Kiek jūs esate laimingas ir kodėl? - klausia psychologytoday.com. Žmogaus pasitenkinimas gyvenimu turi įtakos ne tik jam asmeniškai, bet ir šeimai, draugams, bendradarbiams.
Tačiau kaip tapti laimingu?
Laimės komponentai
Laimę sudaro labai daug įvairių komponentų. Laimė - ne taškas, kurį galima pasiekti, o procesas. Procesas, pilnas išgyvenimų, pilnas pasinėrimo į tai, ką mums neša kasdienybė. Galime pilnai įsivaizduoti net ir tai, kad žmogus, išgyvenantis kokią nors nelaimę, kančią ar skausmą, tuo pat metu gali jaustis laimingas. Skamba kaip paradoksas, bet iš tikrųjų kančia irgi sudaro mūsų gyvenimo dalį ir kažkuo mus praturtina.
Net ir toks kvailas klausimas - “ko tau trūksta iki pilnos laimės?” - jis turi prasmę. Gal pradėkime nuo to, kas, mūsų manymu, turėtų sudaryti laimę. Mes norime patirti teigiamų emocijų, išgyventi malonumą, džiaugsmą ir, atrodo, tuomet būsime laimingi. Tačiau jei realybėje taip nutiktų, tikriausiai paaiškėtų, jog šito mums neužtenka. Gyventi vien teigiamomis emocijomis ir malonumais tikriausiai būtų panašu kaip visą gyvenimą dideliais šaukštais valgyti medų.
Kaip gi pasiekti laimę? Garsus XX a. psichoterapeutas Viktoras Franklis aprašė tokį paradoksą. Kuo labiau siekiame, ieškome laimės, tuo sunkiau ją gauname. Panašu, kad ji tolsta, kuo labiau mes paskui ją skubame. Turbūt laimę pasiekti galime tuomet, kai tiesiog leidžiame jai atsirasti. Tačiau ką reiškia “leisti jai atsirasti”?
Iš viso yra žinoma apie 20 įvairių laimės hormonų, iš kurių pats stipriausias - beta endorfino poveikis, net 5-6 kartus pranokstantis narkotikų veikimą ir neturintis jokio šalutinio poveikio. Išsiskyrus laimės hormonams smegenyse, suaktyvėja alfa bangos. Nustatyta, kad laimės hormonai ir alfa bangos sudaro porą.
Egzistuoja daugybė praktikų, kaip pakeisti praeitį, o viena populiariausių laikoma „Individualus sudėstymas“. Praeities perprogramavimo tikslas - suformuoti tokį savo gyvenimo suvokimą, kuriame jūs jaučiatės mylimas, norimas, stiprus ir reikšmingas. Vadinasi, transliuojate tai gyvenimui. Tokios savijautos nuolatinis spinduliavimas aplinkiniams garantuos teigiamų įvykių pritraukimą.
Žmogus turi pasirinkimą būti laimingas, t. y. turi galią išskirti geriausius dalykus, įvykus kokiai nors situacijai. Mintis apie gerus dalykus reikėtų paskatinti, o tai, kas neigiama, sau pripažinkite, bet nesigraužkite, negatyvias mintis stenkitės pakeisti neutraliomis arba pozityviomis. Tai - praktikos ir laiko klausimas: mes galime išmokti galvoti ir vertinti situacijas teigiamai.
Jeigu jaučiatės laimingi ir šiandien jums puikiai sekasi, nesigadinkite nuotaikos dėl to, kad šeimos nariams, draugams ar aplinkiniams nesiseka darbe. Jie gali būti suirzę, nelaimingi, pikti, bet tai nereiškia, kad privalote jaustis taip pat. Visi turime teisę būti laimingi, ir tai nėra savanaudiškas elgesys. Galite juos suprasti, užjausti ar paguosti, bet neprivalote perimti tų žmonių nuotaikos.
Psichologija paprastai nepateikia konkretaus atsakymo. Tai dažniausiai tik orientaciniai atsakymai. Tai, kas yra laimė, bandyta įvertinti įvairiausiais klausimais. Vienas įdomesnių skirtumų - kiek esate patenkintas savo dabartiniu gyvenimu apskritai arba kiek esate laimingas savo dabartiniame gyvenime apskritai?
Kad ir ką visi sakytų, pinigai turi įtakos laimei, o jų trūkumas trukdo. Taip LRT RADIJUI sako Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Sociologijos katedros lektorius Kęstutis Dragūnevičius. Anot jo, kai žmogaus padėtis ne visai adekvati, jis ieško pasiteisinimų: „Pavyzdžiui, mokytojai, kuriems mažiau moka, sako, - mano darbas bent jau prasmingas. - Apie ką kalbame, kai kalbame apie laimę ir laimės paieškas? Ar norint kažko siekti reikia žinoti, ko ieškome? Ar psichologijos mokslas turi atsakymą, kas yra laimė?
Labai sunku tenkintis mažu ir jaustis puikiai, todėl, kad ir ką visi sakytų, pinigai turi įtakos laimei, o jų trūkumas trukdo. Taip LRT RADIJUI sako Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Sociologijos katedros lektorius Kęstutis Dragūnevičius.
Yra istorija apie sovietinius žmones, kurie paslapčia gauna prekių katalogą iš Vakarų prekybos centro. Jie varto jį, mato įvairias gėrybes, kuriomis naudojasi vakariečiai. Sovietų Sąjungoje galėjome lygintis - lietuviai gyvena geriau nei daug kitų sovietinių respublikų, bet dabar nebesilyginame su buvusiomis sovietinėmis respublikomis, nors vis dar gyvename geriau nei daugelis jų. Dabar lyginame save su vakariečiais - Vokietija, Norvegija, Anglija, Airija.
Žmonės stengiasi rasti asmeninis receptus, kaip jie galėtų būti laimingi. Yra toks dėsnis, kad kai žmogaus padėtis ne visai adekvati, jis bando rasti bent kokį nors pasiteisinimą. Pavyzdžiui, mokytojai, kuriems mažiau moka, sako, - mano darbas bent jau prasmingas. Jie bando surasti ir pasitenkinti tuo mažu.
Evoliucijos požiūriu, tam tikras negerumas sukelia didesnį dėmesį, tai mums gerokai svarbiau. Pavyzdžiui, jei apie kurį nors žmogų sakytume daug teigiamų dalykų, bet paminėtume vieną neigiamą, tas vienas sugadintų visą teigiamą įspūdį.
Nelaimę gali „sukelti“ labai daug priežasčių: fizinė, psichologinė sveikata, materialinis būvis, asmeninis gyvenimas, santykiai, šeima. Bet kuris iš tų dalykų gali sugriauti laimės pojūtį. O kas sukelia laimę? Tai toks ginčytinas veiksnys. Ar pinigai atneša laimę? Tai priklauso nuo požiūrio.
10 būdų tapti laimingesniu
- Jie aktyviai dalyvauja socialiniame gyvenime. Laimingi žmonės išlaiko puikius santykius su savo šeimos nariais, kaimynais, bendradarbiais ar kitais bendruomenės nariais. Harvardo universiteto tyrimas, atliktas dar prieš 80 metų, parodė, kad žmogui džiaugsmą teikia sveikų santykių konstravimas, susitikimai su žmonėmis, linksmybės su draugais, gyvas bendravimas ir tikros meilės pajautimas. Nauji tyrimai naudojant laimės skales vienareikšmiamai parodo, kad labiausiai džiaugsmą žmogui suteikia ilgalaikiai, sveiki ir artimi santykiai su kitais. Žmonės nori jaustis, kad priklauso kokiai nors grupei, kad juos priima, gerbia ir palaiko.
- Jie užsiima veikla, kuri atitinka jų galimybes, vertybes ir gyvenimo būdą.
- Jie yra dėkingi gyvenimui už suteiktas progas. Dėkingumas dovanoja gerą savijautą. Tiesiog pernelyg daug negalvodami įvardinkime bent tris dalykus, už kuriuos dabar esame dėkingi.
- Laimingi žmonės į pasaulį žvelgia optimistiškai. Su pesimizmu jie kovoja trimis būdais. Pirmiausia, jie nukreipia energiją į tas sritis, kurias gali valdyti. Taip pat laimingi žmonės žino, kad viskas praeina. Jie suvokia, kad gyvenimas kartais gali būti sunkus, tačiau niekas nesitęsia amžinai. Galiausiai - jie turi bent kelias mėgstamas veiklas.
- Jie žino, kad yra malonu daryti gerus darbus. Daugybė tyrimų patvirtina ryšį tarp gyvenimo gerovės, sveikatos ir pagalbos kitiems. Geri darbai padeda susidaryti puikią nuomonę ne tik apie save, bet ir apie kitus. Vieno eksperimento metu penkios sergančios moterys dirbo savanorėmis slaugos namuose. Eksperimento rezultatas - visos jos patyrė daug teigiamų pokyčių.
- Jie žino, kad materialinė gerovė yra tik vienas veiksnys iš daugybės, lemiančių gyvenimo kokybę. Be to, materializmas ne tik neatneša džiaugsmo, tačiau taip pat yra ir svarbus nelaimingumo kriterijus.
- Jie sugeba sukurti strategijas, kaip susidoroti su užklupusiomis problemomis. Laimingi žmonės, taip pat kaip ir nelaimingi, patiria stresą keliančių situacijų. Vis dėlto jie sugeba atrasti būdą, kaip visa tai įveikti.
- Jie rūpinasi savo sveikata. Laimingi žmonės prižiūri ir mintis, ir kūną, todėl gali valdyti stresą. Rūpinimasis savo sveikata nereiškia tik nuolatinį mankštinimąsi. Laimingi žmonės tiesiog elgiasi lyg laimingi žmonės.
- Jie yra tikintys.
- Jie turi užsibrėžę konkretų tikslą. Nuolatinis darbas dėl savo tikslo yra vienas didžiausių veiksnių, lemiančių žmonių laimę.
Laimė ir amžius
Žinoma, kiekvieno mūsų gyvenimo pradžia skirtinga, kiekvieno mūsų startas kitoks, nes ateiname į šį gyvenimą ir gauname tokias sąlygas, kokių, pasak jogos ir karmos filosofijos, nusipelnėme ankstesniais savo poelgiais, ko užsitarnavome ankstesne savo patirtimi. Visgi esame žmonės ir savo valia galime keisti gyvenimą.
Psichologo teigimu, brandus amžius - laikas dalintis meile, o tai reiškia duoti. Sąmoningai stengdamiesi mylėti kompensuotume tą jausmų stygių, kurio galbūt negavome vaikystėje, ir taptume visaverčiais žmonėmis. Mat meilė, pasak D. Pšonko, - tai ne būsena, o veiksmas. Kai mylime, veikiame: dovanojame gėles, dėmesį, kuo daugiau laiko stengiamės praleisti drauge. Kai jausmai išblėsta, viso to nedarome, nebeveikiame. Įdomus dalykas, kad tokiu atveju vėl pradėję veikti, jausmus susigrąžintume.
Santykiai ir laimė
D. Pšonko pasakoja, kad psichologijoje vartojamas perkėlimo terminas. Jis reiškia, kad vieni santykiai nutraukiami dėl kokio nors deficito, kurio toliau ieškoma kituose santykiuose. Tai galima palyginti su ištroškusiu žmogumi, kuris, kad ir kur eitų, ką matytų, visur pirmiausia mato tik vandenį. Niekas kitas jo daugiau nedomina.
Tačiau jeigu būsime taip nusiteikę, nelinkę pažinti, suprasti ir mokytis, nauji santykiai truks tik trumpai. Nes tik iš pradžių esame pasiryžę dėl kito žmogaus elgtis taip, kad jam įtiktume. Ilgainiui visos kaukės nukrenta, tampame savimi ir akivaizdu, kad nesame tokie idealūs, kokie atrodėme iš pradžių.
Todėl galime sakyti, kad iš tiesų daugelis žmonių išsiskiria net nesusitikę. O tam, kad susitiktume, reikia mylėti, bet nelaikyti, padėti, bet nepriekaištauti, prašyti, bet nereikalauti. Meilė - ne tai, kas ateina ir išeina, meilė - tai jausmas, kurį sukuriame.
Tik taip ji gali priimti vyrą tokį, koks šis yra. Jį palaikydama, nusiteikusi su juo visada būti, kad ir kas atsitiktų, vertindama jį kaip savo riterį, moteris skatina vyrą tokiu ir tapti. Šalia tokios moters vyras tobulėja - darosi atsakingas, rūpestingas, tikras riteris savo moteriai.
Priimkime gyvenimą tokį, koks jis yra
Pasak psichologo, vienatvė - mokinio pozicijos nepriėmimas. Juk turime daugybę artimų žmonių, su kuriais galėtume pasidalinti savo dėmesiu. O jei esame nusiteikę mylėti, niekada nebūsime vieniši.
Tad gyvenkite savo gyvenimą, užimkime savo vietą, nesistenkime užimti kitos pozicijos. Mat tokiu atveju paprastai gauname skaudžias pamokas - prarandame ne tik tai, ką turėjome, bet ir tai, ko siekėme. O svarbiausia - prarandame save, nes didžiausia laimė yra gyventi ir veikti mums skirtoje vietoje.
Dauguma turime tėvus, vaikus, artimuosius, giminaičius, darbo vietą. Visu tuo turime rūpintis. Turime tapti mokiniais, kurie prisiima pareigas. Tai ne vaiko pozicija, kuris visą laiką nori gyventi maloniai. Tai brandaus žmogaus, mokinio, kuris nori tobulėti, atsakinga pozicija. O atsakomybės prisiėmimas suteikia laimę. Toji laimė ne taip lengvai suvokiama.“
Tai ne cukraus vata, kuri akimirksniu ištirpsta burnoje, toji laimė - lyg kietas riešutas, kurį tik gerai sukramtę, pajuntame tikrąjį skonį.
Pozityvioji psichologija
Žmogaus laimės, klestėjimo jausmą (nepainiokime su materialiu klestėjimu) nagrinėja pozityvioji psichologija. Kitaip nei klasikinės psichologijos, kurios ištakos glūdi sprendžiant psichologines problemas, pozityviosios psichologijos nagrinėjimo objektas yra laimingi žmonės.
Pozityviosios psichologijos atstovų nuomone, laimingo žmogaus gyvenimas turi pasiekti tris kokybes - būti malonus, įtraukiantis ir prasmingas. Dauguma turbūt sutiksite, kad malonaus gyvenimo pagrindas - patiriamos malonios emocijos (linksmybės, kelionės, pramogos) ir darnūs santykiai (su šeima, draugais, kolegomis).
Pozityviosios psichologijos atstovai tvirtina, jog neužtenka vien pozityvių emocijų, kad būtum laimingas. Būtini ir darnūs santykiai (jų už pinigus jau taip lengvai nenupirksi) bei įtraukiantis ir prasmingas gyvenimas.
Daug kam pažįstamas jausmas, kai kokia nors mėgstama veikla mus taip užvaldo, kad laikas, rodos, sustoja, aplinkiniai ištirpsta - mes maksimaliai įsitraukę į gyvenimo vyksmą. Tai vadinama įtraukiančiu gyvenimu. Kiekvienas turime savo aistrą: sportą, meną, verslą, savo profesiją, pomėgius, rūpinimąsi artimuoju, o gal namų ruošą. Norint būti laimingam, neužtenka vien malonaus gyvenimo, užpildyto pozityviomis emocijomis. Reikia turėti visiškai įtraukiančią veiklą.
Anksčiau ar vėliau pilnatvei pasiekti pradeda reikėti ko nors daugiau. Tai gali būti noras ką nors palikti po savęs, padėti kitiems, bet svarbiausia - gyventi dėl ko nors didingesnio, būti reikšmingesnio dalyko dalimi, t. y. gyventi prasmingai.
Vieni esame labiau optimistai, kiti - pesimistai. Optimistai kasdien patiria daugiau teigiamų emocijų, o pesimistai priešingai. Manoma, kad net 50 proc. šio labiau optimistinio ar labiau pesimistinio emocinio lygio yra įgimta.
Ar gyvenimas jums malonus, jaučiate daug teigiamų emocijų ir palaikote darnius santykius? Ar gyvenimas įtraukiantis - darbas arba veikla įtraukia ir yra pagrįsta individualiomis stiprybėmis? Kaip su prasmingu gyvenimu - ar galima savo veiklą padaryti prasmingesnę, naudingą didesniems tikslams, o ne tik sau?
Pasaulio laimingiausios šalys (2023 m.):
| Vieta | Šalis |
|---|---|
| 1 | Suomija |
| 2 | Danija |
| 3 | Islandija |
| 4 | Izraelis |
| 5 | Nyderlandai |
Sutikite, kad šis atsakymas, nors ir paprastas, bet pakelia nuotaiką. Pagal atsakymus į klausimą, ar esate labai laimingas, Airija, Islandija ir Nyderlandai yra laimingiausios šalys Europoje. Vertinant visą pasaulį, tarp dešimties laimingiausiųjų puikuojasi ir ne tokios turtingos šalys (palyginti su Lietuva): Venesuela, Nigerija, Filipinai, Turkija.
Šiandien auginti savyje žmogų yra kiekvieno mūsų rūpestis. Laimė yra - jos nebūti negali. Jeigu nori būti laimingas - būk. Įsigilinus į šių frazių prasmę, gyvenime panašiai ir yra. Reziumavus daugybinius pokalbius su psichologais ir apsilankymus saviugdos mokymuose, gausime formulę, kurią bioenergetikai laiko vienintele ir universalia.
Kiekviena mintis mūsų galvoje negali veikti globalaus pasaulio vaizdo, tačiau ji veikia mūsų bendrą emocinę būseną, o ji, savo ruožtu, ir yra tas magnetas, kuris pritraukia viską, ką mes turime. Taigi, spinduliuodami džiaugsmą mes pritraukiame tuos žmones, kurie nesąmoningai priima jį kaip energijos perteklių. Patirdami neigiamas emocijas, mes, priešingai, pasąmonės lygmenyje norime pasikrauti svetima energija - žmonės tai jaučia ir, net jeigu pirmą kartą dalyvauja jūsų gyvenime, laikui bėgant nesąmoningai tolsta nuo mūsų, nenorėdami provokuoti savo resursų švaistymo.
Bioenergetikai teigia, kad laikotarpis tarp sumanymo ir tapimo realybe - 40 dienų. Kitaip tariant, su mumis nutinka tai, ką pasėjome savyje (pajautėme) prieš 40 dienų. Todėl dažnai nematome ryšio tarp priežasties ir pasekmės. Nepaisant to, ryšys egzistuoja. Svarbu prisiminti: viskas, kas pasėta, išauga.
Laukimas - tai ta pati emocinė būsena, reiškianti slaptą kentėjimo formą. Laukimas numato, kad žmogus šią akimirką nėra laimingas. Jis tiesiog šią akimirką pasėja kentėjimo sėklas ir čia mes iš naujo sugrįžtame prie būtinybės rasti tikrąsias savo būsenos priežastis, slypinčias praeityje.
Paleidimas - tai galingiausia praktika. Lūkesčių paleidimas įmanomas tik su sąlyga, kad žmogus gyvena ne sistemoje „noriu gauti“, o išmintingesnėje paradigmoje „noriu atiduoti“. Atiduodančiam, kaip jau supratote iš ankstesnių punktų, garantuotas gavimas.
Negalima duoti to, ko neprašo. Prievarta net geri ketinimai niekam nereikalingi. Norintis atiduoti iš pradžių išsiaiškina, ko reikia kitam, ir tik paskui padeda jam savarankiškai pasiekti jo tikslų. Kitaip pagalba neturi prasmės. Pagarba kito keliui - vienintelis būdas sukurti pozityvius santykius su pasauliu.
Bioenergetikoje 40 dienų - tai laikas, kai tai, ką pasėjote, pradėsite pjauti. Tai, ką atidavėte, sutvirtins teisingai nutiestą kelią.
Puikus atsakymas į amžiną klausimą apie gyvenimo prasmę yra tiesiog būti laimingam.