Paveldėjimo ypatumai Lietuvoje: ką svarbu žinoti?

Paveldėjimas - tai mirusio asmens turtinių ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba pagal testamentą. Šiame straipsnyje aptarsime paveldėjimo procesą Lietuvoje, jo ypatumus, mokesčius ir galimus ginčus.

Paveldėjimo būdai

Yra du pagrindiniai paveldėjimo būdai:

• Paveldėjimas pagal testamentą - jeigu yra notariškai įtvirtintas testamentas, jis turi pirmumo teisę paveldėjimo procese.
• Paveldėjimas pagal įstatymą - jeigu testamentas nebuvo sudarytas, turtas paveldimas įstatymo numatyta tvarka.

Testamentas: kaip tinkamai pasirūpinti ateitimi

Testamentas yra suprantamas kaip vienašališkas, asmeninio pobūdžio sandoris, leidžiantis pačiam palikėjui sureguliuoti po jo mirties palikimu tapsiančių vertybių paskirstymą savo įpėdiniams. Palikėjas savo turtą testamentu gali padalinti įvairiai - įstatymas suteikia galimybę pačiam palikėjui nuspręsti, kas ir kokiomis dalimis paveldės jam priklausantį turtą, ar įpėdiniams pagal įstatymą bus paliktas visas palikėjui priklausantis turtas, ar tik jo dalis ir kt.

Įstatymas taip pat suteikia teisę palikėjui savo artimuosius giminaičius (vaikus, tėvus, brolius, seseris ir kt.) palikti be palikimo ir jį testamentu užrašyti su giminystės ryšiais nesusijusiems asmenims, visuomenei naudingiems tikslams ar labdarai. Tačiau šioje vietoje būtina atkreipti dėmesį, kad įstatymas užtikrina palikėjo vaikams (įvaikiams), sutuoktiniui ir tėvams (įtėviams) teisę į privalomąją palikimo dalį nepaisant testamento turinio, jeigu jiems palikėjo mirties diena yra reikalingas išlaikymas. Tokiu atveju jie paveldi pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą, jeigu testamentu jiems nėra paskirta daugiau.

Oficialus testamentas yra sudaromas nuvykus pas bet kurį notarą ar Lietuvos Respublikos konsulinį pareigūną atitinkamoje užsienio valstybėje. Toks testamentas yra sudaromas raštu - jame yra nurodoma testamento sudarymo vieta, laikas, patvarkymai dėl turto padalinimo įpėdiniams po testatoriaus mirties. Svarbu žinoti tai, jog informacija apie testamento sudarymą ir jo turinį yra konfidenciali. Lietuvos notariato įstatymo 14 str. 1 d. vienareikšmiškai nustato notaro pareigą saugoti testamento paslaptį. Notarai šį dokumentą saugo ir jo turinį atskleidžia tik įpėdiniams po testamento sudarytojo mirties, pateikus mirties liudijimą.

Įstatyme taip pat yra numatyta galimybė sudaryti testamentą ir nevykstant pas notarą. Toks testamentas yra vadinamas asmeniniu. Jį galima sudaryti bet kurioje vietoje, t.y. namuose, ligoninėje, globos įstaigoje ir kt. Asmeninis testamentas yra laisvos formos raštas, kuris gali būti surašytas ant paprasto balto popieriaus lapo ir jis neprivalo būti pateiktas notarui tvirtinti.

Pagal pirmąją sąlyga testatorius asmeninį testamentą privalo surašyti pats, savo ranka. Įstatyme nėra numatyta išimčių, kada asmeninį testamentą už testatorių galėtų surašyti kitas asmuo, jei testatorius pats negali to padaryti. Pagal antrąją sąlygą testamento sudarymo data ir laikas yra reikšmingi nustatant testatoriaus sveikatos būklę testamento sudarymo metu, t.y. Data ir laikas taip pat yra reikšmingi tais atvejais, kuomet paaiškėja, kad testatorius buvo sudaręs kelis testamentus. Tokiu atveju galioja tas testamentas, kuris buvo surašytas pirmiau. Testamento sudarymo vietos nurodymas yra reikšmingas nustatant testamento turiniui ir formai taikytina teisę. Pagal trečiąją sąlygą testatorius privalo testamente išreikšti savo valią dėl įpėdiniams atiteksiančio jo turto, t.y. Ketvirtoji sąlyga yra susijusi su testamento autentiškumo patvirtinimu, t.y. testatorius privalo pasirašyti testamente. Įstatymas nenustato vietos, kurioje turėtų būti padėtas testatoriaus parašas. Todėl testamentą galima pasirašyti bet kurioje jo vietoje. Jeigu testamentas nėra pasirašomas - jis bus laikomas negaliojančiu (CK 5.30 str.

Sudarius asmeninį testamentą testatorius gali perduoti jį saugoti notarui ar Lietuvos Respublikos konsuliniam pareigūnui. Jeigu asmeninis testamentas po jo sudarymo nėra perduodamas saugoti notarui ar konsuliniam pareigūnui, tokiu atveju per vienerius metus po testatorius mirties būtina pateikti asmeninį testamentą teismui patvirtinti. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek oficialus, tiek asmeninis testamentas įgyja teisinę reikšmę tik po testatoriaus mirties.

Kurią iš aukščiau aptartų testamentų formų reikėtų pasirinkti - kiekvienas gali nuspręsti individualiai. Tačiau, siekiant, kad testamente paskutinė testatoriaus valia būtų tinkamai išreikšta bei vėliau ir įgyvendinta, yra rekomenduojama sudaryti oficialų testamentą kreipiantis į notarą. Notaras, kaip profesionalus teisininkas, gali padėti asmeniui, neturinčiam teisinio išsilavinimo, tinkamai suformuluoti testamento turinį, patarti testatoriui įvairiais teisiniais klausimais dėl turto paskirstymo įpėdiniams ir kt.

Sutuoktiniai gali sudaryti kiekvienas savo asmeninį testamentą. Tačiau Lietuvoje gana dažnas ir bendrasis sutuoktinių testamentas, pastebi teisininkė. Jis užtikrina, kad po vieno sutuoktinio mirties turtas atiteks kitam sutuoktiniui: „Toks testamentas sudaro galimybę abiem sutuoktiniams esant gyviems nuspręsti dėl bendrai santuokoje įgyto turto paveldėjimo (įpėdinio paskyrimo) po abiejų mirties. Sutuoktiniai testamente nurodo įvairias sąlygas, pavyzdžiui, vieną ar kelis įpėdinius, ką palieka konkretiems asmenims, kokiomis dalimis turi būti dalinamas turtas, kokias sąlygas reikia įgyvendinti, kad įpėdiniai galėtų paveldėti“.

Visgi, kaip teigia advokatė, bendrasis testamentas gali netekti galios, jei santuoka nutraukiama arba ketinama tą padaryti. Taip pat, jei vienas iš sutuoktinių pakeičia savo valią, galios netenka ir antrosios pusės valia mat nebėra bendro sutarimo. Tokiu atveju kiekviena pusė gali sudaryti savo paties testamentą. „Sudarant bendrąjį sutuoktinių testamentą bendru sutarimu abi pusės gali keisti iki palikimo atsiradimo dienos, tai yra, iki vieno iš sutuoktinių mirties. Tačiau mirus vienam, kitas neturi teisės keisti bendrąjį testamentą. Pergyvenęs sutuoktinis gali disponuoti paveldėtu turtu, tačiau negali sudaryti naujo dokumento, kuris paneigtų bendrajame testamente esančią abiejų sutuoktinių valią, - sako R. Cibulskienė. - Pergyvenęs sutuoktinis taip pat turi teisę atsisakyti bendruoju testamentu paveldėto palikimo. Tokiu atveju mirusiojo sutuoktinio turtą, įskaitant ir jo dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, paveldi įpėdiniai pagal įstatymą.“

Paveldėjimas pagal įstatymą: kas paveldi, jei nėra testamento?

Paveldėjimas pagal įstatymą galimas, kai palikėjas nėra įstatymų nustatyta tvarka surašęs testamento arba testamente nėra aptartas visas palikėjo turtas. Svarbu tai, kad palikimas pereina įpėdiniams nepakitęs, t.y. tokios būklės, kokios buvo palikėjo mirties metu. Nesudarius testamento ar kitaip nepaskirsčius turto, mirties atveju jis yra padalinamas įstatyme numatytomis dalimis. Tokiu atveju ¼ mirusiojo turto atitenka sutuoktiniui(-ei), o likusi dalis padalinama vaikams po lygiai. Jei įpėdinių yra daugiau nei trys, sutuoktinis(-ė) bei kiti įpėdiniai Jūsų turtą paveldėtų lygiomis dalimis. Paveldint pagal įstatymą, į Jūsų turtą gali pretenduoti ir kiti artimieji.

Pretenduojant į palikimą yra svarbu žinoti įpėdinių pagal įstatymą eilę. Palikimą pagal įstatymą įpėdiniai priima LR CK 5.11 str. Pažymėtina, jog antros eilės įpėdiniai pagal įstatymą paveldi tiktai nesant pirmos eilės įpėdinių arba jie nepriima ar atsisako palikimo, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė.

Žinotina, kad įvaikiai bei jų palikuonys, paveldintys po įtėvio, jo giminaičių mirties, prilyginami įtėvio vaikams ir jų palikuonims. Pagal įstatymą taip pat paveldi ir palikėjo vaikai, gimę susituokusiems tėvams arba tėvams, kurių santuoka pripažinta negaliojančia, taip pat nesantuokiniai vaikai, kurių tėvystė nustatyta pagal įstatymus.

Sutuoktinis, pergyvenęs palikėją, paveldi su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Kartu su pirmos eilės įpėdiniais sutuoktinis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, tačiau tik tuo atveju, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių yra daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldės lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais.

Pavyzdžiui, jei dėl palikimo priėmimo po sutuoktinio mirties kreiptumėtės Jūs (sutuoktinė) ir abu jo vaikai, tuomet paveldėtumėt Jūs 1/4 (vieną ketvirtąją) dalį, vaikai lygiomis dalimis po 3/8 (tris aštuntąsias) dalis, o vyro motina neturėtų teisės paveldėti (nes yra pirmesnių įpėdinių pagal įstatymą, t.y. vaikai). Jei dėl palikimo priėmimo po sutuoktinio mirties kreiptumėtės Jūs (sutuoktinė) ir vienas iš vaikų, tuomet paveldėtumėt Jūs 1/4 (vieną ketvirtąją) dalį, o vaikas 3/4 (tris ketvirtąsias) dalis, o vyro motina neturėtų teisės paveldėti (nes yra pirmesnių įpėdinių pagal įstatymą, t.y. vaikai). Jeigu Jūs (sutuoktinė) nesikreiptumėte į notarą ar atsisakytumėte priimti palikimą, dėl palikimo priėmimo kreiptųsi abu vaikai, tuomet jie turtą paveldėtų lygiomis dalimis, o vyro motina neturėtų teisės paveldėti (nes yra pirmesnių įpėdinių pagal įstatymą, t.y. vaikai).

Atkreiptinas dėmesys, jog priklausomai nuo to, ar pagal įstatymą įpėdinis turintis teisę paveldėti išreikš norą paveldėti arba atsisakys priimti palikimą, gali susidaryti ir kitoks įpėdinių skaičius bei atitinkamai, gali kisti jiems tenkančios turto dalys.

Kada sutuoktinis netenka teisės paveldėti?

Nepaisant to, kad sutuoktiniai yra vieni artimiausių asmenų, kai kurie įvykiai gali visiškai pakeisti paveldėjimo teises. Pavyzdžiui, jeigu santuoka buvo nutraukta arba jei sutuoktiniai oficialiai patvirtino gyvenimą atskirai, pergyvenęs sutuoktinis praranda teisę paveldėti.

„Būtina atskirti gyvenimą atskirai (separaciją) nuo faktinio gyvenimo skyrium. Separacija, panašiai kaip ir santuokos nutraukimas, yra tvirtinama teismo sprendimu. Tačiau, skirtingai nuo santuokos nutraukimo, dalis sutuoktinių šeimos teisinių santykių išlieka. Jeigu vyras ir žmona gyveno atskirai, tačiau nebuvo oficialiai išsiskyrę, pergyvenęs sutuoktinis išlaiko paveldėjimo teisę pagal įstatymą. Tačiau, jei sutuoktiniai nutraukia santuoką teismo sprendimu arba teisme patvirtina gyvenimą skyrium, paveldėjimo teisės išnyksta“, - sako R. Cibulskienė.

Paveldėjimo procesas: žingsnis po žingsnio

Privalote sutvarkyti paveldėjimo dokumentus. Paveldėję turtą visų pirmą per 3 mėnesius turite kreiptis į notarą, pagal palikėjo registruotą gyvenamąją vietą. Norint priimti palikimą, reikia per 3 mėnesius kreiptis į atitinkamą instituciją, t.y. notarą arba teismą. Paprasčiausias ir lengviausias kelias yra kreiptis į notarą, tačiau jeigu įpėdinis nėra užtikrintas dėl palikėjo skolinių įsipareigojimų, tinkamiausias variantas būtų kreiptis į teismą tam, kad būtų sudarytas turto apyrašas.

Pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 26 str. 1 d. 2 p. notaras išduoda paveldėjimo teisės liudijimus. Paveldėjimas galimas pagal įstatymą arba testamentą, kuomet kreipiamasi į palikimo atsiradimo vietos notarą su prašymu išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Paveldėjimo teisės liudijimas įpėdiniams išduodamas suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos. Tai atliekama pergyvenusio sutuoktinio prašymu.

Taigi, paveldimas bendrąja sutuoktinių nuosavybe esantis turtas, pirma atskiriamas mirusiojo ir pergyvenusio sutuoktinio turto dalys (t.y. išduodamas nuosavybės teisės liudijimas remiantis Notariato įstatymo 52 str.), tik po to išduodamas paveldėjimo teisės liudijimas, o ne atvirkščiai.

Paveldėjimo teisės ir pareigos

Priimant paveldėjimą sutinkate su visomis teisėmis ir pareigomis, prisiimate atsakomybę (skolas jeigu tokių yra). Svarbu atkreipti dėmesį, kad tiek įpėdinis pagal įstatymą, tiek pagal testamentą turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo.

Mokesčiai paveldėjus turtą

Taip pat svarbus etapas, kurį privalote žinoti, apie mokesčius paveldėjus būstą.

• Notaro mokesčiai - notarui mokėti turėsite visuomet, į tuos mokesčius įeina dokumentai, patikros registrų centre, bei notaro atlygis, kurį sudaro 0,1 proc.
• VMI mokesčiai - šie mokesčiai apskaičiuojami nuo pavedimo turto apmokestinamosios vertės (70proc. viso turto vertės).

Paveldimo turto apmokestinamoji vertė, neviršija 3 tūkst. Skaičiuojant mokėtino gyventojų pajamų mokesčio dydį, pirmiausia aktuali yra paveldimo turto vertė, nuosavybės įgijimo momentu, nuo kurio būtų skaičiuojami mokesčiai pardavus turtą. Paveldėtojas turi teisę pasirinkti vieną iš šių turto vertės nustatymo būdų.

Būtina paminėti ir mokestines prievoles šeimos nariams. Norint paveldėtą turtą parduoti, privalu sumokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM), kuris lygus 15 ar net 20 procentų nuo skirtumo tarp parduodamo turto vertės jį paveldėjus ir parduodant. Pavyzdžiui, jei paveldėtas namas paveldėjimo metu buvo įvertintas šimtu tūkstančių eurų, o parduodant - trigubai daugiau, GPM reikės mokėti nuo 200 tūkst.

Turto vertinimas: kaip sumažinti mokesčius?

Registrų centro nustatoma turto vertė dažnai gali būti kur kas mažesnė negu reali rinkos vertė, tad jeigu planuojama paveldėta būstą parduoti ir sumokėti kuo mažiau mokesčių, paveldėtojui vertėtų rinktis individualų turto vertinimą.

Taigi apibendrinant, jeigu planuojate parduoti būstą po paveldėjimo, priimkite palikimą pagal atliktą nepriklausomą turto vertinimą ir joje nurodytą kainą, o ne rinkos nustatytą.

Ginčai dėl palikimo: kaip juos spręsti?

Reikia įvertinti būstą, ar padėti sutvarkyti reikiamus dokumentus? Vienas iš dažniausiai pasitaikančių ginčų tarp šeimos narių - palikimo dalybos. Nors teisės aktai ir numato, kam ir kokiomis dalimis atiteks palikėjui priklausęs turtas ir su juo susiję įsipareigojimai, tačiau visa tai dažniausiai neišsprendžia galimų konfliktų tarp artimųjų giminaičių.

Šeimos konstitucija: ilgalaikė turto valdymo strategija

Tačiau vis dėlto, kalbant apie įpėdinystę, mažai yra kalbama apie tinkamus paveldėjimo būdus: patikos fondai, šeimos konstitucija. Tokios bendrovės kaip „McDonald’s“, „BMW“, „IKEA“ - tai šeimos įmonės, veikiančios antrą, trečią ir daugiau kartų. Pirmai kartai versle viskas būna gana paprasta, savininkas - tėvas ar motina - yra lyderis, kuris viską kontroliuoja.

Įpėdinystės planas turi būti dinamiškas. Konsultacinė kompanija „Deloitte“ 2019-ųjų pradžioje apklausė 791 šeimos kompanijos atstovus, iš kurių 37 proc. atstovavo šeimos antrai kartai, 23 proc. pirmai, 25 proc. trečiai ir 15 proc. buvo ketvirtos bei tolimesnių kartų atstovai. 44 proc. „Deloitte“ respondentų nurodė turintys šeimos konstituciją.

Konstitucija neturi būti ir vien teorinių samprotavimų vertybių klausimais sąvadas, reikšmingą dalį turi sudaryti konkrečios taisyklės, kaip perduoti bei valdyti nuosavybę, kas gali būti akcininkais. Turto perleidimo ateities kartoms struktūroje paprastai žiūrima plačiau negu tik paveldėjimas, tai pereina į pilną turto valdymą, kad viskas būtų optimizuota. Žinoma, yra daug kelių ir kiekvienam žmogui jis tikrai bus individualus.

Vakarų Europos bei Azijos šalys gali pasigirti jau keliasdešimt kartų besitęsiančiais šeimos verslais. Nenuostabu, jog paveldėjimo planavimas, kuris Lietuvoje vis dar retai diskutuojama tema - jiems jau įprasta. Istorija rodo, jog teisinga turto valdymo, priežiūros bei tęstinumo strategija neabejotinai prisideda ne tik prie šeimos, bet ir prie visos ekonomikos gerovės.

Pagrindiniai paveldėjimo aspektai

tags: #buto #dalybos #po #mirties