Būsto garantinis laikotarpis Lietuvoje: ką reikia žinoti?

Įsigijus naują būstą, dažniausiai apima euforija - juk nuosavas būstas yra vienas svarbiausių ir didžiausių gyvenimo pirkinių. Deja, kartais nutinka taip, jog įsikėlus į naujus namus, netikėtai pasirodo statybos brokas ar kažkas sugenda. Įsivaizduokite: įsigijus naują būstą ar jame gyvenant ima ryškėti įvairūs statinio defektai, pavyzdžiui, nuo fasado pradeda byrėti tinkas, plytelės ar atsiveria plyšys. Tuomet statinys atrodo neestetiškai, abejonių ima kelti ir jo saugumas.

Šiame straipsnyje aptarsime, ką reikia žinoti apie garantinius terminus. Taip pat pakomentuosime, ką daryti, jei rangos paslaugos suteiktos nekokybiškai.

Garantiniai terminai Lietuvoje

Lietuvoje galiojantys teisės aktai, konkrečiai - Civilinis kodeksas, būsto pirkėjams suteikia šias statinio ar jo dalių garantijas:

• 5 metų garantija taikoma visiems matomiems statinio elementams - sienoms, grindims, stogui ir pan.
• 10 metų garantija taikoma paslėptiems statinio elementams (konstrukcijoms, vamzdynams ir kt.).
• 20 metų garantija taikoma esant tyčia paslėptiems defektams.

Taip pat visos garantijos, kurių gali tikėtis būsto pirkėjai, numatytos Statybų įstatyme, kurio naujausia redakcija įsigaliojo nuo 2017 metų sausio 1 dienos.

Tokie patys garantiniai terminai taikomi ir vidaus apdailos darbams. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nevertėtų painioti statinio dalims, konstrukcijoms bei atskirai bute montuojamai įrangai taikomos garantijos termino.

2 metų garantija taikoma atskiriems gaminiams ir įrenginiams - stiklo paketams, liftams, rekuperatoriams, skaitikliams, durims, kitiems montuojamiems įrenginiams. Tikslus garantinis terminas priklauso nuo gamintojo suteiktos garantijos, kuri gali būti ir ilgesnė nei 2 metai.

Pardavėjas sutartimi gali nustatyti ir ilgesnius statinio ir jo dalių garantijos terminus.

Rangovo ir vystytojo atsakomybės

Už statinio defektus atsako tiek jo nekilnojamojo turto vystytojas, tiek ir rangovas. Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) vadovo Mindaugo Statulevičiaus teigimu, pagal 2017 metais įsigaliojusias Statybos įstatymo pataisas, esant būsto ar statinio defektams, numatoma abiejų šalių atsakomybė už garantiniu laikotarpiu metu atsiradusius defektus.

Tai reiškia, kad būsto pirkėjai per garantinius terminus pastebėję atsiradusius defektus gali kreiptis tiek į pardavėją, tiek ir į rangovą.

NT vystytojas turi pateikti pirkėjui dokumentą, kuriuo užtikrinamas garantinio laikotarpio prievolių įvykdymas pagal pasirašytą rangos sutartį. „Šis dokumentas nekilnojamojo turto vystytojo nemokumo ar bankroto atveju turi užtikrinti dėl rangovų kaltės atsiradusių defektų, nustatytų per pirmuosius trejus statinio garantinio termino metus, šalinimo išlaidų apmokėjimą statinio įgijėjui. Defektų šalinimo užtikrinimo suma statinio garantiniu trejų metų laikotarpiu turi būti ne mažesnė kaip 5 proc. statinio statybos kainos. Šis reikalavimas nepanaikina rangovo garantinio laikotarpio prievolių nekilnojamojo turto vystytojui kaip statytojui“, - kalbėjo M.Statulevičius.

Be to, Statybos įstatymas numato prievolę rangovui draustis statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kuomet jis su statytoju sudaro rangos sutartį visiems statinio statybos darbams. Statytojui ši prievolė atsiranda tais atvejais, kai jis statybą vykdo ūkio ar mišriu būdu arba kai sudaro atskiras rangos sutartis su skirtingais rangovais atskiriems statinio statybos darbams.

Dažnais atvejais būsto įsigijimo sutartyje būna nustatyta kreipimosi į vystytoją ir į rangovą tvarka dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusių trūkumų pašalinimo, tačiau pirkėjams visais atvejais rekomenduotina pretenziją adresuoti iškart abiem asmenims, kad visos šalys operatyviau išspręstų susidariusią situaciją, nes delsimas spręsti situaciją gali sukelti dar didesnę žalą.

Paminėtina, kad pardavėjo (vystytojo) ir rangovo atsakomybė už perduodamo daikto kokybę nėra absoliuti.

Pardavėjas gali įrodinėti, kad yra pardavėjo atsakomybę šalinančių (ribojančių) pagrindų, o tai itin aktualu, kai būsto pirkėjai perka nebaigtos statybos butą, kurio defektai išryškėja tik pradėjus naudotis įsigytu butu ar jį įrengiant.

Aplinkybės, galinčios šalinti (riboti) pardavėjo atsakomybę, yra šios: (i) ar daikto trūkumai atsirado pirkėjui netinkamai naudojantis daiktu arba (ii) dėl trečiųjų asmenų kaltės, arba (iii) dėl nenugalimos jėgos.

Puikus to pavyzdys būtų, kai pirkėjas, įrengiantis būstą, nepalaiko pardavėjo rekomenduotos minimalios temperatūros patalpose, neužtikrina tinkamo ir pakankamo patalpų vėdinimo ir drėgmės lygio, dėl ko pradeda kauptis vandens kondensatas ir vėliau atsiranda pelėsis ar apgadinaminuo būsto neatsiejami elementai: durys, langai, palangės ar net baldai.

Jei nusipirkęs būstą žmogus, nepaisant pardavėjo rekomendacijų ar nurodymų, nepakankamai šildo ir vėdina patalpas ir dėl to atsiranda pelėsis ar kažkas sugadinama, tokius dėl netinkamos buto eksploatacijos atsiradusius trūkumus turės tvarkyti pats pirkėjas ir rangovo ar vystytojo garantiniai įsipareigojimai nebus taikomi. Todėl svarbu tinkamai prižiūrėti savo gyvenamąją erdvę.

Jei žmogus perka senos statybos būstą, kurio statytojas jau nebeegzistuoja, atsižvelgus į Civilinį kodeksą, garantija kaip daiktui taikoma vos dvejų metų laikotarpiui ir už atsiradusius trūkumus atsako būsto pardavėjas.

Nuo 2017 m. naujai pradėtiems statyti namams kartu su statybos darbų perdavimo vystytojui aktu rangovas turi pateikti ir dokumentą, kuriuo užtikrinamas garantinio laikotarpio prievolių įvykdymas pagal pasirašytą rangos sutartį.

Šis dokumentas rangovo nemokumo ar bankroto atveju turi užtikrinti dėl jo kaltės atsiradusių defektų, nustatytų per pirmuosius 3 (trejus) statinio garantinio termino metus, šalinimo išlaidų apmokėjimą statytojui (užsakovui). Defektų šalinimo užtikrinimo suma statinio garantiniu trejų metų laikotarpiu turi būti ne mažesnė kaip 5 proc. statinio statybos kainos.

Tuo metu nekilnojamojo turto vystytojas atsako statinio (jo dalies) įgijėjui (pirkėjui) už garantinio laikotarpio rangovo prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą.

Užtikrindamas šį reikalavimą, nekilnojamojo turto vystytojas turi pateikti statinio (jo dalies) (išskyrus nesudėtingąjį statinį (jo dalį)) pirkėjui dokumentą, kuriuo užtikrinamas garantinio laikotarpio prievolių įvykdymas pagal pasirašytą rangos sutartį.

Taigi prieš įsigyjant būstą, ypač jei įsigyjamas būstas be apdailos ar su daline apdaila, pirkėjui rekomenduojama išsiaiškinti visas turto eksploatavimo ir įrengimo darbų atlikimo taisykles ir prieš pradedant atlikti apdailos darbus, esant poreikiui, pamatuoti patalpų drėgmę, įsigyti priemonių, kurios tinkamai vėdintų patalpas ir (ar) surinktų remonto darbų metu atsiradusią perteklinę drėgmę.

Svarbu, kad būtų laikomasi visų su būsto įrengimu susijusių taisyklių bei rekomendacijų, kurias pateikia būsto pardavėjas. Priešingu atveju gali kilti rizika, kad už defektus, atsiradusius dėl netinkamo turto eksploatavimo, pardavėjas ar rangovas neatsakys, nes jie nebus pripažįstami kaip defektai, rangovo ar vystytojo šalintiniai garantiniu laikotarpiu.

Advokatų profesinės bendrijos „NEWTON LAW“ advokatė Sandra Akelaitienė primena, kad įsigijusiems naujos statybos būstą - taikomos įstatymuose nustatytos garantijos. Taigi, nepaisant to, kad nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartyje, pardavėjas (statytojas) jokių garantijų pirkėjui nenumatė - įstatymas įpareigoja statytoją suteikti garantiją visiems atliktiems statybos darbams.

Pagrindiniai garantiniai terminai:

• Standartinis garantijos terminas taikomas statiniams yra 5 metai, kuris pradedamas skaičiuoti nuo pastato pripažinimo tinkamu naudoti dienos. Ši garantija taikoma pastato apdailai, įrengimui bei visiems statybos darbams.
• Vidinėms (nematomoms) pastato dalims, tokioms kaip pastato konstrukcijoms, vamzdynams - garantijos laikotarpis yra 10 metų.
• Na, o jeigu tam tikri defektai buvo statybininkų tyčią paslėpti - jiems taikoma net 20 metų garantija.

Svarbu paminėti, jog sutarčių nuostatos, kuriose yra apribojama pardavėjo atsakomybė dėl taikomų garantijų - negalioja. Įstatymas aiškiai numato, jog tiek statytojas (vystytojas), tiek rangovas privalo užtikrinti statybos darbų kokybę ne trumpesniu nei įstatyme nustatytu garantiniu terminu.

Taigi, jeigu pirkėjas garantiniu laikotarpiu nustato būsto defektus - jis turi pagrįstą teisę kreiptis su pretenzija į pardavėją ir reikalauti šiuos trūkumus pašalinti arba atlyginti jų šalinimo išlaidas.

Pirkėjo teisė pareikšti reikalavimą pardavėjui pašalinti daikto trūkumus galioja visą garantijos galiojimo laikotarpį, o garantinis terminas sustabdomas tiek laiko, kiek objektas negalėjo būti naudojamas dėl nustatytų defektų, už kuriuos atsako statytojas (vystytojas).

Praktikoje pasitaiko ir tokių atvejų, kai statytojas (vystytojas) pardavęs naujos statybos būstus - bankrutuoja dar nesuėjus garantiniam laikotarpiui. Tokiu atveju, pirkėjui svarbu žinoti, jog pretenzijos ir reikalavimai dėl atsiradusių statybos defektų gali būti reiškiami ne tik statytojui, bet ir tiesiogiai darbus vykdžiusiam rangovui. Dėl to, įsigyjant naujos statybos būstą rekomenduojame pardavėjo reikalauti visos statinio techninės dokumentacijos, t. y.

Įsigyjant būstą senos statybos pastate, situacija dėl garantijos termino yra kiek kitokia. Tokiu atveju, pirkėjas yra saugomas pagal nuostatas, reglamentuojančias bet kurio netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teises. Tokiu atveju pirkėjas savo reikalavimą pardavėjui turi pareikšti ne vėliau kaip per 2 metus nuo būsto įsigijimo.

Svarbu pažymėti, jog pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, tik jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo.

Pirkėjas turi pareigą įrodyti, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, t. y. kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus.

Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y.

Tiek vienu, tiek kitu atveju, įsigijus būstą, pirkėjas turi teisę per atitinkamą laikotarpį reikalauti, kad atsiradę defektai būtų pašalinti. Visgi, svarbu suprasti, jog pardavėjo atsakomybė nėra absoliuti.

Praktikoje pasitaiko atvejų, kai apie savo teises nežinodami pirkėjai, atsiradusius statybos defektus pašalina savo lėšomis ir tik tuomet kreipiasi į pardavėją su reikalavimu atlyginti pirkėjo patirtas išlaidas. Jas atgauti gali būti sudėtinga, nes bus sunku įrodyti, kad tokie defektai apskritai buvo, ir kad jie atsirado dėl pardavėjo kaltės.

Todėl, ypatingai svarbu, kad pirkėjas iš karto pastebėjęs būsto defektus - kreiptųsi į pardavėją raštu, nurodant atsiradusius defektus bei pateikiant jų atsiradimą pagrindžiančius įrodymus, t. y. nuotraukas, filmuotą medžiagą, ekspertizės išvadas, draudiko apžiūros raštus ir kt.

Pretenzijoje siunčiamoje pardavėjui svarbu nurodyti ir terminą, per kurį pardavėjas yra kviečiamas atvykti apžiūrėti ir įvertinti nustatytus defektus bei juos pašalinti. Tik gavus neigiamą atsakymą, arba jo negavus - pirkėjas gali inicijuoti teisinius veiksmus arba defektų šalinimą atlikti savo iniciatyva.

Atkreipiame dėmesį, jog antruoju atveju svarbu išsaugoti visus su defektų šalinimu susijusius dokumentus, t. y.

Šis teisininko komentaras laikytinas bendro pobūdžio konsultacija. Siekiant individualios teisinės konsultacijos konkrečiu atveju turėtumėte kreiptis į advokatų profesinę bendriją „NEWTON LAW“ el.

Ką daryti, jei rangos paslaugos suteiktos nekokybiškai?

Vidaus apdailos darbų rezultato priėmimo metu arba naudojimo metu nustačius darbų trūkumus, turite teisę savo pasirinkimu pareikšti vieną iš šių reikalavimų:

• Reikalauti rangovo neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą.
• Atitinkamai sumažinti darbų kainą.
• Atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu rangovas per papildomai suteiktą terminą jų nepašalino.

Paaiškėjus defektams, visais atvejais rekomenduotina apie juos kuo skubiau raštu pranešti būsto pardavėjui (vystytojui, iš kurio įsigytas butas) ir rangovui, atlikusiam rangos darbus bute, bei išdėstyti vieną iš aukščiau nurodytų savo pažeistų teisių gynimo būdų.

Delsti informuoti apie atsiradusius defektus ar juos šalinti patiems, prieš tai neįspėjus rangovo ar vystytojo, nerekomenduotina, nes galite prarasti galimybę įrodyti tokių defektų egzistavimą ir (ar) kaltę dėl atsiradusių defektų.

Taip pat informavimo apie pastebėtus defektus momentas yra svarbus ir ieškinio dėl parduoto daikto trūkumų pareiškimui. Ieškiniams dėl parduoto daikto trūkumų taikomas sutrumpintas 6 mėnesių terminas.

Siekiant, kad būsto pirkėjo pažeisti interesai būtų apginti, visuomet tikslinga prieš atliekant būste darbus išsiaiškinti visas darbams atlikti reikšmingas sąlygas ir aplinkybes, perduoti su būstu ir jo įrengimu susijusius dokumentus rangovui, apžiūrėti atliktus rangos darbus, patikrinti jų kokybę (jeigu tai įmanoma), dėl ko būtų užtikrintas garantinių terminų taikymas atliktiems rangos darbams.

Tai ypač svarbu, kai rangos darbus būste atlieka skirtingi rangovai.

Advokatų profesinės bendrijos „NEWTON LAW“ advokatė Sandra Akelaitienė pažymi, kad, tiek vienu, tiek kitu atveju, įsigijus būstą, pirkėjas turi teisę per atitinkamą laikotarpį reikalauti, kad atsiradę defektai būtų pašalinti. Visgi, svarbu suprasti, jog pardavėjo atsakomybė nėra absoliuti.

Praktikoje pasitaiko atvejų, kai apie savo teises nežinodami pirkėjai, atsiradusius statybos defektus pašalina savo lėšomis ir tik tuomet kreipiasi į pardavėją su reikalavimu atlyginti pirkėjo patirtas išlaidas. Jas atgauti gali būti sudėtinga, nes bus sunku įrodyti, kad tokie defektai apskritai buvo, ir kad jie atsirado dėl pardavėjo kaltės.

Todėl, ypatingai svarbu, kad pirkėjas iš karto pastebėjęs būsto defektus - kreiptųsi į pardavėją raštu, nurodant atsiradusius defektus bei pateikiant jų atsiradimą pagrindžiančius įrodymus, t. y. nuotraukas, filmuotą medžiagą, ekspertizės išvadas, draudiko apžiūros raštus ir kt.

Pretenzijoje siunčiamoje pardavėjui svarbu nurodyti ir terminą, per kurį pardavėjas yra kviečiamas atvykti apžiūrėti ir įvertinti nustatytus defektus bei juos pašalinti. Tik gavus neigiamą atsakymą, arba jo negavus - pirkėjas gali inicijuoti teisinius veiksmus arba defektų šalinimą atlikti savo iniciatyva.

Atkreipiame dėmesį, jog antruoju atveju svarbu išsaugoti visus su defektų šalinimu susijusius dokumentus, t. y.

Patarimai, kaip užtikrinti vidaus apdailos darbų kokybę

Siekiant užtikrinti vidaus apdailą atlikusio rangovo garantinių įsipareigojimų įvykdymą, visuomet rekomenduotina laikytis šių bendrųjų principų:

• Pateikti rangovui, atliksiančiam vidaus apdailą, įrengimo taisykles, jeigu tokios buvo perduotos pirkėjui perkant būstą iš vystytojo. Jas įprastai parengia vystytojas, iš kurio pirkote būstą.
• Pasitaiko atvejų, kai įrengimo rekomendacijos ar reikalavimai detaliau aptariami būsto pirkimo-pardavimo sutartyje, kurių privalo laikytis tiek pirkėjas, tiek jo pasamdyti rangovai, atliekant vidaus apdailą. Jų nesilaikius yra tikimybė, kad vystytojas neatsakys už defektus, atsiradusius būsto garantiniu laikotarpiu.
• Prieš perduodami objektą rangovams atlikti apdailos darbus, pamatuokite būsto aplinkos ir paviršių drėgmę, kad po kiek laiko neišryškėtų apdailos darbų trūkumai.
• Dažnai pasitaiko atvejų, kad neišdžiovinus ir neišvėdinus patalpų pradedami daryti vidaus apdailos darbai, o, pasirodo, jiems atlikti oro drėgmė yra per didelė. Tokiu būdu sudaromos netinkamos sąlygos darbų kokybei užtikrinti, todėl patalpose pradeda veistis pelėsis, išryškėja kiti apdailos defektai ar netgi sugadinami esminės būsto konstrukcijos ir elementai. Tokiu atveju būsto statytojas neatsakys už atsiradusius defektus, o įrodyti, kad dėl jų atsiradimo kaltas vidaus apdailą atlikęs rangovas, taip pat bus sudėtinga.
• Prieš perduodami būstą apdailą atliekantiems rangovams, apžiūrėkite langus ir kitus objektus, kad esant jų apgadinimui, atliekant apdailos darbus, žinotumėte, kas atsakingas už jų trūkumus ir kam reikšti pretenzijas dėl bute atsiradusių apgadinimų.
• Dažnai pasitaiko atvejų, kai atliekant apdailą yra apgadinamos kitos būsto konstrukcijos ir įrenginiai, sumontuoti būsto vystytojo.
• Pateikite vidaus apdailą atliksiančiam rangovui būsto projektą, elektros, kitų inžinerinių įrenginių planus, kurių plika akimi rangovai gali nepastebėti ir padaryti klaidų, dėl kurių vėliau atsirastų žala būsto savininkams.
• Įvertinus būsto įrengimui reikšmingas aplinkybes, rekomenduotina pasirašyti su rangovu būsto (rangos darbų objekto) perdavimo-priėmimo aktą, jame aptarti būsto defektus (jeigu tokie buvo nustatyti prieš perduodant objektą vidaus apdailos darbams atlikti), aptarti drėgmės lygį (ją išmatuojant specialiu prietaisu), taip pat aptarti, kokie būsto dokumentai perduodami rangovui, atliksiančiam vidaus apdailą (įrengimo taisyklės ar sąlygos, būsto projektiniai planai, inžinerinių tinklų planai ir pan.).
• Analogiškai, priimant būstą su atliktais vidaus apdailos darbais, rekomenduotina taip pat patikrinti, ar viskas veikia, ar nėra apgadinimų, kiek jie yra pastebimi, bei pasirašyti vidaus apdailos darbų perdavimo-priėmimo aktą, jame fiksuojant akivaizdžiai matomus defektus. Esant tarp šalių pasirašytiems būsto ir darbų perdavimo - priėmimo aktams, ateityje atsiradus defektams, bus lengviau pirkėjui įrodyti, dėl kieno kaltės atsirado defektai.

Taip pat dažnas plėtotojas turi būsto pasus, kuriuose surašytos visos sąlygos, sako M.Statulevičius. Juose primenama, kad reikia laiku sutepti langus, patalpose palaikyti tinkamą šilumos lygį, įjungti rekuperatorius, laiku keisti jų filtrus.

„Ypač garantiniu laikotarpiu verta pereiti nuosekliai visą butą ir pasižiūrėti, ar dėl nieko neverta kreiptis į plėtotoją ar rangovą. Rangovo arba plėtotojo bankroto/nemokumo atveju garantijos šiandien užtikrinamos dviem būdais: garantinis polisas iš draudimo kompanijos, kad bus taisomas per trejus metus atsiradęs brokas. Arba specialioje sąskaitoje laikomi pinigai, iš kurios, įmonės bankroto/nemokumo atveju, būtų apmokamas remontas“, - kalba M.Statulevičius ir priduria, kad visa tai turi būti įvardinta notarinio sandorio metu.

Jis taip pat pataria perimant būstą pirkimo metu verta tai padaryti su specialistu, kuris galės įvertinti darbų kokybę. Kai kurie trūkumai, atsiradę dėl nepriežiūros, nėra kompensuojami. Pavyzdžiui, pelėsis, atsiradęs dėl nepakankamo šildymo ar vėdinimo.

Tuo tarpu nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Omberg“ pardavimų vadovė Jolanta Tomaševič naujo būsto besidairantiems naujakuriams rekomenduoja atkreipti dėmesį į keletą svarbių aspektų, tokių kaip - techninės pastato detalės, aplink jį numatyta infrastruktūra ir vystytojo sukaupta patirtis.

„Pirmiausia svarbu išsiaiškinti, kokia jo paskirtis - gyvenamoji, komercinė ar poilsio. Taip pat - kokia jo energinio naudingumo klasė, kuo ypatinga vėdinimo sistema ir mikroklimatas, kokios medžiagos naudojamos statybai ir kokią įtaką jos turi pastato sandarumui. Į šiuos klausimus gauti atsakymai leidžia įvertinti perkamo būsto likvidumą, užsitikrinti, kad ir po 10 metų, pasikeitus gyventojų poreikiams, jį bus galima nuomoti ar parduoti“, - aiškina ji.

Tiesa, J.Tomaševič atekreipia dėmesį, kad renkantis kotedžą reikėtų teirautis ir dėl individualaus šildymo. Yra ir tokių kotedžų, kurie turi bendras šildymo sistemas, kurioms įjungti reikia visų gyventojų sutikimo, o tai gali būti sudėtinga ir ypač aktualu per pereinamąjį sezoną.

J.Tomaševič rekomenduoja perkant būstą pasidomėti ir projekto teritorijoje bei aplink jį numatyta infrastruktūra, investicijoms į gerbūvį. „Patogiam gyvenimui naujame būste svarbu ir tokie sprendimai, kaip į projektą vedančių gatvių asfaltavimas, apšvietimas, vaikų žaidimo aikštelės ar net teritoriją prižiūrintis administratorius“, - įsitikinusi ji.

Nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „YIT Lietuva“ vadovas Kęstutis Vanagas atskleidė, kad dažniausiai klientai dažniausiai teiraujasi dėl apdailos darbų ir medžiagų kokybės. „Mažiau domisi bendrųjų erdvių kokybe, jų defektų taisymu ar garantiniais įsipareigojimais. Tačiau laiptinių, holų, automobilių stovėjimo aikštelių apdaila ir kokybė bei jų garantinis aptarnavimas yra svarbūs, nes tai sudedamosios perkamo turto dalys“, - kalbėjo jis.

Tačiau jis pripažįsta, kad ne visi klientai teiraujasi dėl garantijų. „Ypatingai detaliai klientai domisi prieš įsigydami turtą, kurie jau turi patirties gyvendami nekokybiškai pastatytame būste ir susidūrę su neprofesionalia garantinio aptarnavimo paslauga“, - aiškino jis.

tags: #buto #garantinis #laikotarpis