Kodėl Neregistruoja Kadastrinių Matavimų: Problemos ir Sprendimo Būdai

Lietuvos geodezininkų ir matininkų sąjunga, reaguodama į pertvarkos aktualijas, organizuoja nekilnojamojo turto kadastro ir geodezijos sritims aktualių klausimų aptarimo konferenciją. Žinome, kad planuojami pasikeitimai ir reorganizavimai, teikiami nauji įstatymų projektai, tačiau esame susirūpinę tuo, kaip bus sprendžiami įsisenėję NT kadastrinių matavimų klausimai nepaisant institucijų reorganizacijos ar jų pavaldumo.

Servitutų Problematika

Servitutai nustatomi naudojant netikslias preliminarių matavimų ribas, paimtas iš VĮ Registrų centro grafinės duomenų bazės. Todėl atlikus sklypo kadastrinius matavimus servituto koordinatės ne tik nesutampa su sklypo koordinatėmis, bet būna ir už sklypo ribų. Matininkas neturi teisės keisti servituto ribų ir turinio (ploto), todėl negali užbaigti kadastro bylos tol, kol nebus pakeistas servituto nustatymo dokumentas.

Dažnai pasitaiko, kad servitutų plotas nurodytas, bet po tikslių sklypo matavimų nustatoma, kad servituto plotas gaunasi didesnis arba mažesnis. Servitutų, sudarytų notarų, padėtis nėra matoma informacinėse sistemose. Tas pats pasakytina ir apie servitutus, nustatytus administraciniu aktu. Tai apsunkina ir prailgina tiek žemės sklypo kadastrinių matavimų tiek projektavimo darbus.

Po notarinio veiksmo servitutas turėtų būti įbraižytas į VĮ Registrų centras grafinėje duomenų bazę ir viešai prieinamas matininkams. Tai ypatingai svarbu bandant sutapdinti gretimų sklypų servitutus.

Sprendimai:

  • Koreguoti teisės aktus taip, kad nustatyti naujus koordinuotus servitutus būtų galima tik sklypuose, kuriems atlikti kadastriniai matavimai LKS-94 koordinačių sistemoje.

Miško Žemės ir Kelių Naudmenos

NŽT reikalauja, kad servitutiniai keliai, esantys miško žemėje, būtų priskirti prie kelio naudmenos, tačiau tokiu atveju RC neregistruoja duomenų pakeitimo, motyvuodamas tuo, kad keliai, esantys miške, turi būti priskirti prie miško žemės. Tas pats sakytina ir apie melioracijos griovius, kurie miško kadastre patenka į miško žemę.

Valstybinių miškų kadastro duomenys vietomis yra su 15-20 m paklaidomis, todėl pamiškėse esančių sodybų, namų valdų ar ariamos žemės savininkai net nežino, kad dažnai jų kadastro duomenų išraše rodomi miškų plotai, nors jų sklypuose miško niekada nėra buvę. Šių plotų koregavimas yra sudėtingas ir reikalaujantis ne tik laiko bet ir piniginių išlaidų tiek matininkui tiek žemės sklypo savininkui.

Sprendimai:

  • Servitutiniai keliai, nustatyti teritorijų planavimo dokumentuose ir kadastrinių matavimų bylose, esantys miško žemės sklype turėtų būti priskirti prie kelių naudmenos, o ne prie miškų.
  • Valstybės miškų kadastro duomenis valstybė privalo tikslinti nemokamai ir operatyviai savo sąskaita. Negalima reikalauti, kad savininko teisių suvaržymai priverstų jį tikslinti valstybinių miškų duomenis.

Privažiavimo Problemos

Neretai pasitaiko atvejų, kai prie žemės sklypų nėra privažiavimų, arba jie panaikinti rekonstruojant valstybinės reikšmės (magistralinius ir krašto) kelius. Tokių žemės sklypų neleidžiama pertvarkyti, dėl privažiavimo nebuvimo. Tokių sklypų yra tūkstančiai.

Pagal šiuo metu pateikto derinimui Žemės įstatymo projekto 6 str., negalima reikalauti, kad savininko teisių suvaržymai priverstų jį tikslinti valstybinių miškų duomenis. Manome, kad žemės sklypų savininkams valstybės užkrauta duomenų tikslinimo našta yra neteisinga, galimai pažeidžianti konstituciją ir kitus teisės aktus.

Vietinės Reikšmės Geodezinis Pagrindas

Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 30 punkte nurodyti reikalavimai atstatyti žemės sklypų ribas nuo vietinės reikšmės geodezinio pagrindo punktų atliekant teodolitinius ėjimus yra neatitinkantis realybės, nes nėra archyvinių duomenų apie matavimams naudotus punktus, ėjimų schemų ir tikslumą, pirminiai matavimai gali būti atlikti su klaidomis, daugybė vietinio geodezinio pagrindo punktų yra sunaikinti.

Sprendimai:

  • Naikinti taisyklių 30 punktą, nes jo bet kuriuo atveju neįmanoma įgyvendinti praktiškai. Inicijuoti diskusiją surasti naujam politiniam ar matematiniam šios problemos sprendimui.

Žemės Sklypų Formavimo ir Pertvarkymo Projektai

Įgyvendinant žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinius kadastriniais matavimais dažnai pasitaiko, kad suformuotų sklypų plotų skirtumai viršija leistinas ribas, nes projektas buvo rengtas neatlikus kadastrinių matavimų. Matininkui šiandien nėra prieinamas SŽNS skaitmeniniai duomenys, kurie reikalingi kaimo plėtros, žemėtvarkos projektų ir kt.

NŽT Teritorinių Skyrių Reikalavimai

Jau 30 metų susiduriame su problema, kad skirtingi NŽT teritoriniai skyriai taiko skirtingus reikalavimus, priklausančius nuo konkretaus specialisto požiūrio į vieną ar kitą dalyką.

Sklypų savininkai ne visada gali atvykti į vietą pasirašyti ant plano - pasitaiko, kad nemažai jų būna netgi užsienio valstybėse. Nėra tvarkos, kokius veiksmus turi atlikti matininkas ir žemės sklypo savininkas, jei gretimo sklypo kadastriniai matavimai, atlikti LKS-94 sistemoje yra akivaizdžiai klaidingi, pvz. tai gali būti kito matininko grubi klaida ar darbo brokas. Šiuo metu NŽT skyriai nežino kaip spręsti šią problemą.

Sprendimai:

  • Nuolat skelbti Nacionalinės žemės tarnybos internetiniame tinklapyje teritoriniams skyriams teikiamus metodinius išaiškinimus, susijusius su nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymu / tikslinimu.
  • Reikalingas broko užfiksavimo ir taisymo teisinis reglamentavimas.

NŽT ir RC Išvados

NŽT ir RC rengiamos išvados pagal NTKN 21 p. dažnai yra abstrakčios, nekonkrečios, jose dažnai nėra konkrečių sprendinių, pasitaiko atvejų kai siūloma keisti senas sklypo ribas, įrašoma prievolė derinti ribas su mirusiais asmenimis (būsimais paveldėtojais), esant viršpločiui įrašoma prievolė dirbtinai mažinti sklypo plotą, NŽT sprendimu keičiant matuojamo sklypo konfigūraciją, nesprendžiami aplinkinių sklypų ribų ir planų koregavimo klausimai.

Pasitaiko atvejų, kai matuojamam sklypui buvo gauta teigiama išvada, kurios pagrindu parengta ir suderinta byla, o po kurio laiko NŽT informuoja savininką, kad jo sklypas yra tikslintinas. Akivaizdu, kad išvados rengiamos sprendžiant tik vieno sklypo ribų arba vienos sklypo kraštinės klausimą, procedūra nepritaikyta kompleksiškai tikslinti grupės sklypų kvartalo ar masyvo ribose.

Sprendimai:

  • Organizuoti AM, NŽT, RC ir gamybininkų darbo grupę šio punkto problemoms aptarti ir spręsti.
  • Kadangi disponuoja visa reikiama informacija ir kompetencija reikiamam sprendimui priimti, NŽT negali atsisakyti spręsti tokių problemų ir turi teikti atitinkamą sprendimą ir rekomendaciją matininkui.

Sodininkų Bendrijų Kelių Problemos

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos svetainėje 2019-07-09 publikuotas Seimo LVŽS frakcijos nario Roberto Šarknicko straipsnis „Sodininkų bendrijų kelių tvarkymas: teisinis chaosas ar sąmoningas neveikimas?“ rodo problemos aktualumą.

Remiantis įstatymu, Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2015 m. liepos 31 d. turėjo patvirtinti sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemėje esančių vidaus kelių perdavimo programą ir nustatyti bendrijos bendrojo naudojimo žemėje esančių vidaus kelių, kaip nekilnojamojo turto objektų, formavimo ir jų kadastrinių matavimų tvarką.

Visgi, nors po įstatymo įsigaliojimo praėjo jau bene ketveri metai, viršuje pateiktos įstatymo nuostatos, galima teigti, yra teisiškai mirusios, kadangi nepaisant įstatyme įtvirtintų pareigų, sodininkų bendrijos masiškai susiduria su biurokratinėmis bei teisinėmis problemomis, siekiant žemės sklypus, naudojamus keliams (gatvėms) eksploatuoti ir tiesti, perleisti savivaldybėms.

Atsižvelgiant į tai, Registrų centras prašymų registruoti suformuotus sklypus netenkina nei bendrijų, nei savivaldybių vardu. Kita problema - labai didelė dalis soduose esančių kelių neatitinka vietinės reikšmės keliams keliamų reikalavimų, dėl ko savivaldybės, net ir perėmusios sodininkų bendrijų kelius, negali jų pripažinti vietinės reikšmės keliais, dėl ko negali gauti finansavimo šiems keliams rekonstruoti. Kyla klausimas, kas lemia tokius teisinius akligatvius ir kodėl, įstatymui galiojant jau keturis metus, jo nuostatos vis dar yra neįgyvendinamos?

Susidaro įspūdis, kad šiuo metu niekam nėra aišku, kas, ką ir kokia turi perduoti, kaip įregistruoti, kaip tvarkyti ir pan., t.y. vyksta absoliutus teisinis chaosas.

Šiuo metu situacija yra tokia: Susisiekimo ministerija skelbia konkursus sodininkų bendrijų keliams ir gatvėms remontuoti, skiria tam 3,76 mln. Eur, tačiau tik 27 iš 60 šalies savivaldybių teikia paraiškas, dėl ko per 1 mln. Eur taip ir lieka nepaskirstyta, nors jie jau seniai galėjo būti investuoti į sodininkų gerbūvį ir susisiekimo gerinimą.

Tuo tarpu, sodininkų bendrijos to padaryti teisiškai negali, kadangi Registrų centras jų neregistruoja, argumentuodamas galiojančiais teisės aktais ir pirštu rodydamas į Vyriausybę bei ministerijas dėl teisės aktų būtino keitimo.

Taigi situacija tragikomiška, finansavimas skirstomas, nors sodininkų bendrijos teisiškai negali perleisti savivaldybėms žemės sklypų (kelių), o savivaldybės - juos pripažinti vietinės reikšmės keliais.

Sodų bendrijų keliai šiai dienai - ypatingai prastos būklės, todėl jų rekonstrukcijai reikia daug lėšų, o remiantis įstatymu, savivaldybės šiam tikslui pačios turi skirti nuo 30 iki 50 proc. nuosavų lėšų.

Nuo 2015 m., kuomet įsigaliojo minėtos pataisos, susiklosčiusiai situacijai spręsti buvo užregistruoti net 8 skirtingų redakcijų įstatymų projektai (naujausia redakcija 2019-03-25), kuriais siekiama sudaryti teisinį pagrindą savivaldybėms tinkamai įgyvendinti Kelių įstatymo, Vietos savivaldos įstatymo nuostatas dėl mėgėjų sodų bendrojo naudojimo žemėje esančių kelių įrašymo į vietinės reikšmės kelių sąrašus, bei užtikrinti šių kelių (gatvių) priežiūrą, taisymą ir tiesimą.

Apibendrinant, galima teigti, kad kadastrinių matavimų registravimo procesas Lietuvoje susiduria su daugybe problemų, pradedant servitutų netikslumais ir baigiant teisiniais nesklandumais, susijusiais su sodininkų bendrijų keliais. Šių problemų sprendimas reikalauja bendradarbiavimo tarp įvairių institucijų, teisės aktų koregavimo ir aiškesnių procedūrų nustatymo.

💡 Banko darbuotojai TYLĖJO 27 metus. Dabar jie atskleidžia, KAS TIKRAI vyko tą naktį!

tags: #jai #neregistruoja #kadastriniu #matavimu