Turtingiausi Vokietijos Miestai Pagal BVP: Palyginimas Su Pasauliu

Atsakyti į klausimą, kuris miestas yra turtingiausias, gali būti sudėtinga, nes yra įvairių kriterijų, pagal kuriuos nustatomas valstybės ar miesto turtingumas. Tarkime, vertinant vien tik pagal bendrąjį vidaus produktą (BVP) - bendrą prekių ir paslaugų, pagaminamų vienoje šalyje, vertę - tai turtingiausios šalys pasaulyje yra JAV, Kinija, Vokietija, Japonija ir D. Britanija.

Tikslesnis vaizdas apie gyvenimo sąlygas susidaro, kai visa produkcija yra padalijama iš gyventojų skaičių, t. y. žiūrima, kiek BVP tenka vienam gyventojui. BVP vienam žmogui pasako šiek tiek daugiau, kiek lėšų yra prieinama kiekvienam gyventojui. Be to, reikia atsižvelgti ir į valiutos kurso svyravimus arba apie būtiniausių prekių (maisto, drabužių, pastogės) kainų pokyčius.

Norint išsiaiškinti, kiek yra turtingi kokios nors šalies gyventojai, reikia suprasti, kokia jų perkamoji galia (t. y. BVP vienam gyventojui ir perkamoji galia padeda susidaryti geresnį vaizdą apie realius gyvenimo standartus, nes perkamoji galia apima gyvenimo kaštus, infliaciją, o ne tik valiutų kursus, kas galėtų iškraipyti tikrąjį vaizdą apie pajamų skirtumus.

Šiandien Europai grasinant skilti į smulkias savo valstybes turinčias tautas, kai kurie tyrėjai mato naujos tendencijos užuomazgas - miestus valstybes. Pragmatiškiems miestiečiams ne itin svarbu, kuo gyvena provincijos, o pasaulio didmiesčiai jau dabar yra tarsi atskiros valstybės.

Tuo, kad ateityje didieji miestai taps vis savarankiškesni, turtingesni ir dar labiau augs, galima beveik neabejoti.

Aukščiausius BVP rodiklius demonstruoja ne tik šalys, bet ir atskiri regionai. Pavyzdžiui, turtingiausias ES regionas yra centrinis Londonas, kuriame bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui siekia 66 tūkst. 774 perkamosios galios vienetų - beveik dešimt kartų daugiau už 6 tūkst. 762 vienetus skurdžiausiame Lenkijos Liublino regione.

Pagal turtingumą po centrinio Londono eina Briuselio regionas Belgijoje, Liuksemburgas, Hamburgo regionas Vokietijoje ir Il de Fransas Prancūzijoje. Savo ruožtu visi penki skurdžiausi ES regionai yra Lenkijoje. Penkiolikoje ES senbuvių skurdžiausias yra Elados regionas Graikijoje.

Minėti statistiniai duomenys yra svarbūs, nes būtent jais vadovaujamasi sprendžiant, kurie ES regionai turi teisę į sanglaudos fondų lėšas. Parama skiriama regionams, kurių BVP vienam gyventojui nesiekia 75 proc. ES vidurkio.

Amerikos verslo žurnalo ekspertų skaičiavimais, Tokijo BVP pasiekė 255 trilijonų dolerių ir aplenkė net Niujorko aglomeraciją. Niujorko ekonomikos apimtis siekė 249 trilijonų dolerių. Į lyderių trejetuką taip pat pateko Los Andželas su 162 trilijonų dolerių BVP. Toliau sąraše rikiuojasi Seulas (142 trilijonų dolerių) ir Paryžius (139 trilijonų dolerių).

Štai Bavarija, viena turtingiausių Vokietijos žemių, turinti 13 mln. gyventojų, nepatenkinta tuo, kad nuolat reikia atiduoti dalį pinigų. Prieš porą dešimtmečių Bavarijos biudžetą apkarpydavo Rytų Vokietija, dabar didėja praraja tarp šiaurinės ir pietinės dalies.

Vis dėlto, nubrėžti griežtą ribą tarp grynai ekonominių ir kitų motyvų ne taip paprasta. Turtingiausi regionai gauna naudos iš atvirų sienų, centrinės valdžios infrastruktūros ar prekybos sutarčių su užsienio šalimis.

Kai kurie Vakarų Australijos politikai, nepatenkinti neproporcingai paskirstomu pridėtinės vertės mokesčiu, proteguoja šio regiono atsiskyrimą, panašūs motyvai girdimi ir JAV Kalifornijos ir Teksaso valstijose. Daug naftos turintis Teksasas ir pasaulinė technologijų sostinė Kalifornija yra dvi iš keleto JAV valstijų, kurios į biudžetą sumoka daugiau, nei gauna.

Didesnės autonomijos, o ne nepriklausomybės reikalavo ir Italijos regionai. Jų vadovai nenori konfrontuoti su centrine valdžia, be to, ir atsiskirti jiems nebūtų pernelyg naudinga. Buvimas ES leidžia lengviau realizuoti savo produkciją užsienio rinkose.

Ispaniją terorizavusios baskų separatistų grupuotės ETA ir pačios Baskijos nepriklausomybės klausimą centrinė valdžia taip pat išsprendė per ekonomiką. Madridas šiam regionui yra įvedęs gana dosnias mokesčių lengvatas. Tai Ispanijai kainuoja gana daug - Baskija susirenka beveik 13 mlrd.

Per praėjusiais metais įvykusį „Brexit“ referendumą, skirtingai nei dauguma šalies gyventojų, beveik 60 proc. londoniečių balsavo už pasilikimą ES. Prognozuojama, kad sprendimas išstoti šalies sostinei turės didelių ekonominių padarinių. Tad vos pranešus rezultatus internete pasirodė peticija paskelbti Londono miestą nepriklausomu ir taip likti ES. Ją pasirašė apie 180 tūkst.

Net ir Lietuva statistiką Europos Komisijai teikia pagal dviejų regionų - sostinės (Vilniaus apskritis) ir Vidurio bei Vakarų Lietuvos (likusi Lietuva) - duomenis.

Visos šios valstybės per metus pagamina labai nedaug produkcijos, nes yra labai, labai mažos - pasaulio žemėlapyje jos atrodo kaip taškeliai Ramiajame vandenyne.

Žemiau pateikiami duomenys apie turtingiausias pasaulio šalis pagal BVP vienam gyventojui:

2016 metų statistikos duomenimis Lietuva pagal BVP vienam asmeniui yra 14176 doleriai. Ji šiek tiek lenkia Latviją, bet gerokai atsilieka nuo Estijos. Tačiau pagal nelygybės mažinimo rodiklį Lietuva atrodo blogiausiai iš visų kitų Europos Sąjungos šalių. Geriausiai nelygybę mažinti sekasi Skandinavijos ir Vakarų Europos šalims (Švedijai, Belgijai, Danijai, Norvegijai, Vokietijai, Suomijai, Austrijai, Prancūzijai ir kt.).

Rinkdamas 2010 metų turtingiausias šalis, Tarptautinis valiutos fondas vertino BVP dydį, tenkantį vienam gyventojui. Šiuo požiūriu pirmąją vietą užėmė Kataras, iš jos išstūmęs Liuksemburgą: Kataro BVP vienam gyventojui yra 91 379 USD. Šalyje gyvena 1,69 milijono žmonių, svarbiausios turtus kraunančios pramonės šakos - naftos gavyba ir perdirbimas. Pagal šį rodiklį Kataras beveik dvigubai lenkia didžiausios ekonomikos šalį - JAV, kurios šiame dešimtuke turi tenkintis šeštąja vieta.

Pažvelgus į kompanijos „2thinknow“ sudaromus inovatiškiausių miestų topus, nei Kataro, nei Jungtinių Arabų Emyratų tarp lyderių nepamatysime, užtat šimtuke karaliauja Europos (44) ir JAV (20) miestai, o iš visos Azijos pateko vos keli atstovai, tarp kurių - tokie gigantiški miestai kaip Honkongas, Pekinas, Šanchajus ir Kvala Lumpūras.

Miestai visų pirmą buvo vertinti iš ekonominės perspektyvos, buvo atsižvelgta į transporto infrastruktūrą, stambias švietimo įstaigas, vertingus meno objektus, ekonominį stabilumą ir savarankiškumą, darbinio užimtumo išvystymą, naująsias technologijas ir kitus rodiklius bei galimybes, kurias miestas siūlo savo gyventojams.

Jau antrus metus iš eilės pirmąją vietą reitinge užima JAV miestas Bostonas, geriausiai įvertintas dėl kultūrinio aktyvumo, žmogiškosios infrastruktūros ir įtakos globaliuosiuose ekonominiuose ir prekybiniuose santykiuose. Antroje vietoje įsitvirtino kitas JAV miestas - San Franciskas, o trečioje - Paryžius, kuris, palyginti su praėjusiais metais, pakilo vienu punktu. Dešimtuke atsidūrė JAV Niujorkas, Austrijos Viena, Nyderlandų Amsterdamas, Vokietijos Miunchenas, Prancūzijos Lionas, Danijos Kopenhaga ir Kanados Torontas.

Nors reitingą paveikė Europą purtanti krizė, tačiau Miunchenui tai nesutrukdė iš 15 vietos pakilti į 7-ąją. Savo pozicijas pagerino ir Londonas, palypėjęs per tris vietas - iki 11-os.

Kaip ir reikėjo tikėtis, prasčiau atrodo italų ir ispanų miestai, smuktelėję iš buvusių pozicijų: Barselona (19), Milanas (16), Madridas (52), Turinas (80). Iš Rytų Europos miestų paminėti tik du (bet abu - pirmame penkiasdešimtuke): čekų Praha, šimtuke užėmusi 43-ą vietą, ir vengrų Budapeštas, likęs 47-oje vietoje.

Palyginti su ankstesniais metais, ryškėja tendencija, kad inovatyviausių miestų tope vis labiau įsitvirtina amerikietiški miestai.

Iš viso „2thinknow“ analizavo 331-ą pasaulio inovacijų centrą. Iki Bostono, 2007 ir 2008 metais nugalėtoja buvo Austrijos Viena.

Pasaulio šalių BVP vienam gyventojui (PPP)

tags: #turtingiausias #vokietijos #miestas