Valstybei ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių statinių pripažinimo avariniais tvarka

Šiame straipsnyje aptariama valstybei ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių statinių pripažinimo avariniais tvarka, remiantis Statybos techniniu reglamentu STR 1.12.01:2004. Reglamentas įsigaliojo 2004 m. sausio 21 d., patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 676.

Bendrosios nuostatos

Reglamentas nustato valstybei ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių statinių pripažinimo avariniais tvarką. Statiniai, kurie, vadovaujantis Reglamento nuostatomis, pripažįstami avariniais, nustatyta tvarka gali būti pripažinti nereikalingais arba netinkamais (negalimais) naudoti.

Kitų nuosavybės formų statinių savininkai, pastebėję statinio avarinės būklės požymių, vadovaudamiesi Statybos įstatymu ir statybos techniniu reglamentu STR 1.06.03:2002, užsako statinio ekspertizę. Ekspertizės įmonė, vadovaudamasi statybos techniniais reglamentais STR 1.04.01:2002 ir STR 1.06.03:2002, atlieka tyrimą ir pateikia statinio savininkui oficialią išvadą, ar statinys yra avarinis.

Valstybei ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių statinių (toliau - Statiniai) pripažinimą avariniais inicijuoja Statinių valdytojai (valstybės ar savivaldybių institucijos, Lietuvos bankas, valstybės ar savivaldybių įmonės, įstaigos ar organizacijos ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 bei 11 straipsniais nustatytais atvejais kiti juridiniai asmenys, patikėjimo teise valdantys, naudojantys valstybės ar savivaldybės turtą (toliau - Valdytojas). Kai Statinys priklauso keliems Valdytojams, jo pripažinimą avariniu inicijuoja Valdytojų įgaliotas atstovas arba suinteresuotas statinio dalies Valdytojas.

Pripažįstant branduolinės energetikos statinius avariniais, kartu su šio Reglamento reikalavimais, taikomi Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymo, Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENOS) rekomendacijų, Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos (VATESI) patvirtintų dokumentų ir tarptautinių susitarimų reikalavimai, reglamentuojantys branduolinę saugą.

Pripažįstant avarinėmis nekilnojamąsias kultūros paveldo vertybes, kartu su šio Reglamento reikalavimais taikomi Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo nustatyti reikalavimai, reglamentuojantys nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių apsaugą.

Šis Reglamentas yra privalomas asmenims, dalyvaujantiems Statinių pripažinime avariniais, Valdytojams, kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių veiklos principus nustato Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas ir Statybos įstatymas.

Pagrindinės sąvokos

Šiame Reglamente vartojamos pagrindinės sąvokos yra apibrėžtos Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 2 straipsnyje. Kitos Reglamente vartojamos sąvokos:

• Avarinis statinys - toks statinys, kurio būklė neužtikrina Statybos įstatymu nustatyto esminio statinio reikalavimo - mechaninio atsparumo ir pastovumo, todėl tolesnis jo naudojimas yra nebesaugus.
• Statinio galimos avarinės būklės požymiai - tokie statinio laikančiųjų konstrukcijų pokyčiai, dėl kurių gali būti nebeužtikrintas tolesnis statinio mechaninis atsparumas ir pastovumas.

Statinio galimos avarinės būklės požymiai, nurodyti Reglamento 1 priede, yra pagrindas Valdytojui inicijuoti Statinio avarinei būklei nustatyti komisijos (toliau - Komisija) skyrimą, tačiau jie dar neįrodo, kad Statinys yra avarinis.

Komisijos skyrimo inicijavimo ir sudarymo tvarka. Komisijos sudėtis

Valdytojai, vykdydami Civiliniu kodeksu ir kitais teisės aktais jiems nustatytas prievoles, pastebėję Reglamento 1 priede nurodytus Statinio galimos avarinės būklės požymius arba gavę apie juos informaciją, arba įvykus netikėtoms konstrukcijų (pagrindo) deformacijoms, kurios gali būti Statinio avarijos priežastis, imasi priemonių Statinio avarinei būklei likviduoti ir inicijuoja Komisijos skyrimą.

Komisiją (ne mažiau kaip iš 3 narių) Valdytojo prašymu sudaro (skiria):

• Susisiekimo ministerija - automobilių keliams, geležinkeliams, oro ir vandens transporto statiniams, taip pat kitiems valstybei nuosavybės teise priklausantiems statiniams, kurie naudojami Lietuvos Respublikos kelių įstatymu, Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymu, Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymu, Lietuvos Respublikos geležinkelio transporto kodeksu, Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksu ir kitais teisės aktais šios ministerijos reguliavimo sričiai priskirtai veiklai;
• Valstybinė energetikos inspekcija prie Ūkio ministerijos - energetikos inžineriniams statiniams - elektrinėms (išskyrus atomines), katilinėms, elektros ir šilumos tinklams bei jų priklausiniams, gamtinių ir suskystintų naftos dujų sistemoms, magistraliniams naftotiekiams, produktotiekiams, naftos perdirbimo įrenginiams, naftos ir naftos produktų terminalams bei saugykloms ir kitiems energetikos objektams bei įrenginiams, kurie nuosavybės teise priklauso valstybei;
• kitos ministerijos ir valstybės institucijos (Statinių Valdytojų steigėjos) - jų reguliavimo sričiai priskirtai veiklai naudojamiems statiniams, kurie nuosavybės teise priklauso valstybei;
• savivaldybių administracijų direktoriai - gyvenamiesiems namams, administraciniams, kultūros, mokslo, gydymo, sporto ir kitiems negyvenamosios paskirties statiniams, kurie nuosavybės teise priklauso savivaldybėms;
• apskričių viršininkai - kitiems statiniams (neišvardytiems Reglamento 10.1-10.3 papunkčiuose), kurie nuosavybės teise priklauso valstybei.

Komisijos pirmininku skiriamas šią komisiją sudarančio (skiriančio) viešojo administravimo subjekto atstovas. Komisijos nariais skiriami atstovai:

• Valdytojo arba jo paskirtos tarnybos, atsakingos už Statinio techninę priežiūrą;
• rangovo ir projektuotojo (jeigu nepasibaigęs statinio garantinis terminas arba yra atliekami Statinio remonto ar rekonstravimo darbai);
• Kultūros vertybių apsaugos departamento (jeigu Statinys yra nekilnojamoji kultūros paveldo vertybė arba yra jos teritorijoje ar apsaugos zonoje);
• ekspertizės įmonės, turinčios teisę atlikti tokio Statinio ekspertizę (suderinus su šios ekspertizės įmonės vadovu).

Komisijos nariais gali būti skiriami ir kitų, Reglamento 12 punkte nenurodytų, institucijų atstovai.

Komisijos darbo ir sprendimų priėmimo tvarka

Valdytojas Komisijai sudaro reikiamas darbo sąlygas ir pateikia jai statinio ir jo priežiūros dokumentaciją, nustatytą statybos techniniu reglamentu STR 1.12.05:2002 ir respublikinėmis statybos normomis RSN 148-92*.

Komisijos pirmininkas, suderinęs su Valdytoju, sukviečia Komisiją, nurodydamas laiką ir vietą. Komisijos pirmininkas gali pareikalauti, kad Komisijos narys - ekspertizės įmonės atstovas iki nurodyto Komisijos sukvietimo laiko pateiktų savo išvadas apie Statinio būklę.

Komisija, išnagrinėjusi Reglamento 14 punkte nurodytą dokumentaciją bei kitą informaciją, apžiūrėjusi Statinį ir įvertinusi Komisijos nario - ekspertizės įmonės atstovo pateiktas išvadas, gali priimti vieną iš šių sprendimų:

• pripažinti Statinį avariniu;
• pripažinti, kad Statinys nėra avarinis;
• pareikalauti, kad Valdytojas užsakytų atlikti Statinio ekspertizę statybos techninio reglamento STR 1.06.03:2002 nustatyta tvarka.

Komisija, nustačiusi, kad statinio būklė yra avarinė arba pareikalavusi, kad Valdytojas užsakytų atlikti Statinio ekspertizę, nedelsdama pateikia Valdytojui siūlymus atlikti laikinas Statinio naudojimo saugą užtikrinančias priemones (sustiprinti konstrukcijas, apriboti priėjimą ir privažiavimą, sustabdyti ar apriboti Statinio naudojimą ir kt.). Minėti Komisijos siūlymai įrašomi į Statinio pripažinimo avariniu aktą (toliau - Aktas).

Valdytojas užsako atlikti Statinio ekspertizę Statybos įstatymo ir statybos techninio reglamento STR 1.06.03:2002 nustatyta tvarka. Šio Reglamento 17.3 punkte nurodytu atveju Komisijos pirmininkas, gavęs Statinio ekspertizės aktą, pakartotinai sukviečia Komisiją, nurodydamas laiką ir vietą.

Komisija, įvertinusi statinio ekspertizės akto išvadas, gali priimti vieną iš šių sprendimų:

• sutikti su Statinio ekspertizės akto išvada ir pripažinti, kad Statinys yra avarinis arba neavarinis;
• laikyti Statinio ekspertizės akto išvadas ginčytinomis arba nepakankamomis.

Komisija sprendimus priima bendru sutarimu ir įformina Aktu. Esant bent vieno Komisijos nario skirtingai nuomonei:

• Reglamento 17.1 ir 17.2 punktuose nurodytais atvejais Komisija pareikalauja, kad Valdytojas užsakytų atlikti statinio ekspertizę;
• Reglamento 21.2 punkte nurodytu atveju Komisijos pirmininkas Akto projektą su jame įrašytais Komisijos pasiūlymais teikia Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (toliau - Inspekcija), kuri Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros nuostatais yra įgaliota tikrinti ir vertinti, ar statinių ekspertizės atitinka normatyvinius statybos techninius dokumentus; gavusi Inspekcijos išvadas, Komisija priima galutinį sprendimą - Statinį pripažįsta avariniu arba neavariniu. Inspekcijos išvados pridedamos prie Komisijos Akto.

Statinio būklės įvertinimo aktas

Aktas privalomai surašomas visais šio Reglamento 17 ir 21 punktuose nurodytais atvejais. Akto forma pridedama (Reglamento 2 priedas). Akte turi būti nurodyta:

• Statinio pavadinimas, adresas, pastatymo metai;
• Akto surašymo data ir vieta;
• Valdytojo rekvizitai;
• Statinio būklės įvertinimo ir Akto surašymo pagrindas:
  • Valdytojo prašymas, jo pateikti dokumentai ir kita informacija. Prašymas, dokumentai ir informacija pridedami prie Akto;
  • Komisijos paskyrimo dokumentas, kurio kopija pridedama prie Akto;
• Komisijos darbe dalyvavusieji nariai, jų turimi kvalifikacijos dokumentai bei duomenys apie kitus Statinio būklės įvertinime dalyvavusius fizinius asmenis ir (ar) juridinių asmenų atstovus (jeigu jų buvo);
• Komisijos nario - ekspertizės įmonės atstovo preliminari išvada, jeigu ji buvo padaryta (jos tekstas pridedamas prie Akto);
• Statinio paskirtis, matmenys, aukštingumas ir kita techninė charakteristika;
• Statinio inžinerinių sistemų būklės įvertinimas;
• Statinio techninės priežiūros įvertinimas (Statinio techninės priežiūros žurnalas, Statinio naudojimo metu užfiksuoti defektai, įvykdytos priemonės šiems defektams pašalinti ir kt.);
• Komisijos pavedimu ir/ar ekspertizės įmonės atliktų bandymų bei skaičiavimų rezultatai (bandymų ir skaičiavimų dokumentai pridedami prie Akto);
• Komisijos nario (-ių) atskiroji nuomonė, kai nėra bendro Komisijos sutarimo (pridedama prie Akto);
• Inspekcijos išvada dėl statinio ekspertizės (jeigu Inspekcija tikrina ekspertizės išvadas);
• Komisijos išvados:
  • statinys yra avarinis/neavarinis;
  • siūlymai Valdytojui (nepriklausomai nuo to, ar Statinys avarinis, ar neavarinis);
• Akto priedai.

Akte gali būti nurodyti bei prie Akto pridėti ir kiti šio Reglamento 24 punkte nenurodyti duomenys, dokumentai ir informacija, turėję reikšmės Statinio būklės įvertinimui.

Už ekspertizės, tyrimų ir bandymų išvadas atsako juos atlikusios įmonės vadovas ir išvadas parengęs asmuo. Komisijos Aktas surašomas dviem egzemplioriais, kurių vienas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas pasirašytinai įteikiamas arba išsiunčiamas Valdytojui, kitas paliekamas viešojo administravimo subjektui, paskyrusiam Komisiją. Komisijos nariai gali gauti Akto kopiją.

Kai Statinys pripažįstamas avariniu, Valdytojas Akto kopiją per 5 darbo dienas nuo jo gavimo išsiunčia valstybės įmonės Registrų centras teritoriniam padaliniui.

tags: #buto #ekspertizes #aktas