Mirties atveju, kai asmuo turėjo bendrą nuosavybę, kyla daug klausimų dėl turto padalijimo ir paveldėjimo. Su tuo susidūrė vilnietė Eglė (vardas pakeistas), kuri oficialiai išsiskyrė su vyru, tačiau namas liko bendras.
Moteris pasakojo, kad šiame name pastaruosius 6 metus gyveno tik ji, tačiau bendrasavininkas (buvęs vyras) pareiškė norintis atskirti namą, griauti angą naujoms durims iš lauko ir pan. „Dėl komunikacijų atskyrimo tyli, nes tai būtų itin brangi rekonstrukcija. Vienu žodžiu, jo vizija - iš namo padaryti dvibutį. Ar apskritai gali jis pradėti kažkokius rekonstrukcijos / statybos darbus savavališkai, jei aš tam prieštarauju?“ - teiravosi Eglė.
Šiame straipsnyje aptarsime, kas vyksta su bendra nuosavybe mirus vienam iš savininkų, kokios yra įpėdinių teisės ir kaip vyksta turto padalijimas.
Bendroji Jungtinė Sutuoktinių Nuosavybė
Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą galioja sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, kuri reiškia, jog turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pavyzdžiui, jeigu po santuokos sudarymo sutuoktiniai įsigijo butą, automobilį, kompiuterį ar skalbino mašiną ir pan., šis turtas jiems priklausys bendrosios jungtinės nuosavybės teise.
Civiliniame kodekse yra pateiktas turto, priklausančio sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, detalizavimas:
- Turtas įgytas po santuokos: Tai yra turtas (kilnojamasis, nekilnojamasis), įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu.
- Pajamos: Bendros yra pajamos, gautos tiek iš abiejų sutuoktinių, tiek ir iš vieno jų veiklos.
- Verslas: Jeigu abu sutuoktiniai pradėjo verstis verslu po santuokos sudarymo, bendrai jiems priklauso ir jų įsteigta įmonė bei iš jos veiklos gautos pajamos.
- Pajamos iš darbinės veiklos: Bendras turtas taip pat yra ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas.
- Pajamos iš asmeninio turto: Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe Civilinis kodeksas pripažįsta pajamas bei vaisius, gautus iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto.
Taigi, sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė apima gan platų įvairaus turto ratą, todėl dalinant turtą tiek skyrybų metu, tiek sudarant sutartį dėl turto padalinimo, reikia nustatyti, koks turtas yra bendras ir todėl turi būti dalinamas.
Bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija reiškia, kad turtas, įsigytas po santuokos tiek abiejų, tiek vieno sutuoktinio vardu, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.
Asmeninė Sutuoktinių Nuosavybė
Sutuoktiniai turi ne tik bendro, bet ir asmeninio turto, kuriuo gali naudotis, valdyti bei disponuoti, nepriklausomai nuo kito sutuoktinio valios.
Kas gi įeina į asmeninio turto sudėtį?
- Turtas įgytas iki santuokos: Tai yra abiejų sutuoktinių atskirai įgytas turtas iki santuokos sudarymo.
- Dovanotas ar paveldėtas turtas: Asmenine nuosavybe yra sutuoktiniui dovanotas ar paveldėtas turtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn.
- Asmeninio naudojimo daiktai: Asmenine nuosavybe taip pat yra sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai (avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai), kas yra gan logiška ir suprantama.
- Intelektinė nuosavybė: Kalbant apie intelektinę nuosavybę, kaip minėta, pajamos, gaunamos iš intelektinės veiklos, yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, tačiau autorinės neturtinės teisės, intelektinės ir pramoninės nuosavybės teisės yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė.
- Lėšos ir daiktai asmeniniam verslui: Asmenine nuosavybe taip pat yra ir lėšos bei daiktai, reikalingi asmeniniam sutuoktinio verslui, išskyrus lėšas ir daiktus, skirtus verslui, kuriuo verčiasi abu sutuoktiniai bendrai.
- Ypatingo pobūdžio lėšos: Jeigu sutuoktinis gauna tokias ypatingo pobūdžio lėšas, kaip žalos atlyginimą ar kitokią kompensaciją už žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo, neturtinę žalą, tikslinę materialinę paramą ir kitokias išmokas, išimtinai susijusias tik su jas gaunančio sutuoktinio asmeniu, teises, kurių negalima perleisti kitiems asmenims, šios lėšos bus asmeninės to sutuoktinio.
- Turtas įgytas už asmenines lėšas: Paskutinis asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas yra sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.
Sutuoktiniui padovanotas ar jo paveldėtas turtas - jo asmeninis turtas.
Šiame straipsnyje apibrėžiamas turto teisinis režimas galioja tik tada, jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybinės sutarties ir ja pakeitę turto teisinio režimo.
Paveldėjimo Teisė
Mirus vienam iš bendrasavininkų, jo turima dalis pereina įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą.
Dėl turto paveldėjimo teise perėjimo valstybei
Turintis teisę paveldėti asmuo gali savo paveldėjimo teisę įgyvendinti priimdamas palikimą, o tam, kad įgytų palikimą įstatyme nustatytu būdu, jis turi išreikšti savo valią ir atlikti tam tikrus teisinius veiksmus įstatyme nustatytais būdais ir laikydamasis įstatyme nustatytos tvarkos.
Šioje aprašytoje situacijoje yra labai svarbu kiek laiko praėjo po motinos mirties. Jeigu trijų mėnesių terminas yra praleistas nežymiai ir dėl svarbių priežasčių, galima kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti praleisti terminą palikimui priimti. Įpėdinis, kuris kreipiasi į teismą turi įrodyti, jog dėl tam tikrų aplinkybių, kurios nepriklausė nuo įpedinio valios, jis tinkamai negalėjo įgyvendinti savo teisių.
Tais atvejais, kai po asmens mirties yra praėję nemažai laiko, o palikimas nėra priimtas, galima kreiptis į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir įrodinėti, jog asmuo per trijų mėnesių laikotarpį priėmė palikimą faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.
Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku.
Pabrėžiama, jog įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Įstatyme yra numatyta galimybė apsaugoti įpėdinio turtinius interesus, tai yra palikimo priėmimas pagal antstolio sudarytą apyrašą.
Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog tais atvejais, kai palikimą sudaro gyvenamasis būstas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenamą tame būste, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties, taip pat būsto priežiūrą, prievolių, susijusių su būstu, vykdymą (tai gali būti: mokesčių ar draudimo įmokų mokėjimas ir pan.).
Ar įpėdis priėmė palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti, gali nuspręsti tik teismas, išanalizavęs ir įvertinęs konkrečios bylos reikšmingų aplinkybių visumą. Teismas atsižvelgia į konkretaus įpėdimo elgesį ir veiksmus po palikimo atsiradimo, taip pat į paveldimo turto pobūdį.
Turto Padalijimo Santuokos Nutraukimo Procese Ypatumai
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vienoje naujausių bylų pažymėjo, jog santuokos nutraukimas yra vienas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo pagrindų, todėl, nutraukiant santuoką, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, turi būti išsprendžiamas ir bendro turto padalijimo klausimas (CK 3.59 straipsnis, CPK 385 straipsnio 1 dalis).
Šios taisyklės išimtys galėtų būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, siekiant apsaugoti proceso šalių ar kitų asmenų teises ar įstatymo saugomus interesus.
LAT išaiškino, jog teismo sprendimas padalyti konkretų sutuoktinių bendrą turtą reiškia konstatavimą, kad daugiau bendro turto sutuoktiniai nebeturi, todėl jie nebegalės pareikšti naujo ieškinio dėl kito turto padalijimo kaip bendrosios jungtinės nuosavybės.
Taigi, galioja bendroji taisyklė, kad toks teismo sprendimas turto padalijimo klausimu yra galutinis ir įgyja res judicata galią.
Todėl tiek šalys, tiek teismas turi siekti, kad visi turtiniai sutuoktinių klausimai būtų išspręsti santuokos nutraukimo byloje.
Tuo atveju, jeigu paaiškėja, kad santuokos nutraukimo byloje buvo padalytas ne visas bendras turtas, taip manantis buvęs sutuoktinis turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu inicijuodamas bylos dėl santuokos nutraukimo proceso atnaujinimą CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais.
LAT akcentavo, jog proceso atnaujinimo tikslas - išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą.
LAT kitoje savo nutartyje išaiškino, kokia nuosavybės forma buvę sutuoktiniai valdo skyrybų procese nepadalintą bendrosios jungtinės nuosavybės teise jiems priklausiusį turtą.
Nutraukus santuoką, turto, kuris pagal šeimos teisės normas buvo priskirtinas bendrajai jungtinei nuosavybei, teisiniam režimui nebetaikomos šeimos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, t. y. tokiais atvejais, kai sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas nepadalijamas santuokos nutraukimo byloje, nutraukus santuoką, jis valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, o buvę sutuoktiniai yra laikomi bendrosios dalinės nuosavybės dalyviais ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą valdo, juo naudojasi ir disponuoja bendru sutarimu.
Santuokos nutraukimo procese neaptarus bendrojo turto padalinimo klausimo, jis įgauna bendrosios dalinės sutuoktinių nuosavybės teisinį statusą.
Taigi, byloje pažymėta, jog nutraukus santuoką, bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia, bet turto ar jo dalies nepadalijimo atveju buvę sutuoktiniai nenustoja būti jo bendraturčiai.
Ginčai ir Teismo Praktika
Advokatas dr. Arvydas Budnikas nurodė, kad panašių atvejų pas jį buvo nemažai ir vien šiuo metu jis turi 5 tokias bylas. Anot jo, dažniausiai į tokią situaciją patenka broliai ir sesės, kurių tėvai mirė, tad vaikams lygiomis dalimis atiteko koks nors namas ar butas.
„Ir labai dažnai būna, kad tie vaikai jau būna suaugę ir nelabai bendrauja, nesutaria. Vienas iš vaikų tą turtą nori parduoti, kitas - išnuomoti, trečias - jį remontuoti ar jame gyventi. Ir labai dažnai susipyksta, ką su tuo butu daryti, nes visų vizijos, interesai skiriasi. O padalinti tokio turto - neįmanoma, nes kam tuomet atiteks virtuvė, kam - tualetas ar dušas?“ - kalbėjo advokatas.
Kaip pavyzdį jis pateikė atvejį, kai, mirus vyrui, jo žmonai atiteko ¼, o jo vaikui - ¾ buto. O tuomet ir prasideda rietenos, ką daryti ir kaip tuo turtu pasidalinti. Anot advokato, bylos eigoje viskas paaštrėja, iš ginčo šalių sklinda labai stiprios emocijos.
Kartais ginčai nueina net iki fizinio smurto vienas prieš kitą, kai praeina teismo posėdis ir giminaičiai susitinka.
A. Budnikas akcentavo, kad tokiais atvejais geriausia būtų susitarti taikiai. Pvz., tą turtą parduoti ir pinigus pasidalyti po lygiai. Arba, kad vienas iš bendraturčių iš kito nusipirktų tą pusę buto ar namo ir galėtų pats vienas jį valdyti. Bet advokatas pripažino, kad tai - ne visada įmanoma.
„Turėjau atvejį, kai pas mane atėjo moteris ir klausė, ką daryti, nes jos brolis pateikė ieškinį teismui, kad jiems po lygiai priklausantis 3 kambarių butas būtų padalytas kambariais. Tai ieškinį galima dėl bet ko paduoti, čia yra fantazijos reikalas. Bet, pagal teismų praktiką, įprastinis butas nėra dalijamas į jokius kambarius, taigi tokio ieškinio teismas netenkintų“, - aiškino pašnekovas.
Jis nurodė, kad į du atskirus objektus būtų galima padalyti tik tą butą ar namą, kuris turėtų du atskirus įėjimus, kelias virtuves, tualetus: „Negali būti taip, kad vienam lieka sanitariniai mazgai, visi patogumai, o kitas net neturi, kur nusiprausti.“
Advokatas nurodė, kad tokiais atvejais geriausia išeitis - turto atidalijimas per kompensaciją. T. y., kai, pvz., broliui atitenka sesės buto dalis, o jis jai už tą buto dalį išmoka kompensaciją.
Visgi, anot A. Budniko, neretai nė vienas iš bendrasavininkų nenori prarasti savo buto dalies arba nenori išmokėti kompensacijos.
Tokiu atveju advokatas pataria vienam iš bendrasavininkų duoti ieškinį teismui ir reikalauti kitos pusės arba išmokėti kompensaciją, arba atiduoti jam priklausančią buto dalį. O tuomet jau teismas sprendžia, kuriai iš pusių atiteks likusi buto dalis, o kas išmokės kompensaciją.
Pvz., jeigu pinigų kompensacijai turi tik brolis, tai teismas ir nuspręs, kad jam lieka butas, o sesei - pinigai.
Vis tik, jeigu abi pusės ir nori, ir gali dalį buto nupirkti, teismas vertins, kam protingiau būtų priteisti butą, o kam - pinigus:
„Pvz., jeigu dabar tame bute, dėl kurio sesė su broliu pykstasi, sesė gyvena su vaiku ir kito buto neturi, o brolis turi savo atskirą butą, ginčą laimėtų sesuo, kadangi ji čia gyvena su vaiku ir kito būsto neturi. O broliui atitektų pinigai.“
Advokatas atkreipė dėmesį - jeigu butas yra vertas 160 tūkst. eurų, tai už ½ buto reikėtų sumokėti 80 tūkst. eurų kompensaciją, o tokią sumą pinigų turi tikrai ne kiekvienas. Taigi, jeigu, pvz., sesuo reikalauja iš brolio priteisti 80 tūkst. eurų kompensaciją, ji turi įrodyti, kad brolis turi tokią sumą pinigų.
„Kad išmokėtų kompensaciją, asmuo neturi išparduoti viso savo turto ar vaikus į gatvę išgrūsti. Jis turi turėti sąskaitoje netgi kiek didesnę sumą, nei prašoma kompensacija, kad dar turėtų iš ko gyventi.
Jei prašytų 50 tūkst. eurų kompensacijos, o aš sąskaitoje turėčiau lygiai 50 tūkst. eurų ir dar uždirbčiau 5 tūkst. eurų per mėnesį, teismas gal ir priteistų, nes paskaičiuotų, kad vis tiek čia tuoj užsidirbsiu tuos papildomus pinigus“, - atkreipė dėmesį A. Budnikas.
Jis paminėjo, kad teoriškai brolis galėtų tą butą po bylos parduoti ir tą priteistą kompensaciją sesei išmokėti. Bet tuomet dingtų visa bylos esmė - kad brolis nori butą pasilikti, nes jį reiktų parduoti vien tam, kad išmokėtų sesei kompensaciją. Todėl teismai taip daryti neleidžia.
Taigi, kaip pabrėžė advokatas, jeigu ginčo šalis, iš kurios reikalaujama kompensacijos, turi visokio turto ir pan., bet neturi pakankamos pinigų sumos kompensacijai išmokėti, jos teismas ir nepriteis.
A. Budnikas dar paminėjo, kad dažniausiai konfliktai kyla dėl sumos, kai vienas nori mažiau mokėti, kitas - daugiau gauti. Visgi teismas pagal taisykles nustato turto vertę.
Jeigu buto ar namo vertė nustatoma pagal Registrų centro išrašus, kompensacija galimai bus mažesnė, nes Registrų centre vertės paprastai būna mažesnės. Jeigu būtų atliekamas individualus turto vertinimas, kompensacija galimai būtų priteisiama daug didesnė, nes buto ar namo vertė būtų nustatoma didesnė.
Advokato teigimu, paprastai teismas negali ginčo palikti neišspręsto. Tačiau gali nutikti taip, kad nė viena pusė neturi pakankamai pinigų kompensacijai išmokėti. Tokiu atveju teismas ieškinius atmestų, niekam kompensacijos nepriteistų ir viską paliktų taip, kaip yra.
Konfliktas būtų neišspręstas: „Tada bendrasavininkai turės kažką daryti patys: ar spręsti, rasti kompromisą galiausiai, parduoti butą, jį nuomoti ar pan.“