Būtingės terminalo saugos ataskaita

2004 m. kovo 1 d. Aplinką ties Būtingės terminalu jau ketvirtus metus stebi, monitoringo metu atliekamus tyrimus koordinuoja Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institutas.

Terminalo poveikio zonos oro monitoringą ketvirtus metus atlieka AB „Mažeikių nafta“ aplinkos tyrimų laboratorija, kuri praėjusiais metais nenustatė atmosferos užterštumo leistinos ribos viršijimo atvejų.

Pasak AB „Mažeikių nafta“ vyriausiojo ekologo Arvydo Kukulskio, „Per ketverius Būtingės terminalo veiklos metus aplinkos monitoringo metu sudaryta išsami ir patikima duomenų bazė.

UAB „Grota“ ekspertų duomenimis, gruntinio vandens sudėtis Būtingės terminalo zonoje atitinka šioms apylinkėms būdingo gruntinio vandens sudėtį.

Vilniaus universiteto mokslininkų, stebėjusių jūros krantą ties Būtingės terminalu, duomenimis, pastaraisiais metais nustatytos teigiamos kranto raidos tendencijos. Ataskaitoje pateikiami duomenys, kad paplūdymyje susiformavo storesnė nešmenų danga, pustomas smėlis kaupiasi kopų papėdėje.

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas, Aplinkos apsaugos agentūros siūlymu, suderino naują aplinkos monitoringo programą 2004-2006 metams, Būtingės terminalo aplinka bus atidžiai stebima ir toliau.

Apsaugos zonos ir saugumo priemonės

Uždaro vandenis Būtingės naftos terminalo apsaugos tarnybos ir valstybės institucijų atstovų susitikime iškilo klausimas dėl jūroje nustatytų apsaugos zonų pažeidinėjimo. Zona yra labai didelė. Prie plūduro negalima priplaukti arčiau kaip 1000 metrų. Tarp kranto ir plūduro, kur jūros dugne nutiestas vamzdynas, abipus jo nustatyta 500 metrų apsaugos zona.

Tačiau pati didžiausia kliūtis yra nuo plūduro į atvirą jūrą. 15 kilometrų ilgio laivybos kanalas ir maždaug 2 kilometrų pločio inkaravietė visiškai uždaro Lietuvos teritorinius vandenis.

Lietuvos saugios laivybos administracijos direktorius Evaldas Zacharevičius teigė, kad buriuotojai pageidautų kirsti laivybos kanalą. Tokia galimybė, anot E.Zacharevičius, galėtų būti - praplaukiančio laivo kapitonas susisiektų su Būtingės naftos terminalo budėtoju ir šis galėtų leisti kirsti laivybos kanalą tuo metu, kai juo neplaukia tanklaiviai.

Didelių laivų, išskyrus tanklaivius, kurie atplaukia prie plūduro, maršrutai Būtingės terminalo zonų nekerta.

Žvejybos problemos

Būtingės naftos terminalo plūduro problema yra ir žvejai. Vietos ties Būtingės naftos terminalu yra žuvingos - plūduro zonoje gyvena žuvimi mintantys ruoniai. Žvejų tinklai trukdo tanklaiviams priplaukti prie plūduro.

Jei tinklai apsivyniotų aplink tanklaivių sraigtus, gali netgi įvykti avarija. Šią savaitę vykusiame Būtingės naftos terminalo, Lietuvos saugios laivybos ir Susisiekimo ministerijos atstovų susitikime buvo minėta, kad plūduro zonoje ir laivybos kanale dažnai tenka gaudyti dreifuojančius žvejų tinklus.

E.Zacharevičius teigė, kad anksčiau žvejų plotai patekdavo į Būtingės terminalo plūduro apsaugos zoną. Tačiau Žuvininkystės departamentas pakoregavo žvejybos plotus. Galbūt tinklai statomi ir nelegaliai?

Apsaugos stiprinimas

“Mažeikių nafta” siekė, kad Būtingės terminalui būtų užtikrinta valstybinė apsauga. Tas klausimas jau anksčiau buvo keliamas Susisiekimo ministerijoje vykusiame Lietuvos jūrų uostų apsaugos komiteto posėdyje šių metų pavasarį. Tuomet taip pat kalbėta apie žvejų tinklus, kurie trukdo priplaukti tanklaiviams.

Buvo pasiūlyta Būtingės naftos terminalo plūduro ir povandeninio vamzdyno apsaugą įtraukti į teritorinės jūros apsaugos ir stebėjimo sistemą. Pati „Mažeikių nafta“ žadėjo įrengti terminalo ir povandeninio vamzdyno apsaugos priemones. Tačiau bendrovė paprašė įpareigoti Lietuvos institucijas garantuoti terminalo dalies jūroje apsaugą.

Susisiekimo ministerijos sekretorius Arvydas Vaitkus teigė, kad susitikime su Būtingės naftos terminalo atstovais pasiūlė pagalvoti apie tai, kokių vietų plūduro aptarnavimo ir gelbėjimo laivams jie pageidautų būsimajame Šventosios uoste.

Tai daryti dabar yra pats laikas, nes pradėti Šventosios uosto parengiamieji priešprojektiniai darbai. Plūdurui aptarnauti naudojamas vilkikas „Smit Solovesi“, samdomi kiti vilkikai. Šie laivai į Būtingę plaukioja iš Klaipėdos uosto.

Kol kas Būtingės naftos terminalo plūdurą valdanti „Mažeikių nafta“, anot A.Vaitkaus, santūriai žvelgė į Šventosios uosto atkūrimą. Galbūt tokią poziciją lėmė tai, kad praeityje buvo viešai iškelta minčių, jog „Mažeikių nafta“, kaip kompensaciją už tai, kad jai, o ne valstybei atitenka laivų rinkliavos, galėtų skirti pinigų Šventosios uostui atstatyti. Dabar, kai jau yra apsispręsta Šventosios uostą atstatyti iš Europos Sąjungos lėšų, piniginio reikalavimo „Mažeikių naftai“ lyg ir neliko.

Finansiniai aspektai

Būtingės naftos terminalo veikla Lietuvos valstybei kainuoja nemažus pinigus. Į terminalą atplaukiantiems laivams inspektuoti yra nupirktas kateris, skirti specialistai. Pajamų iš terminalo veiklos ji negauna.

Lietuva yra vienintelė valstybė pasaulyje, kuri už prekybinę laivybą teritoriniuose vandenyse ties Būtinge neima rinkliavų. Nuo 1999 metų liepos, kai atidarytas šis terminalas, valstybė per metus negauna apie 10 mln. litų rinkliavų.

Sveiku protu nesuvokiamas nuolaidas Lietuvos Vyriausybė 20 metų buvo numačiusi taikyti 1999 metų Investicijų sutartyje su JAV “Williams International” kompanija. Lietuva sutiko nuliniu tarifu apmokestinti į Būtingės naftos terminalą prie plūduro atplaukiančius tanklaivius. Nuo to laiko „Mažeikių naftoje“ jau kelis kartus keitėsi savininkai, tačiau rinkliavų klausimas liko neišspręstas.

Būtingės naftos terminalo nuostatuose numatyta, kad “Mažeikių nafta” nustato laivų savininkams mokesčius už tanklaivių atplaukimą, krovos ir švartavimo meistrų paslaugas ir patys renka mokesčius.

A.Vaitkus teigė, kad šią savaitę vykusiame susitikime jis Būtingės naftos terminalo atstovams priminė rinkliavų klausimą. Numatyta imti dvi rinkliavas, pagal kurias per metus būtų gauta 6-9 mln. litų pajamų. Rinkliavų modelis būtų panašus kaip ir Klaipėdos uoste.

Terminalo infrastruktūra

Būtingės terminalas užima 63 ha plotą. Sumontuoti visus naujausius veikimo, saugumo, aplinkosaugos reikalavimus atitinkantys siurbliai, kompiuterizuotas visas terminalo valdymas, veikia avarinio stabdymo įrenginiai su automatiškai užsidarančiomis sklendėmis.

Būtingės terminalas pagal funkcijas skirstomas į keletą dalių - sausumos ir jūrinę dalis. Sausumos dalį sudaro vamzdynai, rezervuarų parkas administraciniai ir pagalbiniai pastatai. Būtingės rezervuarų parko apimtys - 150 tūkst. kubinių metrų.

2003 metų vasarą pradėta dviejų naujų rezervuarų statyba, kurią pabaigus terminalo rezervuarų parkas padidėjo 104 tūkst. kubinių metrų. Dar po metų baigti montuoti ir atiduoti eksploatuoti du nauji rezervuarai.

Jūrinę dalį sudaro visa jūroje esanti terminalo dalis. 150 tūkst. tonų talpos tanklaivio krovos laikas - 32 valandos, pilnas aptarnavimas - 40 valandų. Pumpavimo pajėgumas - iki 5700 kub. metrų per valandą.

Inkaruotas vieno tanklaivio prišvartavimo plūduras (SPM) yra Baltijos jūroje 20 m gylyje, 7,3 km nuo kranto. Vienas 914mm skersmens povandeninis naftotiekis jungia terminalą su plūduru (SPM). Tai Būtingei sudaro puikias galimybes eksportuoti bei importuoti lengvą ar vidutinę naftą.

Aplinkosaugos priemonės

Modernizuojant įmonę, ketinama išplėsti, rekonstruoti, pastatyti ir pradėti eksploatuoti esami ir nauji įrenginiai, iš kurių dalyje eksploatacijos metu bus imta naudoti papildomas žaliavas bei medžiagas.

Į aplinkos orą gamykloje išmetamų cheminių junginių poveikio aplinkai vertinimas apima pagrindinius teršalus, kurių išsiskyrimas yra dižiausias - benzenas, ksilenas, toluenas bei lakieji organiniai junginiai.

Oro taršos šaltiniai

• a.t.š. 001 Krosnių blokai, teršalai susidaro deginant kurą technologinėse krosnyse.
• a.t.š. 006 LK-6U įrenginio sekcijų krosnių blokai bei garo gamybos įrenginys.
• a.t.š. 019 Fakelas. Perteklinių dujų sudeginimui iš bendragamyklinio kuro dujų.
• a.t.š. 100 KT -1/1 sekcijose deginamos kuro dujos ir mazutas.

Didžiausia oro tarša stebima naftos perdirbimo įmonės teritorijos šiaurinėje dalyje, prie nuotekų valymo įrenginių, kiek mažiau - vakarinėje įmonės dalyje, ties naftos produktų krovos estakadomis.

Oro tarša nuolat kontroliuojama. Stebima ar neviršijamos valandinės normos, stebimas išmetimų vidurkis. Išmetimai į aplinkos orą nuolat stebimi ir kontroliuojami.

Siekiama, modernizuojant gamybą, sumažinti neorganizuotų taršos šaltinių skaičių. Taipogi naudojamos oro taršos modeliavimo programos, kurių pagalba lengviau stebėti teršalų sklaidą.

Didžiausios maksimalios teršalų koncentracijos 1/2 valandos bėgyje dažniausiai yra lakiųjų organinių junginių, ksileno, benzeno, metanolio, MTBE bei tolueno. Visos nustatytos koncentracijos viršijančios maksimalias koncentracijas 1/2 valandos bėgyje neviršija arba viršija nežymiai leistinų normų aplinkos ore.

Bendragamykliniu mastu į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekis sumažėjo apie 20 %. Pagrindinė išmetimų mažėjimo priežastis - įdiegtos oro valymo technologijos ir oro taršą mažinantys sprendimai.

Pagrindiniai oro teršalai ir jų šaltiniai:

tags: #butinges #terminalo #saugos #ataskaita