Vandens tiekimas ir vandenvala yra esminės paslaugos, reikalingos kiekvienam miesto gyventojui, o taip pat prekybai ir pramonei. Tai yra infrastruktūros dalis. Nuo jo būklės, darbo kokybės tiesiogiai priklauso gyventojų gerovė, ūkio vystymasis ir normalus darbas. Todėl vandentvarkos ūkiui turi būti skiriamas nuolatinis dėmesys.
Sąvoka vandens tiekimo paslaugos yra naudojama apibūdinti vandens tiekimui namų ūkiams, pramonei, ūkio - buities, biudžetinėms įmonėms/organizacijoms ir žemės ūkiui bei nuotekų iš šių sektorių surinkimui ir tvarkymui. Dar gali būti išskiriamas geriamojo ir negeriamojo (gamybinio) vandens tiekimas, kurie paprastai yra susiję tarpusavyje.
Esantis skirtumas tarp komercinio verslo konkurencinėje rinkoje ir vandens tiekimo bei nuotekų paslaugų teikimo yra labai didelis. Paprastai vamzdynais tiekiamo vandens paslaugas ir nuotekų surinkimą atlieka vietinės monopolinės firmos. Šios paskirstymo sistemos su didžiuliais fiksuotais kaštais, taip sudarydamos sau “natūralią monopoliją” (Loehman, 2003).
Šie už paslaugas palyginus su įmonių pajamomis sukelia politinį ir ekonominį nepasitenkinimą, nenorą ar atsisakymą mokėti - visa tai mažina vandens tiekimo ir vandenvalos bendrovių darbo efektyvumą. Nepasitenkinimas gali kilti dėl atrodytų per didelių sąskaitų neturtingiems vartotojams ar bendrai dėl per didelių kainų visiems vartotojams.
Ekonomistai sutinka, kad vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugoms dažnai yra nustatomos per mažos kainos. Šis noras paveikti istorinį nuvertinimą ir pakelti vandens paslaugų kainas dažnai sukelia nepasitenkinimą vartotojų tarpe. C.W. Howe ir M.G. Mokslininkai teigia, kad vartotojai norėtų mokėti daugiau už aukštesnės kokybės vandens paslaugas (Howe, 1993). Šis vandens įmonių vadovų ir miestų valdininkų dažnas stiprios politinės valios neturėjimas sutrukdo įvesti kaštais paremtas vandens paslaugų kainas.
Politikai, norėdami apsaugoti vartotojus, kurie yra potencialūs jų rinkėjai, stengiasi išvengti kainų kėlimo, bijant politinių neramumų ir taip pamirštant ekonominį efektyvumą (Water Science and Technology Board, 2002). Pasak E.T. Loehman (Loehman, 2003), teisinga vandens kainodara išsprendžia vandens trūkumo problemas, o efektyvi kaina skatina efektyvų vandens išteklių naudojimą. Todėl kyla klausimas, kaip reikia nustatyti teisingas, efektyvias kainas.
Problemos Ištyrimas ir Tyrimo Metodai
Analizuojant Lietuvos vandens tiekimo įmones UAB "Šiaulių vandenys" pavyzdžiu siekiama nustatyti nuostolingos veiklos priežastis. Keliamas klausimas ar įmonė patiria nuostolių dėl patiriamų per didelių išlaidų naudojant neefektyviai turimus išteklius, gal įmonės veiklą įtakoja per dideli fiksuoti kaštai.
Magistro darbe iškeltai problemai tirti ir teoriniams bei praktiniams rezultatams gauti naudoti bendramoksliniai ir specialūs tyrimo metodai: sisteminė analizė, loginė analizė, lyginamoji analizė, statistinė analizė, ekspertinio vertinimo metodas analizuojant ir nustatant vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainas. Literatūros šaltiniai: analizuojant monopolinės vandens paslaugų kainodarą atlikta mokslinės statistinės, metodologinės ir publicistinės literatūros analizė.
Naudojami duomenys buvo gauti iš įvairių šaltinių, tarp kurių paminėtini Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos duomenys, statistiniai leidiniai. Teorinėje dalyje išnagrinėtos pagrįstos ir teisingos kainodaros koncepcijos, pateikti kainų, paremtų kaštais argumentai už ir prieš, atskleisti vandens paslaugų kainų nustatymo ypatumai, apibendrinti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainas įtakojantys veiksniai.
Pasak J.A.Beecher, P.E. Shanaghan, J.C. Kiefer, JJ.Boland, C.Lant, E.T.Loehman ir daugelio kitų mokslininkų teorijoje kainų lygiai turi būti nustatomi taip, kad padengtų finansinius ir ekonominius kaštus. Šias išgaunant, tiekiant ir nukanalizuojant nuotekas. Kur technologijos ir valdymas yra tinkami, padidėjęs pelningumas visada leis vartotojams padengti beveik 100% eksploatavimo ir remonto išlaidų (Molden 2003). Šios analizės paprastai nustato vandens kainas daug žemesnes už reikalingas padengti bent jau eksploatavimo išlaidas (Schrecongost, 2004). Analizės metu nustatyta, kad mokestis už nuotekų šalinimą ir valymą dažnai yra tiesiogiai susietas su centralizuotai tiekiamu vandeniu.
Praktinėje dalyje atlikta UAB "Šiaulių vandenys" detali savikainos analizė. Nustatyta, kad esama vandens paslaugų kaina nepadengia teikiamų paslaugų savikainos: 2004m. vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo savikaina buvo 5,24 Lt/m3, tuo tarpu vartotojai mokėjo 4,04 Lt/m3 (be PVM). Remiantis nuo 2004m. skaičiuota, kad 2005 - 2009m.
Gedimino Pašvensko skulptūra „Suolelis“
Vandens Kainos ir Politinė Aplinka
Apibendrinant darbo rezultatus galima sakyti, kad iškelta darbo pradžioje hipotezė pasiteisino tik iš dalies. Nagrinėjant patį kainų nustatymą nustatyta, kad vandens paslaugų kainodarą įtakoja politinė ir teisinė aplinka. Metodika, kuria vadovaujantis yra nustatomos šalto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainos, yra patvirtinta Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos remiantis užsienio teorinių ir praktinių studijų rezultatais bei ES direktyvomis.
Pastebėjimai įrodė, kad įmonės nuostolingą veiklą įtakoja ne neefektyvus išteklių naudojimas, bet dideli pastovieji kaštai (per 80% visų patiriamų išlaidų), sąlygojantys nepakankamas vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainas, kurios tik 77% padengia patiriamas teikiamų paslaugų sąnaudas. O tai kelia grėsmę įmonės veiklos tęstinumui tolimesniam finansinių įsipareigojimų vykdymui.
Kainų Politika ir Tikslai
Kainų politika - tai bendriausi tikslai, kuriuos firma savo prekėmis ir/ar paslaugų kainomis nori pasiekti. Bendriausiu atveju kainodarai keliami uždaviniai turi atitikti pagrindinį firmos tikslą - didinti pelną. (Bartkienė, 1993). Pasak Edna T. Loehman (Loehman, 2003) teoriškai pelno maksimizavimas reiškia kaštų minimizavimą.
Šiai signalizuoja vartotojams apie tikrąją vandens vertę ir su juo (vandeniu) susijusiomis paslaugomis. Šiai skatina dar efektyviau naudoti vandenį, o vandens tiekimo įmonėms tai rodo tikrąją vandens paklausą, reikalingas paslaugų plėtros galimybes. Visiškas kaštų kompensavimas: kaina, mokama už vandenį, turi pilnai kompensuoti visus kaštus, patiriamus vandens paslaugų tiekėjo, aplinkos, vartotojo bei visos visuomenės.
Rinkos ekonomikos sąlygomis kainos atlieka apskaitos, kontrolės, mokėjimų ir pajamų sudarymo, išteklių paskirstymo, įvairių ekonominės sistemos kontrahentų skatinimo bei pasiūlos ir paklausos reguliavimo funkcijas. Kiavimų ir struktūrų, įsitikinę, kad kainų nustatymo sistema turi dvi funkcijas: paskirstymo ir kaštų kompensavimo. Norint susigrąžinti kaštus, tarifai turi būti efektyvūs, t.y. visiems prieinamos. Visuotinai yra pripažįstama vandens gyvybiška svarba, todėl vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainos namų ūkiams turi būti socialiai priimtinos.
Šios visuomenės poreikių tenkinimas, užtikrinant kaštų grąžą, - visuomenei turi būti suteikta informacija, įtikinanti, jog vandens naudojimas nebūra gamtos dovana. Šios yra lengviau įsisavinti, kai matomi ryškūs paslaugų kokybės gerėjimo rezultatai. Stiprus politinis užnugaris, vengiant ekstravagantiškų ir neįmanomų pažadų per rinkimus. Nuodugnūs vandens paklausos tyrimai ir konsultacijos su vartotojais yra būtini. Šioms skurdžiausioms vartotojų grupėms. Rūpestingas vandens tiekimas vargingiems vartotojams ir invalidams. Tiesioginė parama būna daug efektyvesnė nei subsidijos, nes jomis gali naudotis ir pasiturintys vartotojai. Šis vandens įmonės tarifų nustatymas, atsižvelgiant į visuomenės ir pramonės sektorių norus, galimybes ir reikalavimus. Vandens paslaugų kainų kėlimas įtakoja vandens paklausą. Šis lygis siekiant teisingo kaštų grąžinamumo tikslų. Šios nei jų valstybiniai konkurentai. Ekonominis požiūris į vandenį...
| Metai | Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo savikaina (Lt/m3) | Vartotojų mokama kaina (Lt/m3, be PVM) |
|---|---|---|
| 2004 | 5.24 | 4.04 |
tags: #buto #apliejimas #akto #sudarymas