Kai turtas priklauso keliems savininkams, tai vadinama bendrąja nuosavybe. Ši nuosavybės forma gali atsirasti, kai keli asmenys perka turtą kartu, paveldi jį ar gauna dovanų. Dažniausiai nuosavybe besidalinantys asmenys būna giminaičiai, ypač paveldėjimo atveju.
Bendroji nuosavybė - tai turtas, kuris priklauso dviem ar net daugiau savininkų. Taip toks turtas ir įregistruojamas Registrų centre: nurodoma, kokia turto dalis kuriam savininkui priklauso. „Jeigu turtas priklauso dviem bendrasavininkams lygiomis dalimis, tai ir bus pažymėta ½ yra vieno savininko ir ½ - kito savininko“, - aiškina teisininkė. Savininkų gali būti ir daugiau ir registrų centre visos tos dalys yra pažymimos. „Pvz., trys savininkai gali turėti ½ ir po dvi ¼ nuosavybės“, - nurodo specialistė.
Bendrosios Nuosavybės Formos
Skiriama bendroji dalinė nuosavybė ir bendroji jungtinė nuosavybė.
- Bendroji dalinė nuosavybė: Aiškiai nustatytos kiekvieno savininko turto dalys. Valdoma, naudojama ir disponuojama visų jos dalyvių sutikimu. Esant nesutarimui, tvarką nustato teismas.
- Bendroji jungtinė nuosavybė: Kiekvieno savininko turto dalys nėra nustatytos ir griežtai įvardytos. Gali atsirasti tik įstatymo nustatytais atvejais, pavyzdžiui, sutuoktinių turtas.
Bendrasavininkų Teisės ir Pareigos
Siekiant išvengti galimų nesutarimų, visi bendrasavininkai turi gerai žinoti savo teises ir pareigas:
Bendrasavininkų Teisės:
- Teisė gauti pajamas: Kiekvienas iš bendrasavininkų proporcingai savo daliai turi teisę į bendro turto duodamas pajamas.
- Teisė disponuoti savo dalimi: Kiekvienas bendrasavininkas turi teisę valdyti, naudoti ir disponuoti savo turima turto dalimi kaip savininkas. Jeigu dalis bendrosios nuosavybės parduodama pašaliniam asmeniui, tai kiti bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyviai turi pirmenybę pirkti parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama.
- Teisė atsidalinti: Kiekvienas bendrasavininkas turi teisę reikalauti atidalyti jį iš bendro turto. Atidalijant pasikeičia turto teisinis statusas - suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, kurie valdomi ir naudojami bei jais disponuojama individualios nuosavybės teise, o bendrosios dalinės nuosavybės teisė pasibaigia.
Bendrasavininkų Pareigos:
- Finansinė atsakomybė: Kiekvienas bendrasavininkas atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru turtu, taip pat privalo dalyvauti išlaidose, daromose jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitiems mokėjimams.
- Atsakomybė prieš kitus bendrasavininkus: Kiekvienas bendrasavininkas privalo raštu pranešti kitiems bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyviams apie ketinimą parduoti savo dalį pašaliniam asmeniui ir kartu nurodyti kainą bei kitas sąlygas, kuriomis ją parduoda.
Ką Daryti Mirus Bendrasavininkui?
Kai miršta bendrasavininkas, jo turto dalis pereina paveldėtojams. Svarbu sutvarkyti palikimo klausimus per kelis mėnesius.
Jeigu mirusysis buvo sudaręs oficialų testamentą, jį, pranešęs apie tai žinomiems įpėdiniams, perskaito notaras (pas notarą saugomas testamento egzempliorius). Perskaitęs testamentą ieško kitų įpėdinių (jei apie tokius sužinota) ir praneša jiems testamento turinį.
Kiekvienas įpėdinis gali palikimą priimti arba jo atsisakyti (nors jis ir numatytas testamente ar priklauso pagal įstatymą). Bet niekas negali priimti tik dalies palikimo (pvz. Palikimo priėmimui nieko rašyti nebūtina - pakanka, kad realiai imtum naudotis mirusiojo daiktu. Tačiau kad niekam neliktų neaiškumų, palikimą geriau priimti ar jo atsisakyti parašius pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui - bet tai reikia daryti per 3 mėnesius nuo tada, kai gavai į jį teisę.
Kai yra daugiau įpėdinių, net ir priėmęs palikimą 3 mėnesius negalite juo disponuoti (pvz. parduoti), nes gal dar paaiškės, kad į jį pretenzijas reiškia ir kiti įpėdiniai.
Priimdamas palikimą rizikuojate: juk gaunate ne tik mirusiojo turtą, bet ir skolas. O jei mirusysis paliko daugiau skolų nei turto? Galite patirti rimtų nuostolių. Bet to galite išvengti, jei turtą priimsite pareiškimu notarui, kuriame įrašysite pageidavimą sudaryti turto apyrašą.
Dažnai atsitinka, kad tą patį turtą (pvz. butą) paveldi keli asmenys ir kaip jį pasidalinti iš testamento neaišku (arba testamento nėra). Šiuo atveju turtas tampa jį paveldėjusiųjų bendrąja nuosavybe.
Jei daiktas dalus, jis dalijamas natūra. Jei daiktas nedalus (pavyzdžiui, automobilis) jis gali atitekti vienam iš įpėdinių, o kitiems tokiu atveju kompensuojama kitais daiktais ar pinigais.
Kaip pasidalyti turtą?
Palikimo Priėmimas Praleidus Terminą
Gyvenime pasitaiko nemažai atvejų, kuomet asmenys sužino, jog turi teisę paveldėti mirusiojo turtą, tačiau šią žinią jie sužino vėliau nei po 3 mėn. Kitas, dažnai pasitaikantis palikimo priėmimo termino praleidimo atvejis - tai kuomet mirus palikėjui, kartu su juo gyvenusiam ar glaudžius ryšius palaikiusiam artimajam net minties nekyla, kad mirus palikėjui būtina tvarkyti kokius nors dokumentus, manydami, kad po palikėjo mirties niekas nesikeičia.
Palikimo priėmimas praleidus palikimo priėmimo terminą - įstatymas numato, kad yra du būdai priimti palikimą, jeigu praleidžiamas įstatymo nustatytas 3 mėn. terminas:
- Kai palikimas priimamas, praleidus trijų mėnesių terminą jį priimti ir kitiems įpėdiniams su tuo sutikus.
- Teismui pratęsus palikimo priėmimo terminą.
Nesutarimai Tarp Bendrasavininkų
Dažniausiai nesutarimai kyla tuomet, kai turtą reikia pasidalinti. Bendrosios nuosavybės atveju visi NT valdymo, naudojimo ir disponavimo juo klausimai priklauso nuo visų bendrasavininkų. Vieno bendrasavininko teisės yra apribojamos kito bendrasavininko. Tokie apribojimai, išsiskyrusios bendrasavininkų nuomonės bei skirtingi interesai labai dažnu atveju tampa pagrindine nesutarimų priežastimi.
Dažniausiai, pasak pašnekovės, problema kyla tada, kai turtą naudoja tik vienas bendrasavininkas. „Jeigu kalbame apie dviejų kambarių butą su virtuve, vonia ir koridoriumi, tai faktiškai tokiame bute būtų sunku gyventi dviem nepažįstamiems asmenims. Tokiu atveju iškyla klausimas, ką daryti kitam bendrasavininkui, kuris nesinaudoja turtu? Kaip gauti pajamų iš savo dalies ir ar prisidėti prie bendrų išlaidų?“ - kalba V. Petrylaitė.
Savo nuosavybės dalį galima parduoti, tačiau pirmiausia ją nupirkti reikia pasiūlyti kitam bendrasavininkui. „Šis pasiūlymas būtinai turi būti pateiktas per notarą, kad turėtume įrodymą, jog pasiūlymas buvo pateiktas“, - tvirtina V. Petrylaitė. Pasiūlyme turi būti nurodyta konkreti kaina, už kurią siūloma nupirkti dalį.
Jeigu bendrasavininkas nesutinka pirkti, jam turto dalies nereikia, įgyjama teisė parduoti bet kam, tačiau už tą pačią jam siūlytą kainą. „Vadovaujantis logika, galime gauti daugiau už siūlytą kainą, bet jokiu būdu ne mažiau, negu siūlėme bendrasavininkui“, - aiškina VU Teisės klinikos direktorė.
Turto Atidalijimas
Turto atidalijimas, pasak jos, yra geriausias būdas tada, kai bendrasavininkai nesusitaria dėl turto valdymo ir jo parduoti nepavyksta. Bet kuris iš bendrasavininkų, jeigu nesusitariama gražiuoju, gali kreiptis į teismą ir reikalauti atidalinti turtą. Pirmenybė, anot pašnekovės, visada atiduodama faktiniam atidalijimui.
„Teismas pirmiausia įvertins galimybę faktiškai atidalinti. Pvz., jei yra dviejų aukštų namas, pirmas aukštas - vienam savininkui, antras - antram. Tačiau, jeigu kalbama apie dviejų kambarių butą su bendrom patalpom, faktiškai jo atidalinti negalime“, - sako teisės specialistė.
Tokiu atveju vienam bendrasavininkui atitenka visas turtas, bet jis turi sumokėti kompensaciją kitam. Kompensacija nustatoma pagal rinkos kainą arba pasitelkiant turto vertintojus. Tada jau lieka tik vienas savininkas, o kitas gauna kompensaciją.
„Tačiau vienu ar kitu būdu teismas turtą vis tiek atidalins, nes tai yra absoliuti teisė. Jeigu neturėtume šios garantijos, niekada negalėtume išspręsti šio konflikto tarp dviejų nesusitariančių bendrasavininkų“, - tikina V. Petrylaitė.
Kaip Elgtis Bendrasavininkų Nesutarimo Atveju?
Vis dėlto kartais nutinka taip, kad nesutarimai tarp bendrasavininkų - neišvengiami. Įvyksta gyvenimas, išsiskiria nuomonės, poreikiai, planai. Dažniausiai sprendžiant nesutarimus, susijusius su bendru turtu, rekomenduojama kreiptis į profesionalus, kurie gali padėti rasti geriausią problemos sprendimą.
Santuokos Nutraukimas ir Turto Padalinimas
Nutraukiant santuoką arba sutuoktiniams dalinant turtą ne skyrybų procese, dažnai kyla klausimas, kaip sutuoktiniui apsaugoti savo nuosavybę, išvengti jos padalinimo ir dalies atitekimo kitam sutuoktiniui arba kaip apsaugoti dovanotą ir/ar paveldėtą turtą ir pan.
Ieškant atsakymų į šiuos klausimus, pirma reikėtų nustatyti, kokia nuosavybės teisine forma sutuoktiniai valdo turtą, identifikuoti, kuris turtas priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir turėtų būti dalinamas, o kuris yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė ir dalinamas nebus.
Bendroji Jungtinė Sutuoktinių Nuosavybė
Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą galioja sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, kuri reiškia, jog turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pvz. jeigu po santuokos sudarymo sutuoktiniai įsigijo butą, automobilį, kompiuterį ar skalbino mašiną ir pan.,- šis turtas jiems priklausys bendrosios jungtinės nuosavybės teise.
Asmeninė Sutuoktinių Nuosavybė
Sutuoktiniai turi ne tik bendro, bet ir asmeninio turto, kuriuo gali naudotis, valdyti bei disponuoti, nepriklausomai nuo kito sutuoktinio valios. Kas gi įeina į asmeninio turto sudėtį? Pirma, tai yra abiejų sutuoktinių atskirai įgytas turtas iki santuokos sudarymo. Pavyzdžiui, jeigu iki santuokos sudarymo sutuoktinė turėjo butą, jis po santuokos ir liks jos asmenine nuosavybe, ji juo galės disponuoti savo nuožiūra ir jis nebus dalinamas.
Turto Padalinimo Santuokos Nutraukimo Procese Ypatumai
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vienoje naujausių bylų pažymėjo, jog santuokos nutraukimas yra vienas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo pagrindų, todėl, nutraukiant santuoką, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, turi būti išsprendžiamas ir bendro turto padalijimo klausimas (CK 3.59 straipsnis, CPK 385 straipsnio 1 dalis).
Santuokos Nutraukimo Procese Neaptarus Bendrojo Turto Padalinimo Klausimo, Jis Įgauna Bendrosios Dalinės Sutuoktinių Nuosavybės Teisinį Statusą.
Nutraukus santuoką, turto, kuris pagal šeimos teisės normas buvo priskirtinas bendrajai jungtinei nuosavybei, teisiniam režimui nebetaikomos šeimos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, t. y. tokiais atvejais, kai sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas nepadalijamas santuokos nutraukimo byloje, nutraukus santuoką, jis valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, o buvę sutuoktiniai yra laikomi bendrosios dalinės nuosavybės dalyviais ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą valdo, juo naudojasi ir disponuoja bendru sutarimu.
tags: #buto #bendrasavininkas #mires