Būtingės naftos terminalas, valdomas AB „ORLEN Lietuva“, yra svarbus strateginis objektas Baltijos regione. Terminalas įsikūręs Baltijos jūroje, už 7,3 km nuo kranto ties Būtinge, kur yra naftos terminalo plūduras. Šis terminalas atlieka itin svarbų vaidmenį užtikrinant naftos tiekimą „ORLEN Lietuva“ gamyklai Mažeikiuose, kuri neturi kito aprūpinimo nafta šaltinio po to, kai iš Rusijos nutiestas naftotiekis buvo uždarytas.
Būtingės naftos terminalas
Terminalo Veikla ir Apimtys
Prie Būtingės terminalo plūduro per mėnesį atplaukia nuo 7 iki 9 tanklaivių, atgabenančių šimtatūkstantinius kiekius naftos. Atgabenta nafta išpilama į Būtingėje esančius 6 tankus, kurių kiekvienas talpina po 50 tūkst. tonų. Terminale per metus vidutiniškai aptarnaujami 95 tanklaiviai. Būtingės terminalo specifika, kai krova vykdoma atviroje jūroje, leidžia aptarnauti didžiausius tanklaivius, galinčius įplaukti į Baltijos jūrą - tanklaivių grimzlė gali siekti iki 16 metrų, o tonažas iki 150 tūkstančių tonų.
AB „ORLEN Lietuva“ skelbia, kad jos valdomas 25 metus veikiantis Būtingės naftos terminalas lapkričio 18 d. sulaukė 2000-ojo tanklaivio. Juo tapo su Bahamų vėliava plaukiojantis „Lancing“, atgabenęs 76 tūkst. tonų „Saharan blend“ tipo naftos iš Alžyro. Nuo terminalo veiklos pradžios jame perkrauta jau per 198 mln. tonų naftos. Pirmasis tanklaivis Būtingėje buvo aptarnautas dar 1999 metų liepą: tuomet į jį buvo pakrauta daugiau nei 68 tūkst. tonų produkcijos, nes terminalas buvo naudojamas tik eksporto reikmėms. 2006 m. Per pastaruosius 10 metų „ORLEN Lietuva“ padidino terminalo rezervuarų parką iki 306 tūkst. kub. m. Taip pat buvo įrengta skirtingų naftos rūšių maišymo stotis.
Naftos Šaltiniai ir Importo Pokyčiai
Apie pusę kiekio naftos plukdoma iš Rusijos Ust Lugos ir Primorsko uostų. Apie 30 proc. sudaro Kaspijos nafta iš Azerbaidžano, kuri Juodojoje jūroje kraunama panašiame kaip Būtingė Rusijos Novorosijsko naftos terminale. 2022-aisiais Rusijai pradėjus plataus masto karą Ukrainoje „ORLEN Lietuva“, nelaukdama bendrų Europos Sąjungos sankcijų paskelbimo, nustojo naudoti rusišką naftą savo veikloje ir pradėjo ją importuoti iš kitų regionų. Šiuo metu daugiau nei 40 proc. importo sudaro Saudo Arabijoje išgaunama nafta, nemaža dalis naftos importuojama ir iš Šiaurės jūros regiono, JAV bei kitų valstybių. Iš viso per dešimt šių metų mėnesių Būtingės terminale jau importuota daugiau nei 7,6 mln. tonų žaliavų - 1,8 proc.
„Atsisakius rusiškos naftos Būtingės terminalas tapo dar svarbesnis užtikrinant Baltijos šalių energetinį saugumą, o terminalo veikla yra pavyzdys, kaip galima atsisakyti priklausomybių nuo nepatikimų tiekimo šaltinių užtikrinant veiklos tęstinumą. Mano nuomone, energetinės nepriklausomybės dėlionėje terminalo svarba niekuo nenusileidžia Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalo reikšmei“, - pabrėžia K.
Krovos Procesas ir Saugumo Aspektai
Atplaukusius tanklaivius priima krovos terminalo meistrai ir jų asistentai, kurių yra 6. Krovos meistrai tuo pat metu yra ir Būtingės naftos terminalo locmanai. Jie nuo inkaravimo zonos per specialų jūrlapyje pažymėtą kanalą veda tanklaivius prie plūduro. Laivų švartavimo technologija jūroje yra ir paprasta, bet kartu ir neįprasta. Didžiulis tanklaivis turi prisišvartuoti prie plūduro 55 m ilgio specialiu lynu. Jam turi būti paduodamos dvi ant vandens plūduriuojančios naftos priėmimo žarnos. Saugumo sumetimu ir saugantis avarijų naftos krovą vykdantį tanklaivį prilaiko vienas iš vilkikų. Dažniausiai tai būna galingas vilkikas „SL Tengiz“.
Esant didesnei nei 3 m bangai, krova negali vykti. Trijų metrų bangos šiame rajone būna dažnos.
Svarbiausi Būtingės terminalo rodikliai:
| Rodiklis | Reikšmė |
|---|---|
| Atstumas nuo kranto | 7,3 km |
| Tankų skaičius | 6 |
| Vieno tanko talpa | 50 tūkst. tonų |
| Aptarnaujamų tanklaivių per metus | ~95 |
| Maksimali tanklaivių grimzlė | 16 metrų |
| Maksimalus tanklaivių tonažas | 150 tūkst. tonų |
Iššūkiai ir Darbo Sunkumai
Jūrų kapitonas Mindaugas Sausaitis, pasakodamas apie sudėtingą darbą Būtingės terminale, paminėjo ir tai, kad nors Baltijos jūra laikoma neužšąlančia, prie plūduro šaltą žiemą kartais susidaro ledo laukai. Jie drasko naftos kro-vos žarnas. Tai apsunkina tanklaivių švartavimą prie plūduro. Ypatingi laivai, kurie šaltu oru gabendavo naftą į Būtingę, buvo Suomijos „Fortum Gas and Oil“ tanklaiviai. Jie gali plaukti laužydami ledus. Šie laivai turi dvigubą tiltelio sistemą. Minėti tanklaiviai pastatyti Japonijoje. Kai ant Būtingės naftos plūduro susidarydavo ledai, būdavo apsunkinamas ir plūduro sistemą stebinčių narų darbas.
Būtingės naftos terminalas per ketvirtį amžiaus ne kartą įrodė savo kaip strateginio objekto, stiprinančio Baltijos regiono energetinę nepriklausomybę, svarbą. Nors „Orlen Lietuva“ gamykla Mažeikiuose 100 proc. priklauso Lenkijos valstybinei kompanijai „PKN Orlen“, ji Šiaurės Lietuvai labai reikšminga. Reikšmingas ir Būtingės naftos terminalas. Jame, anot M.Sausaičio, dirba Lietuvos jūrininkai.
tags: #butinges #terminalas #atsiliepimai