Renkantis būstą, svarbu atkreipti dėmesį ne tik į kainą, bet ir į tai, kas įeina į bendrą ir naudingą plotą. Šie du rodikliai yra skirtingi ir gali turėti įtakos mokesčiams bei pačios gyvenamosios erdvės suvokimui. Šiame straipsnyje išnagrinėsime, kuo skiriasi bendras ir naudingas buto plotas, remiantis Lietuvos Respublikos teisės aktais ir reglamentais.
Pavyzdinis buto planas, kuriame matomas patalpų išdėstymas ir plotai. Šaltinis: ntzemelapis.lt
Kas yra Naudingas Plotas?
Pagal Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, patvirtinto 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 4.12. būsto naudingasis plotas - gyvenamųjų kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įstatytų spintų, šildomų lodžijų ir kitų šildomų pagalbinių patalpų) suminis grindų plotas. Į naudingąjį plotą neįeina balkonų, lodžijų, terasų, nešildomų rūsių grindų plotas.
Būsto naudingasis plotas - tai bendras gyvenamųjų kambarių ir kitų patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įstatytų spintų, šildomų lodžijų ar kitų pagalbinių patalpų) grindų plotas.
Projektuojant daugiabučius gyvenamuosius namus, bent vienas kambarys bute turi būti ne mažesnis kaip 16 kvad. m, bendras vonios ir tualeto plotas - ne mažesnis kaip 4 kvad. m, o vienam žmogui turi tekti ne mažiau kaip 14 kvad. m.
Būtent šiame dokumente yra nurodoma, kad vonios kambario kartu su tualetu plotas bute turėtų būti bent 4 kv. m. Bent vieno kambario plotas turėtų siekti 16 kv. m, o naudingasis buto plotas vienam žmogui turėtų būti ne mažesnis kaip 14 kv. m. Tai reiškia, kad butas, kuriame yra tik vonios ir vienas gyvenamasis kambarys, turėtų būti bent 20 kv. m ploto.
Kaip Skaičiuojamas Plotas?
Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės nustato, kad:
- Gyvenamosios patalpos plotas skaičiuojamas kaip gyventi skirtų uždarų ar pusiau uždarų patalpų plotų suma.
- Ppg - pagrindinį plotą sudaro visos patalpos, išskyrus patalpas, kurios įskaitomos į pagalbinį plotą.
- Pagalbinis plotas - visų gyvenamųjų patalpų, išskyrus kambarius, verslo patalpas, rūsius (pusrūsius) ir garažus, plotų suma.
- Naudingasis plotas - tai bendras gyvenamųjų kambarių ir kitų patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įstatytų spintų, šildomų lodžijų ar kitų pagalbinių patalpų) grindų plotas.
Bendras ir Naudingas Plotas: Pagrindiniai Skirtumai
Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 2 straipsnio 6.10 papunktį:
Pastato bendras plotas - visų patalpų ir jų priklausinių (balkonų, lodžų, ant stogo numatomų terasų, verandų ir kitų priklausinių) plotų suma, m2. Į bendrą plotą neįskaitomas uždarų laiptinių, atvirų ar pusiau atvirų laiptinių laiptotakių ir tarpinių aikštelių, liftų šachtų plotas.
Tuo tarpu, 6.11 papunktis apibrėžia:
Pastato naudingas plotas - visų šiltomis atitvaromis atitveriamų ar atitvertų patalpų plotų suma, m2.
Apibendrinant, galima teigti, kad į bendrą plotą įeina visos buto patalpos ir jų priklausiniai, o į naudingą - tik tos patalpos, kurios yra apšildomos ir atitvertos.
Svarbūs Aspektai Perkantiems Būstą
Renkantis naujos statybos būstą, būtina atkreipti dėmesį į tai, ką vystytojas nurodo kaip parduodamo būsto naudingąjį plotą. Visuomet rekomenduojama prašyti naudingąjį būsto plotą įrodančių dokumentų, pvz., buto plano. Buto plane svarbu pastebėti, ar jame nėra įtrauktos papildomos ar pagalbinės erdvės, tokios kaip balkonas ir terasa ar sandėliukas.
Ekspertai pabrėžia, kad būtina prašyti būsto plano. Įprastai tokiame dokumente nurodomas ne tik buto išdėstymas, bet ir judėjimo srautai. Svarbu iš anksto žinoti, kad pastačius pastatą, viduryje buto neatsiras atraminė kolona, kuri, be abejonės, mažintų buto plotą.
Visų papildomų ir pagalbinių patalpų plotai turi būti skaičiuojami atskirai ir jokiu būdu neįtraukiami į buto plotą. Pasitaiko atvejų, kai NT skelbimuose buto plotas nurodomas su balkono ar terasos plotu. Taip elgtis negalima. Todėl raginama domėtis būtent naudinguoju būsto plotu.
Statomo būsto išmatavimai kartais gali skirtis nuo tų, kai būstas jau būna pastatytas, tačiau dažniausiai skirtumai būna minimalūs, o dėl jų rekomenduojama sutarti preliminarioje būsto pirkimo-pardavimo sutartyje.
Jei pastatytame bute išryškėja pažeidimai dėl būsto ploto, klientas visuomet gali reikalauti sumažinti perkamo būsto kainą arba išvis atsisakyti sudaryti galutinę pirkimo-pardavimo sutartį.
Visi būsto pirkimo proceso metu kylantys klausimai turi būti sprendžiami iki pagrindinės sutarties pasirašymo.
Būsto kvadrato kaina gali skirtis priklausomai nuo miesto ir rajono.
Pasak jo, kartais būsto naudingasis plotas brėžiniuose gali skirtis nuo to, kaip objektas yra pastatytas realiai. Tokiais atvejais dažnai kyla teisiniai ginčai tarp vystytojo ir kliento, tačiau išvengti nemalonumų gali padėti keli esminiai susitarimai, kuriuos būtina atlikti prieš pasirašant pirkimo-pardavimo sutartį, rašoma įmonės pranešime spaudai.
Kaip pradedantiesiems analizuoti nuomojamą turtą 2025 m.
Nekilnojamojo turto rinkos tendencijos Lietuvoje. Šaltinis: aruodas.lt
Mini Butai: Tendencijos ir Rizikos
Mini butai ateityje vis labiau populiarės, neabejoja nekilnojamojo turto ekspertai, tačiau tie, kas dabar skuba įsigyti tokį būstą, gali nusipirkti katę maiše.
Anot „Capital“ partnerio ir nekilnojamojo turto eksperto Manto Mikočiūno, mini butais dažniausiai tampa padalytos didelės patalpos, kurios nebūtinai yra gyvenamosios paskirties, o jų plotas dažniausiai svyruoja nuo vos 12 kv. m iki maždaug 20 kv. m.
„Padalinus tie atskiri vienetai kadastriškai įgauna atskirus unikalius vienetus ir juos galima parduoti kaip atskirus daiktus. Kartais netgi būna tokių atvejų, kai parduodama dalis didelio daikto. Bankai gana skeptiškai žiūri į tokių daiktų finansavimą“, - akcentuoja M.
Bendrovės „Citus“ analitikė Laura Markevičiūtė taip pat sutinka - neretai mini butais tampa visai ne butai ar kitokie būstai, skirti gyvenimui.
„Tokie būstai paprastai yra orientuoti į trumpalaikę nuomą arba skirti investicijai, kurios tikslas tas pats - trumpalaikė nuoma. Žmonės, besinuomojantys tokius butus, jiems kelia labai žemus reikalavimus. Atvejų, kai statytojai ar vystytojai siūlo mini butus, pasitaiko, tačiau mažesnių, nei reikalauja statybų reglamentas, matyti neteko“, - sako L.
Į tai dėmesį atkreipia ir M. Mikočiūnas.
„Galbūt jis ten gyvens, galbūt kažkokią veiklą vykdys. Pardavėjas sako - tai jau yra ne mano reikalas ir naujasis savininkas spręs, ką su tomis patalpomis daryti. Jis tai parduoda kaip administracinės, komercinės paskirties patalpas. Gyvenamosios paskirties patalpos tokiu atveju dažnai turi kažkokias bendrojo naudojimo patalpas. Tai dažnai būna bendrabutis“, - sako M.
„Nors kai kurie negyvenamosios paskirties pastatai ir patalpos (pvz., kūrybinės dirbtuvės) yra parduodami kaip gyvenamosios patalpos, visgi jų oficiali paskirtis nėra gyvenamoji ir pagal Lietuvos teisės aktus jie nėra laikomi gyvenamaisiais“, - akcentuoja L.
„Luminor“ nuotolinių pardavimų privatiems klientams vadovė Regina Ungulaitienė nurodo, kad bankas butus su kita negu gyvenamąja paskirtimi priima įkeisti tuo atveju, jeigu tai yra loftų tipo, t. y.
Tiesa, tada savų lėšų tektų turėti gerokai daugiau, nei imant paskolą gyvenamosios paskirties būstui. Jeigu paprastai bankai sutinka finansuoti 85 proc.
„Šį turtą finansuojame 75 proc. santykiu, jeigu baigtumas ne mažesnis nei 80 proc. ir kai turtas atitinka dalinės apdailos reikalavimus. Atkreipsiu dėmesį, kad nefinansuojame loftų tipo butų, jeigu jų paskirtis yra gamybinė. Taip pat atsargiau vertiname buto finansavimą, jeigu paskirtis gyvenamoji, tačiau daugiabučio, kuriame yra butas, paskirtis yra gamybinė arba administracinė. Visas situacijas vertiname individualiai“, - akcentuoja R.
Kaip sako M.
„Labai svarbu, kaip kaimynai žiūri į atsiradusius naujakurius. Dažnai jie net nežino, kad toks projektas rengiamas ir kad ten kažkas gyvens. Kai jie pradeda gyventi ir vieni kitiems maišyti - tam gyventojui trukdo tie servisai, o tiems servisams - tie gyventojai, natūraliai jų keliai susikerta. Pasitaiko atvejų, kai kaimynai netgi nuginčija sandorius ir tų patalpų padalijimą į atskirus vienetus“, - sako M.
L. Markevičiūtė pabrėžia, kad tokiose patalpose gali nukentėti ir gyvenimo kokybė.
„Taip pat tokioms patalpoms galioja didesni nekilnojamojo turto mokesčiai. Ir parduoti tokį būstą gali būti sunkiau, nes tam tikra prasme tai yra gudravimas, dėl kurio galų gale nukenčia pirkėjas ir gyventojas, o pakeisti tokių būstų paskirtį itin sunku“, - nurodo L.
Nepaisydami šių sunkumų, LRT.lt pašnekovai neabejoja - ateityje tokie butai populiarės.
Negana to, gali būti, kad teks keisti ir statybos reglamentą, kuriuo remiantis ir mažesni nei 20 kv. m butų statyba yra nelegali.
„Vienareikšmiškai nei teisčiau, nei ginčiau juos bet kokia kaina, kad jie daro tik tai, kas rinkoje aktualu, nežiūrėdami statybinių reikalavimų. Manau, kad visa tai turėtų eiti koja kojon ir statybinis reglamentas, reikalavimai turėtų keistis adekvačiai, kartu su rinkos poreikiais“, - įsitikinęs M.
Būsto Ploto Mažėjimo Tendencijos
NT ekspertai jau ne vienus metus pastebi tendenciją, kad perkamo būsto plotas mažėja. Kaip teigia L. Markevičiūtė, Registrų centro duomenys rodo, kad per pastarąjį dešimtmetį bet kokio kambarių skaičiaus perkamų butų vidutinis plotas sumažėjo 11,5 proc. - nuo 58,6 kv. m iki 51,9 kv. m.
„Ober-haus“ statistika rodo, kad 2003 m. vidutinis buto plotas Vilniuje siekė 64,3 kv. m, o 2019 m. šis skaičius nukrito iki 50,8 kv. m.
Kaip rodo bendrovės „Ober-haus“ statistika, pastaraisiais metais net 37 proc.
M. Mikočiūnas pastebi, kad pasikeitė ne tik pirkėjų poreikiai, bet ir įpročiai: „Jeigu mums reikalingas miegamasis, jis reikalingas tiek, kad tilptų lova ir spinta. Mes ten neleidžiame laiko, mes ten ateiname pernakvoti.
L. „Individualūs reikalavimai būsto plotui visada bus apibrėžti konkrečios situacijos ir poreikių. Mes palaikome komfortišką kasdienį gyvenimą ir šio komforto poreikio diktuojamus reikalavimus būstui, tačiau, renkantis namus, be ploto, galioja daugiau faktorių“, - sako L.
„Tankėjant ir plečiantis miestui, augant būsto ir žemės kainoms, didėjant gyvenimo intensyvumui, keičiantis pačiam gyvenimo būdui, tokių būstų paklausa turėtų augti. Iš kitos pusės, atsirandant naujoms būsto formoms, tokioms, kaip bendrojo gyvenimo erdvės, vadinamasis kolivingas, didėjant jų patrauklumui ir paslaugų, kurias galima gauti kartu, spektrui, būtent jos turėtų pritraukti nemažą dalį ypač mažų būstų auditorijos“, - įsitikinusi L.
Vis dėlto LRT.lt pašnekovai pastebi, kad nors mini butai skelbimuose atsirasti pradėjo vos prieš porą metų, ir dabar jie domina ne tuos, kurie ieško pirmojo savo būsto. Šie dažnai ieško būsto, kuris atneštų didelę grąžą, o nuomininkai nuomojamam būstui nekelia tokių didelių reikalavimų, kokius keltų įsigydami nuosavą.
„Nuomininko poreikiai daug mažesni nei pirkėjo, kuris perka būstą sau. Dėl to čia matyčiau didelį skirtumą. Jeigu žmogus rinktųsi pirkti sau, jis turbūt natūraliai įsivertintų daugiau dalykų, nuspręstų, ko reikia, pasižiūrėtų į tai ne tik kaip į stogą virš galvos, bet ir kaip į savo pinigų investiciją“, - svarsto M.
Jeigu vis dėlto pasirenkama investuoti, skaičiuoja M. Mikočiūnas, santykinė grąža, įsigijus mini butą, turėtų būti didesnė.
„Pavyzdžiui, 30 kv. m butą galime įsigyti už 70 tūkst. eurų, įrengtą naujos statybos tokį mini butą galima nusipirkti už daugiau kaip 50 tūkst. eurų. Vieną išnuomosime už 350, kitą - už 300 ar 320 eurų. Tai ta kaina bus truputį didesnė, bet mažiau nei pirkimo kaina“, - tvirtina M.
NT ekspertai pastebi, kad statyti vis mažesnius butus - ekonomiškai logiška. Remiantis „Ober-haus“ duomenimis, per penkerius metus Vilniuje pastatyta beveik 20 tūkst. naujų butų, kurių plotas užima kiek daugiau nei 1 mln. kv. metrų.
Atliekų Tvarkymo Mokestis: už Bendrą ar Naudingą Plotą?
Vilnietė Loreta, gavusi sąskaitą už komunalinių atliekų tvarkymą, atkreipė dėmesį, kad mokestis skaičiuojamas ne nuo naudingojo buto ploto, kaip reikalauja Civilinis kodeksas, bet nuo bendrojo. Savivaldybė paaiškino, kad toks sprendimas priimtas dėl to, kad Nekilnojamojo turto registro dokumentuose vienais atvejais naudingas gyvenamasis plotas nurodomas, kitais ne, o bendras plotas nurodomas visur.
Vilniaus savivaldybės Atliekų tvarkymo programos įgyvendinimo skyriaus vedėjas Valdas Juodis patikino, kad pasirinktas apmokestinimo sprendimas neprieštarauja teisės aktams ir atitinka kitų savivaldybių praktiką apmokestinant rinkliava atliekų išvežimą ir tvarkymą. Jis teigė, kad Civilinis kodeksas tiesiogiai nereguliuoja šio klausimo ir nenumato, kad vietinė rinkliava už atliekų tvarkymą privalomai turi būti skaičiuojama pagal naudingą plotą.
Svarbu atsiminti: Mums nėra suteikta teisė oficialiai aiškinti įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų taikymą.
Nekilnojamojo turto kainų kitimas. Šaltinis: einvestuotojas.lt