Lietuva“ norėtų per artimiausius dvejus metus - iki 2027-ųjų vidurio.
Nuo 2006 metų per sistemą kraunama importinė nafta povandeniniu vamzdynu keliauja iki krante esančių rezervuarų. Su dabartiniais pajėgumais per jį galima perkrauti iki 14 mln. Pernai jos perkrauta 9 mln. Šiuo metu terminale iškraunamos ir į Mažeikių gamyklą vamzdynu pristatomos Norvegijoje, Saudo Arabijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose ir kitose pasaulio šalyse išgaunamos naftos.
Pernai „Orlen Lietuva“ perdirbo 9,1 mln. tonų naftos, daugiausiai jos pagamintų degalų parduodama Baltijos šalyse, Lenkijoje ir Ukrainoje, o pajamos siekė 5,9 mlrd.
Aplinkosauga
Terminalo vadovas K. Verpečinskas teigia, kad Būtingės terminalas, kaip ir bet koks kitas Baltijos jūroje veikiantis ir su potencialia tarša susijęs objektas, kelia jautrius aplinkosauginius klausimus.
„Be abejo, aplinkosauginė sistema nuolat tobulinama, taikomos geriausios pasaulinės praktikos. Šiuo metu terminalą aptarnauja du laivai, kurie yra aprūpinti naftos surinkimo nuo jūros paviršiaus įranga, tad incidento metu gali operatyviai surinktų išsiliejusią naftą. Turime nuotėkių aptikimo sistemą, nuolat vykdomas gamtosauginis Būtingės terminalo monitoringas tiek siekiant nustatyti oro taršą, tiek rizikas, susijusias su nuotekomis, požeminio vandens tarša ir pan. Jūroje terminalo akvatorijoje kasmet atliekamas hidrologinis, hidrogeocheminis, hidrobiologinis, ichtiologinis ir krantų monitoringas“, - teigia K.
Šiuo metu terminalui priklauso du identiški plūdurai - vienas nuolat dirba Baltijos jūroje, o kitas yra prišvartuotas Klaipėdos uoste ir atlieka atsarginio plūduro funkciją. Terminalo plūduras jūroje naudoja tik iš atsinaujinančių šaltinių gaminamą elektros energiją, nuolat diegiamos papildomos saugios veiklos priemonės, vykdomos energijos taupymo, tvarumo iniciatyvos. 2021 m.
2001 03 06 dėl avarijos į jūrą išsiliejo 0,3 t naftos, 2001 11 23 trūkus į Norvegijos tanklaivį nutiestai povandeninei transportavimo žarnai išsiliejo 59 t naftos (tai didžiausias incidentas per terminalo veiklos istoriją).
Aplinkosauga - prioritetinė sritis.
Būtingės terminalo svarba Lietuvai ir regionui
Marius Dubnikovas, Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas, ekonomistas, sako esąs įsitikinęs, kad prieš tris dešimtmečius priimtas sprendimas jūroje statyt naftos terminalą buvo itin svarbus siekiant realios šalies nepriklausomybės nuo Rusijos. „Tai vienas geriausių dalykų, kurie tuomet nutiko. Prieš 25-erius metus šis terminalas iš esmės pakeitė Lietuvos kelią į nepriklausomybę. Be abejo, visi puikiai prisimename, kiek diskusijų tuomet buvo, kiek nepasitenkinimo, vilkinimo, stabdymo. Tiesa, vėliau lygiai tas pats buvo ir pradėjus kalbėti apie suskystintų gamtinių dujų terminalą. Būtingės terminalas buvo pati pirma žvaigždė, kuri padėjo pradėti siekti energetinės nepriklausomybės. Vėliau tuo pačiu keliu eiti padėjo ir padeda suskystintų gamtinių dujų terminalas, elektros jungtys su Švedija ir Lenkija, atsinaujinančios energetikos projektai“, - dėsto M.
„Šiandien jau nėra jokių abejonių, kad anuomet priimti sprendimai statyti Būtingės terminalą iš esmės pakeitė geopolitines Lietuvos galias, jas labai smarkiai sustiprino. Terminalas Baltijos jūroje, be abejo, labai reikalingas ne tik Lietuvai, bet ir kitoms regiono valstybėms, jis yra labai reikalingas naftos tranzito taškas. Jis taip pat augina Lietuvos reikšmę ES ir NATO, yra svarbi detalė stiprinant regiono saugumą, saugaus ir stabilaus energijos tiekimo garantas. Būtingės terminalas užtikrina, kad Lietuva ir kitos Baltijos šalys galėtų saugiai ir efektyviai gauti energiją, nepriklausomai nuo politinio ar ekonominio spaudimo iš Rytų“, - sako terminalą operuojančios bendrovės vadovas M.
„Be abejo, verslui labai svarbu, kad šalis turėtų tiek nenutrūkstamą energetinių išteklių tiekimą, tiek ir jų rezervus, kurie būtų itin svarbūs augant geopolitinei įtampai ar įvykus trumpalaikiams trikdžiams. Valstybės, kurios gali šias dedamąsias užtikrinti, investuotojams visuomet bus patrauklesnės už tas, kurių energetikos infrastruktūra yra nestabili, nepatikima, priklausoma nuo nedraugiškų kaimynių ir pan. Beje, Būtingės terminalas šiandien yra ir ypač svarbus transporto mazgas, leidžiantis sujungti jūros ir sausumos logistinius maršrutus.
„Būtingės terminalas per ketvirtį amžiaus ne kartą įrodė savo kaip strateginio objekto, stiprinančio Baltijos regiono energetinę nepriklausomybę, svarbą. 2022-aisiais Rusijai pradėjus plataus masto karą Ukrainoje „ORLEN Lietuva“, nelaukdama bendrų Europos Sąjungos sankcijų paskelbimo, nustojo naudoti rusišką naftą savo veikloje ir pradėjo ją importuoti iš kitų regionų. Šiuo metu daugiau nei 40 proc. importo sudaro Saudo Arabijoje išgaunama nafta, nemaža dalis naftos importuojama ir iš Šiaurės jūros regiono, JAV bei kitų valstybių.
„Atsisakius rusiškos naftos Būtingės terminalas tapo dar svarbesnis užtikrinant Baltijos šalių energetinį saugumą, o terminalo veikla yra pavyzdys, kaip galima atsisakyti priklausomybių nuo nepatikimų tiekimo šaltinių užtikrinant veiklos tęstinumą. Mano nuomone, energetinės nepriklausomybės dėlionėje terminalo svarba niekuo nenusileidžia Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalo reikšmei“, - pabrėžia K.
tags: #butinges #naftos #terminalas