Pastarąjį savaitgalį teko lankytis Baltarusijoje, Gardine. Tai šalis, kuri yra tokia arti, tačiau kartu ir toli. Buvo įdomu patirti, kaip atrodo valstybė, neatitinkanti eurointegracinių kriterijų, ypač kai esi vos 30 km nuo Druskininkų.
Planuojant kelionę, prisiklausėme daug istorijų apie piktus baltarusių pasieniečius ir griežtas patikras. Tačiau šie gandai nepasitvirtino. Pasieniečiai buvo jauni, draugiški, ir netgi užtikrino lyčių lygybę - tiek vyrų, tiek moterų. Visos procedūros pasienyje užtruko apie dvi valandas penktadienio vakarą. Jei nesi vairuotojas, procedūrų nėra itin daug, didžiąją laiko dalį tiesiog tenka laukti. Baltarusijos pusėje pasienio zonoje yra krovininės svarstyklės, ant kurių galima pasisverti kol lauki.
Žemiau pateikiami keli pastebėjimai iš kelionės, kurie gali būti įdomūs tiems, kurie dar nėra lankęsi Gardine.
Apgyvendinimas Gardine: "AirBnb" patirtis
"AirBnb" nuoma dviem naktims, keturiems asmenims, kainavo apie 23 Eur žmogui. Butas buvo įrengtas naujos statybos name, kuris buvo baigtas statyti maždaug prieš penkerius metus ar vėliau. Viskas buvo nauja, gražu ir atlikta su "euroremontu". Tačiau išplanavimas - sovietinis: atskiras miegamasis, atskira svetainė ir atskira virtuvė su dideliu stalu, kuris tarsi kviečia užsiimti buitiniu alkoholizmu. Atrodo, kad apie virtuvės ir svetainės sujungimą į vieną erdvę čia dar nelabai kas girdėjo.
Tipinis butas Gardine. Šaltinis: Wikimedia Commons
Maistas ir kainos Gardine
Lietuva baltarusiams, pasirodo, siejasi su kebabais. Miesto centre radome kebabinę "Labas kebabas", kurios iškaboje kebabas buvo įkomponuotas į stilizuotą Lietuvos vėliavą, su užrašu "Kebabai kaip Lietuvoje". Deja, pats kebabas nebuvo toks skanus kaip Lietuvoje.
Kainos Gardine šiek tiek mažesnės nei Lietuvoje, tačiau esminio skirtumo nėra. Išskyrus degtinę, kuri kainuoja maždaug trigubai pigiau. Tačiau alaus kaina parduotuvėje iš esmės nesiskiria, o baruose tenka sumokėti apie 2-2,50 Eur. Importinis alus (vokiškas ar belgiškas) gali kainuoti 4-5 Eur.
Gardino centrinė gatvė. Šaltinis: Wikimedia Commons
Gardino miesto šventė ir sovietinis palikimas
Gardino pagrindinėje aikštėje vis dar stovi Leninas! Tačiau jam didelės pagarbos nėra - miesto šventės metu jis atsidūrė už maisto palapinių su šašlykais ir bulvėmis ir niekam nerūpėjo.
Miesto šventėje buvo daug viešai vartojamo alkoholio. Buvo galima matyti, kaip žmonės užsisako prie alaus ir 100 g degtinės ir čia pat išgeria. Arba kaip šeima (tėvas, mama ir du vaikai) sėdi prie stalo, o tėvai šalia savo šašlykų pasistatę degtinės butelį ir vis pasipila. Alkoholį čia pardavinėja visą parą.
Gardino gatvės išpuoštos vėliavomis. Šaltinis: Euronews
Maisto pasirinkimas mugėje buvo ribotas. Stovėjo kelios palapinės su tais pačiais šašlykais, dešromis, bulvėmis ir keptais grybais, ir daugiau jokio šilto maisto. Už porciją tekdavo sumokėti apie 6-7 EUR. Atrodytų, kad kažkas turėtų susiprasti pasiūlyti pigesnio ir įvairesnio maisto, bet to nebuvo.
Atskiras pagiriamasis žodis "Faraday" barui. Tai visiškai steampunkinis baras, į kurio dizainą įdėta daug širdies ir pastangų. Tokio baro net ir Vilniuje trūktų.
Miesto erdvėse pilna įvairių spalvų vėliavų. Daugiausia žalių ir raudonų, bet matėme netgi vaivorykštės vėliavų. Neaišku, ar čia LGBT lobistai slapčia prasisuko, ar Gardino dar nesugadino Vakarų propaganda ir vaivorykštė čia vis dar priklauso vaikams.
Sovietinė patirtis Baltarusijoje vis dar gyva viešosios erdvės simboliuose: gatvių pavadinimuose, vėliavoje, paminkluose Didžiojo Tėvynės karo ir jame kritusių herojų atminimui. Tačiau kasdienybės praktikose to nelabai matosi. Pavyzdžiui, parduotuvėje radau tik vieną prekę, kurios etiketė priminė sovietų laikus (tai buvo ikrai). Šventės turgelyje nematėme nė vieno sovietinio suvenyro, ir SSRS vėliavos parsivežti nepavyko.
Lukašenkos viešojoje erdvėje irgi nedaug. Nematėme nė vieno paveikslo, plakato ar dar ko nors. Gal tik pora knygų knygynėlyje lyg netyčia atverstos tame puslapyje, kur prezidento nuotrauka su citata.
Matėme agituojančią opoziciją, kuri stovėjo pačiame centre su senąja Baltarusijos vėliava, rinko parašus ir agitavo. Jiems niekas netrukdė, tačiau žmonėms jie nebuvo labai įdomūs. Tokia situacija leidžia Aliaksandrui teigti, kad opozicija laisvai veikia.
Gazirovkės automatai vis dar egzistuoja ir pardavinėja gazuotą vandenį už 25 euro centus. Taip pat galima rasti tarchuno, diušės ir kitų vietinių limonadų. Vakarietiška gaiviųjų gėrimų pramonė tyliai rūko kamputyje.
6 miestai, kuriuose verta apsistoti prie Gardos ežero 2024 m. – geriausios vietos Gardos ežere
Miesto parke nebuvo gėlynų, sutvarkytų takelių, šunų aikštelių, jaukių kavinukių ar sportuojančių žmonių. Tiesiog pieva bei medžiai ir jausmas, kad nenorėtum čia atsidurti tamsiu paros metu. Tai parodo, kiek Lietuva pažengė.
Toliau nuo centro yra II pasaulinio karo memorialas, kur galima išvysti sovietinių tankų, sovietinį naikintuvą, apkasus. Visa tai nėra saugoma, tad, jei norite užsilipti ant sovietinio tanko patrankos, čia galite tai padaryti.
Sovietinis tankas Gardine. Šaltinis: 15min.lt
Palyginimas su Lietuva
Apskritai, miesto atmosfera, pastatų išvaizda, kavinių ir barų pasirinkimas, žmonių apranga priminė Vilnių ar Kauną prieš 20 metų. Tai buvo tarsi kelionė laiku arba alternatyvi Lietuvos ateitis, jei po Nepriklausomybės valstybė būtų vystęsi kiek kitaip. Pasižiūrėti įdomu, bet gerai, kad Lietuva nuėjo kitu keliu.
Butų nuoma visoje Lietuvoje yra populiari, ypač Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir kituose didesniuose miestuose. Galima rasti įvairių variantų: nuo ekonominių iki prabangių butų, skirtų šeimoms, studentams ar įmonėms.