Lubų aukščio standartai Lietuvoje: istorija, reikalavimai ir interjero patarimai

Renkantis būstą, vienas iš svarbių aspektų yra lubų aukštis. Jis ne tik veikia erdvės pojūtį, bet ir interjero galimybes bei netgi šildymo išlaidas. Šiame straipsnyje aptarsime, kokie yra buto sienų aukščio standartai, kokie jų privalumai ir trūkumai, ir kaip pritaikyti interjerą prie skirtingo aukščio lubų.

Kiekvienas įėjęs į butą aukštomis lubomis iškart atkreips dėmesį į jų kuriamą erdvės ir prabangos pojūtį. Tačiau realų žmonių susidomėjimą šia funkcija išduoda tai, kad NT skelbimų portaluose net nerastume "aukštų lubų" paieškos funkcijos.

Šiame straipsnyje aptarsime, koks yra standartinis lubų aukštis butuose Lietuvoje, kaip jis kito istorijos bėgyje ir kokie interjero dizaino sprendimai geriausiai tinka skirtingo aukščio luboms.

Lubų aukštis: subjektyvus kriterijus ir ekonominiai motyvai

Architektų ir istorikų teigimu, aukštos lubos visais laikais buvo prabangos simbolis, kurio vertė matuojama daugiausia subjektyviais kriterijais. Vien pats lubų "aukštumas" yra subjektyvus kriterijus.

Dauguma tipinių sovietinių daugiabučių turėjo 2,45 m lubas, tad šiandienos teisinės bazės nustatytas minimalus 2,70 m aukštis daugeliui gyventojų atrodo kaip "nežemos lubos". Atitinkamai, trijų metrų lubas daugelis laikytų "aukštomis".

Lubų aukštį visais laikais ribojo ekonominės priežastys - didesnės išlaidos plytoms, tinkui, konstrukcijoms ar langams statybų metu ir brangesnis šildymas ar vėdinimas gyvenant. Visi supranta papildomų kvadratinių metrų kuriamą vertę ir funkciją, bet papildomas metras į aukštį, sukuriantis nebent subjektyvią emociją, daugiau šviesos ar erdvės pojūčio, arba vietos dideliems paveikslams, daugumai gyventojų neatrodo racionalu.

"Do Architects" studijos partnerė Andrė Baldišiūtė komentuoja, kad aukštos lubos visais laikais buvo prabanga, kurią sau galėjo leisti tik pasiturintys žmonės.

Istorinė perspektyva: lubų aukštis skirtingais laikotarpiais

Net Vilniaus Senamiestyje yra puikiai išlikęs algoritmas: pirmas aukštas buvo skirtas prekybai ar paslaugoms ir turėjo žemas lubas, antruose aukštuose gyveno ponai su aukštomis lubomis, o trečias bei tolesni aukštai buvo skirti tarnams ir vėl turėdavo žemesnes lubas. Tad stereotipas, kad visi senesni daugiabučiai turi aukštas lubas, yra teisingas tik iš dalies - jų geriausia ieškoti antrame aukšte.

O paskutinis šimtmetis žemas lubas padarė nebe natūralia visuomenės procesų pasekme, bet ir dalies valstybių skatinamu standartu. "Lubų aukščio standartai pasaulyje išryškėjo industrializacijos ir modernizmo laikotarpiais, o mūsų regione - labiau Chruščiovo laikais. Buvo suskaičiuoti minimalūs žmogaus poreikiai ir atitinkamai maksimaliai suefektyvintos erdvės. Bet daugumai žmonių tai nekėlė diskomforto. Net priešingai - po karo žmonės iš provincijos patraukė į miestus, o persikėlimas iš trobelės aprūkusiomis žemomis lubomis į naują daugiabutį su elektra, tualetu ir kriaukle buvo milžiniškas kokybinis šuolis. Didikams ir ponams modernizmo ar pokario žemų lubų standartai buvo ar būtų regresas, bet apskritai visuomenė per pusę amžiaus prie jų priprato. Būtent todėl vos keliais sprindžiais už sovietinį standartą aukštesnės lubos daugumai šiandien atrodo aukštomis", - sako A. Baldišiūtė.

Kalbėdama jau apie šiuos laikus ji atkreipia dėmesį, kad mūsų teisinė bazė neleidžia statyti žemesnių nei 2,7 m lubų gyvenamuosiuose pastatuose, bet ekonominė logika diktuoja tai, kad praktiškai niekas neplėtoja daugiabučių su aukštesnėmis lubomis. Tik pavieniuose premium segmento daugiabučiuose galima rasti 3 metrų lubas, kurios pripratusiems prie sovietinio 2,45 m standarto atrodo įspūdingai aukštomis.

Visgi A. Baldišiūtės vertinimu, butas su, pvz., 4 metrų luboms gyventojams sukuria daug stipresnį įspūdį nei dešimtimis kvadratų didesnio ploto būstas su 3 m ar žemesnėmis lubomis. Ji net nebando itin aukštų lubų sieti su praktiniais aspektais - pagrindinis jų efektas yra erdvės ir prabangos pojūtis, kurį atneša didesni šviesos kiekiai.

Aukštas lubas paprastai lydi aukštesni langai ir ilgesnės, romantikos galinčios sukurti užuolaidos. Kartais aukštos lubos praktikoje panaudojamos stambiems paveikslams, tačiau A. Baldišiūtė tiki, kad prabanga ir geras skonis visų pirma yra pati erdvė, o ne siekis bet kokia kaina ją išnaudoti.

"Nors erdvės poreikis sovietmečiu buvo užgniaužtas, o dabar pasirinkimus daugeliui diktuoja finansai, žmonės vis vien svajoja apie tą aukštį ir laisvę. Tai įrodo loftai: be abejo, pigesnio būsto ieškantys žmonės juose pasidaro antresoles, bet beveik niekad neišnaudoja viso ploto. Juk būtų galima lofte tiesiog pasidaryti du aukštus, bet dauguma vis vien antresolei skiria tik apie pusę grindų ploto, o kitur išlaikoma ta didžiulė, aukšta, įkvepianti erdvė.

Tai, kad aukštos lubos visais laikais buvo būdingos tik didikams, patvirtina ir architektas, architektūros istorikas ir paveldo ekspertas dr. Marius Daraškevičius. Jo skaičiavimais, XVIII a. antroje pusėje statytų Lietuvos dvarų vienos svarbiausios patalpos - valgomojo - lubų aukštis vidutiniškai siekė 4,36 m. XIX a. pradžioje dvaruose padaugėjus specializuotų patalpų ir įsitvirtinus klasicizmo skleidžiamai paprastumo estetikai, lubų vidurkis smuktelėjo iki 4,04 m, bet nuo XIX a. antros pusės iki pat XX a. pradžios, atsiradus centriniam šildymui, aristokratų namų lubos vėl pakyla iki vidutiniškai 4,37 m.

Pavieniai Lietuvos dvarai valgomuosiuose turėjo išskirtinio aukščio lubas: XVIII a. išsiskyrė Vilniaus Sapiegų rūmų Antakalnyje salė su net 7,29 m aukščio lubomis ar Nesvyžiaus rūmų salė dabartinėje Baltarusijoje su 6,42 m. lubomis - šie italų architektų statyti rūmai buvo projektuojami mėgdžiojant itališkas sales, nors Italijoje tokį lubų aukštį leisdavo palankesnis klimatas.

Aukštų lubų privalumai ir trūkumai

Privalumai:

• Erdvės ir prabangos pojūtis
• Daugiau šviesos
• Galimybė įrengti antresolę
• Dideli langai
• Galimybė įgyvendinti įvairius interjero sprendimus

Trūkumai:

• Didesnės šildymo išlaidos
• Sudėtingesnis apšvietimo planavimas
• Gali atrodyti nejaukiai (jei netinkamai įrengta)

Interjero dizaino patarimai

Kaip išsaugoti jaukumą esant aukštoms luboms?

Dažnai aukštos lubos asocijuojasi su šalta, nejaukia aplinka. Kaip esant tokioms luboms išsaugoti namų šilumą ir jaukumą?

• Jaukumą suteikti gali kabantys nuo lubų šviestuvai.
• Paveikslai ant sienų (dideli, nes maži išnyks ant aukštos sienos).
• Įdomesnė sienų apdaila negu paprastas dažymas (medis visada atrodo jaukiai).

Svarbi langų forma, dydis, kiekis ir net langų rėmai - priklausomai nuo interjero, reiktų priderinti ir šiuos elementus. Jeigu langai nėra ypač aukšti, jaukumo suteiks ir užuolaidos.

Kaip praplėsti erdvę esant žemoms luboms?

Jeigu namų lubos itin žemos, erdvė atrodo mažesnė, tarsi spaudžianti. Kaip spręsti šią problemą ir vizualiai praplėsti erdves?

• Pirmiausia, tai nenaudoti tamsių spalvų luboms dažyti - jos dar labiau slėgs, labiausiai tiktų balta spalva.
• Paslėptas švelnus apšvietimas, apšviečiantis ir lubas arba sieniniai šviestuvai, kurių dalis šviesos nukreipta link lubų taip pat vizualiai praplės erdvę.
• Reiktų stengtis nenaudoti horizontalių detalių, pavyzdžiui, geriau rinktis vertikalios formos paveikslus. Spintelių forma taip pat turėtų būti labiau vertikali negu horizontali.

Dar vienas visiems jau žinomas būdas praplėsti erdves yra atspindžiai ir veidrodžiai. Galite rinktis įtempiamas blizgias lubas - efektas garantuotas. Na, o jeigu patalpoje yra daug natūralios dienos šviesos - erdvės automatiškai atrodys didesnės, todėl bent jau dienos metus stenkitės nedengti langų ir leisti dienos šviesai patekti į patalpą.

Pusantrinis aukštas: ar tai tinka visiems būstams?

Dabar populiaru įsigijus būstą su itin aukštomis lubomis įsirengti pusantrinį aukštą. Ką reikėtų žinoti prieš priimant tokį sprendimą? Ar tai tinka visiems būstams? Kokią erdvę geriausiai įsirengti tame naujai sukonstruotame aukšte?

Jeigu aukštis leidžia įrengti antresolę, būtina įvertinti, kaip ji bus pritvirtinta, kokių konstrukcinių sprendimų tam reikės. Taip pat reiktų nepamiršti, jog į ją reikės užlipti, todėl būtina suplanuoti vietą kopėčioms ar laiptams. Apskritai, antresolės įrengimas reikalauja daug planavimo ir nusiteikimo kiekvieną dieną laipioti aukštyn žemyn, kartais ir nelabai patogiu būdu.

Dažniausiai antresolėje įrengiamas miegamasis ar darbo erdvė, tik vėlgi, siūlyčiau ypač apgalvoti, ar jums bus patogu nesant normaliam aukščiui ir dažnu atveju negalint net atsistoti, įlipti į lovą, persirengti ir pan. Toks sprendimas neturėtų būti daromas visam gyvenimui ar dėl mados - tai turi tikti žmogaus gyvenimo būdui ir įpročiams.

Kaip skiriasi pačių lubų dekoracijos priklausomai nuo jų aukščio?

Kuo aukštesnės lubos, tuo aukštesnis ir gausesnis dekoras gali būti. Jeigu lubos žemos - nesiūlyčiau aplink jas montuoti dekoratyvinių karnizų ar dirbtinai bandyti išgauti kažkokį reljefą - tai apsunkins erdvę ir ne tik vizualiai, bet ir fiziškai ją sumažins. Aukštoms luboms spalvų apribojimų nėra - galima nors ir juodai dažyti, jeigu tik yra poreikis vizualiai sumažinti erdvę. Žemoms luboms labiausiai tiks standartinė, bet tikrai tinkama balta spalva.

Kaip tinkamai pasirinkti šviestuvą pagal lubų aukštį?

Faktas, kad aukštos lubos reikalauja kruopštesnio apšvietimo planavimo ir paprastais šviestuvais nuo 4 metrų aukščio neapšviesi erdvės taip, kaip nuo 2,5 metro, bet juk neprikabinsi pakabinamų šviestuvų visose vietose, kur reikia apšvietimo.

Tokiu atveju reikia būti kūrybiškiems - ten, kur reikia ir įmanoma, nuleisti lubas (pavyzdžiui virš virtuvės zonos), kad būtų galima sumontuoti halogenus ar tiesiog nedidelio aukščio lubinius šviestuvus. Svetainė yra labiau ekspozicinė erdvė, todėl čia galima palikti didelį lubų aukštį ir rinktis pakabinamus šviestuvus.

Sieninių šviestuvų įvairovė dabar taip pat labai didelė, todėl su sieniniu šviestuvu galima apšviesti zoną ir už kelių metrų. Dar labai padėtų pastatomi šviestuvai - toršerai. Miegamasis, koridorius, vonia - tai patalpos, kuriose tikrai nebūtinas didelis aukštis, bet norintys išlaikyti tą aukštį, gaus ypatingai apgalvoti apšvietimo sprendimus.

Ką reikėtų žinoti apie langų dekoravimą esant aukštoms ir žemoms luboms?

Jeigu aukštoje patalpoje yra ištisiniai nuo žemės iki beveik lubų langai, faktas, kad netiks nei užuolaidos, nei roletai, nei kiti įprasti langų dengimo būdai. Vis tik, tikiu, kad statantys namą su ypatingai dideliais langais žmonės, supranta, jog greičiausiai langus reikės palikti nedengtus ir renkasi tokią vietą, kur bus mažiau aplinkinių žvilgsnių ir ypatingai graži gamta - juk tame ir yra didelių langų privalumas.

Esant žemoms luboms, galima rinktis tai, kas labiausiai patinka šeimininkui, tik reiktų atsižvelgti ir į langų dydį. Vitrininis langas dažniausiai dengiamas užuolaidomis, o žemas pailgas langas - roletais ar romanetėmis, o ne atvirkščiai.

Štai keletas patarimų, kaip išnaudoti skirtingą lubų aukštį senos statybos bute ir sukurti jaukią, funkcionalią ir stilingą erdvę:

Standartas - ir planuojant, ir apstatant

Sovietmečiu buvo statomi komunaliniai butai, kurių administratorius skirdavo valdžia. Pačius butus taip pat skirdavo valdžia, taigi, jų įsigyti ar, gavus, parduoti nebuvo galima. Tiesa, žmogus visuomet galėjo būti perkeltas į kitą butą. Tokiuose butuose gyvendavo po kelias šeimas, kurios dalydavosi bendra virtuve ir vonios kambariu.

Kooperatinius butus statė ir administravo susikūrusi bendrija. Šiuos butus buvo galima įsigyti, parduoti, paveldėti. Kooperatiniai daugiabučiai buvo statomi vadovaujantis sukurtais standartais, su tam tikrais patobulinimais, pavyzdžiui, panaudojant geresnes statybines medžiagas arba erdvesnį suplanavimą.

Bendrabučius statė, administravo ir skirstė darbovietės. Darbininkams būdavo skiriami atskiri kambariai, o patogumai būdavo bendri.

Atskirus butus taip pat statė ir administravo valdžia, butai buvo dalijami. Labiausiai atpažįstama vadinamoji chruščiovkė.

Sovietmečio standartas - mažas, ekonomiškas, skirtas tik būtiniausiems dalykams - pasigaminti maisto, išsimiegoti, planuota, kad visa kita - darbas, pramogos ar pan. - turi vykti už buto durų.

Numatyta vienam žmogui reikalingos gyvenamosios erdvės norma - 9 kv. Buvo kuriamas butų standartas, t. y. toks pat erdvės dydis, pagal kurį taikyti ir nauji, mažesni baldai.

Panašumų rasdavosi ir dėl masinės gamybos bei lėtai besikeitusio dizaino, kuomet, nesant pasirinkimo, visi įsigydavo tokį patį daiktą. Pavyzdžiui, šaldytuvus „Snaigė“, gamintus Alytuje, Šiauliuose gamintus televizorius „Tauras“ arba „Šilelis“, siurblius „Saturnas“, „Audra“, gamintus Vilniuje.

Baldų komplektai (svetainės, virtuvės) taip pat kartojosi sovietinėse dizaino reklamose - tarp jų - trikojis trikampio formos stalas, Brigitos Adomonienės sukurtas fotelis.

Sprendimai pritaikyti ekonomiškams butams

Anot V. m gyvenamosios erdvės ploto žmogui norma. Nustatytas ir žemesnis nei iki tol buto aukščio standartas - 2,5 m.

Kas dėl interjero, tai tuo laikotarpiu suaktyvėjo masinė gamyba. „Ekonomiški“ butai reikalavo „taupių“ interjero sprendimų, dėl to siūlyti mažesnių dydžių baldai, jie naudoti norint atskirti vieną erdvę nuo kitos (kilimai, sustumiamos pertvaros).

tags: #buto #aukstis #standartas