Šiame straipsnyje aptarsime buto durų standartus daugiabučiuose namuose, kurie buvo aktualūs 1989 metais. Taip pat apžvelgsime komunalinių atliekų tvarkymo teisinį reglamentavimą Lietuvoje.
Komunalinių Atliekų Tvarkymo Teisinis Reglamentavimas
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo teisinius dokumentus buvo perkeltos visos Europos Sąjungos teisės aktų atliekų tvarkymo principų nuostatos bei pagrindiniai prioritetai. Pažymėtina, kad kodifikavus direktyvą 75/442/EEB, Europos Parlamentas ir taryba 2006 m. balandžio 5 d. priėmė bendrąją atliekų direktyvą (2006/12/EB).
Perkėlus Europos Sąjungos atliekų tvarkymo direktyvų nuostatas į Lietuvos nacionalinę teisę, bendra atliekų apibrėžtis yra išaiškinta Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 4 punkte.
Atliekų Klasifikacija
Pagal poveikį aplinkai ir susidarymo sritis visos atliekos klasifikuojamos į pavojingas ir nepavojingas.
- Nepavojingos atliekos - visokios atliekos, nepriskiriamos pavojingoms atliekoms.
- Komunalinės atliekos - buitinės ir kitokios atliekos, kurios savo pobūdžiu ar sudėtimi yra panašios į buitines atliekas. Už jų tvarkymą yra atsakingos savivaldybės ir sudaro atskirą savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemą.
- Mišrios komunalinės atliekos - atliekų turėtojo neišrūšiuotos komunalinės atliekos.
- Antrinės žaliavos - tiesiogiai perdirbti tinkamos atliekos ir perdirbti tinkamos iš atliekų gautos medžiagos.
- Biodegraduojamos atliekos - maisto, žaliosios ir kt. atliekos.
Atliekų apibrėžimas Europos Bendrijos atliekų direktyvoje privalomas visoms valstybėms narėms, nepriklausomai nuo to, ar atliekos bus perdirbamos ar šalinamos. Pateiktame Europos atliekų sąraše atliekų apibrėžtis daugiausia grindžiama atsikratymo sąvoka.
Europos Sąjungos Atliekų Tvarkymo Tikslai ir Principai
Pagrindinis strateginis Europos Sąjungos atliekų tvarkymo tikslas - užtikrinti aukštą aplinkos apsaugos lygį nepažeidžiant vidaus rinkos veiklos ir skatinti darnųjį vystymąsi.
Atliekų (tvarkymo principų) hierarchija klasifikuoja pasirenkamas atliekų tvarkymo strategijas taikant esminį atliekų minimizavimo kriterijų. Pagrindinės strategijos yra atliekų mažinimas, pakartotinis panaudojimas bei perdirbimas (angl. "3 R's": reduce, reuse, recycle).
Atliekų tvarkymo įrenginių pakankamumo principas: tenkinant Bendrijos ir valstybės poreikius bendradarbiaudamos valstybės narės, jeigu tai būtina, turi sukurti atliekų šalinimo tinklą Bendrijos mastu.
,,Teršėjas moka" principas: atliekų tvarkymo išlaidas turi padengti atliekų turėtojai arba atliekų gamintojai.
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo politika remiasi Europos Sąjungos principinėmis nuostatomis. Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistema administruojama, organizuojama bei plėtojama pagal principą ,,teršėjas moka".
Teisiniai Aktai
Šiame poskyryje trumpai apžvelgta Bendroji direktyva dėl atliekų (2006/12/EB). Atliekų srautų arba specifiniai atliekų teisės aktai taikomi tik vienam ar kitam atliekų srautui:
- Alyvos atliekų direktyva (75/439/EEB0)
- Titano dioksido atliekų direktyva (78/178/EEB)
- Nuotėkų dumblo direktyva (86/276/EEB)
- Baterijų ir akumuliatorių direktyva (91/157/EEB)
- Pakavimo atliekų direktyva (94/62/EB)
- Polichlorbifenils (PBC) ir polichlorterfenils (PCT) direktyva (96/59/EB)
- Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių direktyva (200/53/EB)
- Elektros ir elektroninės įrangos atliekų direktyva (2002/96/EB)
Bendroji direktyva dėl atliekų (2006/12/EB) nustato bendruosius Europos Sąjungos atliekų tvarkymo politikos principus, sudaro šios politikos pagrindą, rengiami visi kiti atliekų tvarkymą reglamentuojantys Europos Sąjungos teisės aktai ir kiti dokumentai. Ši direktyva buvo priimta 2006 m. balandžio 5 d., kodifikavus ET direktyvą 75/442/EEB tai - pagrindinis ES atliekų tvarkymo teisės aktas.
Direktyvos dėka buvo suvienodinti atliekų tvarkymo reikalavimai ir veiksmai valstybėse narėse. Šis pakenkti aplinkai bei numatanti tam reikalingas priemones. Pagal direktyvos reikalavimus atliekų tvarkytojas atliekų tvarkymo veiklai vykdyti privalo gauti už atliekų tvarkymą atsakingos valstybės narės institucijos leidimą. Visi atliekų tvarkytojų veikla turi būti reguliariai tikrinama, jie privalo vykdyti atliekų apskaitą.
Direktyvoje dėl atliekų sąvartynų nustatyta, kad valstybės narės sukuria nacionalinę strategiją, kaip sumažinti sąvartynuose šalinamų biologiškai skaidomų atliekų kiekį, imasi priemonių, kad sąvartynuose būtų šalinamos tik apdorotos atliekos. Valstybės narės gali numatyti speciali elektros ir elektroninės įrangos atliekų grąžinimo tvarką, jei įrangoje nėra pagrindiniu komponentu arba įrangoje yra kitokis negu elektros ir elektroninės įrangos atliekos.
Lietuvos Respublikos Įstatymai
Konstitucija tai yra pagrindinis Lietuvos Respublikos įstatymas. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas reguliuoja visuomeninius santykius aplinkosaugos srityje, nustato atliekų tvarkymo principus, pagrindines juridinių bei fizinių asmenų teises ir pareigas. 23 straipsnyje skelbiama, kad asmenys privalo laikytis LR įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų atliekų tvarkymo reikalavimų, o atliekų tvarkymo išlaidas apmoka teršėjas.
Atliekų tvarkymo įstatymas pagrindinis atliekų tvarkymą Lietuvos Respublikos reglamentuojantis teisės aktas, nustatantis bendruosius atliekų prevencijos, apskaitos, surinkimo, saugojimo, vežimo, naudojimo, šalinimo reikalavimus, kad būtų išvengta atliekų neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai. Suformuluoti ir sukonkretinti pagrindiniai su atliekų tvarkymu susiję sąvokų apibrėžimai ir prioritetai, atliekų tvarkymo sistemos organizavimo ir planavimo principai.
Atliekų tvarkymo taisyklės yra atliekų tvarkymo įstatymo papildymas, kuriame nustatytos detalios atliekų tvarkymo ir kontrolės priemonės. Šios taisyklės bendrosios nuostatos reglamentuoja atliekų surinkimo, saugojimo, vežimo, naudojimo, šalinimo, apskaitos, identifikavimo, deklaravimo, rūšiavimo bei ženklinimo tvarką.
Valstybinis strateginis atliekų tvarkymo planas parengtas vadovaujantis Atliekų tvarkymo įstatyme nurodytiems atliekų tvarkymo prioritetams įgyvendinti. 2007 m. patikslintame plane nustatyta ir toliau plėtoti regionines atliekų tvarkymo sistemas.
Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklės buvo perkelti direktyvos 96/61/EC Dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės galiojanti Europos Sąjungos gamtos išteklių naudojimo leidimų išdavimo sistemos nuostats reikalavimai.
Išeikvotų baterijų ir akumuliatorių tvarkymo taisyklės nustato išeikvotų baterijų ir akumuliatorių surinkimo, laikino saugojimo, vežimo, naudojimo, kontrolės ir dokumentacijos saugojimo tvarką.
Kompostavimo taisyklės nustato kompostavimo sąlygas, nurodo technologines schemas bei gaunamo komposto panaudojimo galimybes. Jomis gali pasinaudoti fiziniai ir juridiniai asmenys, užsiimantys komposto gamyba.
Tyrimas atskleidė visą tiesą apie lietuvių rūšiavimo įpročius
Atliekų Tvarkymo Procesas
Atliekų tvarkymas yra sudėtinis procesas, apimantis jų atsiradimo kontrolę, saugojimą, surinkimą, transportavimą, perdavimą surinkėjams ar perdirbėjams, perdirbimą, antrinį panaudojimą bei šalinimą, įskaitant tokios veiklos priežiūrą bei atliekų šalinimo įrenginių priežiūrą po jų uždarymo.
Atliekos susidaro jau pirminiuose gamybos procesuose, išgaunant žaliavas, gaminant tarpines žaliavas, gaminant produktus, kurie pasiekia vartotojus. Šiame etape sprendžiama, jeigu daiktai ar medžiagos tapo nereikalingomis, ieškoma būdų kaip jas sutvarkyti.
Kad atliekos būtų pristatytos į jų perdirbimo, panaudojimo ar šalinimo punktus jos turi būti surinktos. Pasaulyje taikomi trys atliekų surinkimo tipai: nerūšiuotas, rūšiuotas ir perdirbimui skirtas bendras atliekų surinkimas.
Atliekų šalinimas į sąvartynus vis dar išlieka galutiniu atliekų sutvarkymo etapu. Susidariusios atliekos perdirbimo, deginimo, kompostavimo ir kituose atliekų tvarkymo etapuose taip pat šalinamos sąvartyne.
Komunalinių atliekų tvarkymo sistema - organizacinių, techninių ir teisinių priemonių visuma, susijusi su savivaldybės funkcijų įgyvendinimu atliekų tvarkymo srityje.
Atliekų apskaitos duomenimis, kasmet Lietuvoje susidaro apie 5,6 mln. tonos atliekų, 1,3 mln. Augant ekonomikai ir vartojimui, bendras komunalinių atliekų kiekis kasmet didėja. Mišrių atliekų šalinimas vien tik regioniniuose sąvartynuose sudaro prielaidas pažeisti Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas.
Siekiant sumažinti dujų susidarymą, sąvartynuose šalinamų biodegraduojamų atliekų kiekis Lietuvai yra ribojamas. Iki 2010 metų šis atliekų kiekis turi sudaryti ne daugiau kaip 75 proc., iki 2013 metų - ne daugiau kaip 50 proc., iki 2020 metų - ne daugiau kaip 35 proc. 2000 metų kiekio.
Atliekų tvarkymo sistemos valdymą Lietuvoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas.
Savivaldybės Funkcijos Atliekų Tvarkymo Srityje
Savivaldybės funkcijos pagal veiklos pobūdį skirstomos į vietos valdžios, viešojo administravimo ir viešųjų paslaugų teikimo.
Vietos valdžios funkcijas įstatymai nustato tvarką. Vietos savivaldos įstatymas nustato savivaldybės institucijų sudarymo ir veiklos tvarką įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Europos vietos savivaldos chartijos nuostatas, apibrėžia vietos savivaldos principus, savivaldybės institucijas, jų įgaliojimus ir funkcijas, savivaldybės tarybos nario statusą, ūkinės ir finansinės veiklos pagrindus.
tags: #buto #durys #daugiabutyje #1989m