Vis dažniau mūsų šalies gyventojai gyvenamosiomis patalpomis naudojasi nuomos, o ne nuosavybės teisės pagrindais. Nuomininkai neretai susiduria su įvairiais sunkumais, kurie jiems trukdo tinkamai vykdyti nuomos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus.
Nuomos sutartis - tai abipusė sutartis, kurioje nuomotojas suteikia būstą nuomininkui, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomą. Tačiau kartais nuomininkai nesilaiko savo įsipareigojimų ir nesumoka nuomos, kas gali sukelti nemažai problemų tiek nuomotojui, tiek nuomininkui. Ką daryti, jei nuomininkas nemoka nuomos, ir kokie teisiniai aspektai svarbūs šioje situacijoje?
Teisiniai aspektai, kai nuomininkas nemoka nuomos
Jeigu vis dėl to susidursite su piktybiškais nuomininkais, kurie nenorės mokėti Jums nuomos mokesčio, deja, Jums liks tik viena išeitis - teisinis kelias. Fizinius asmenis iš gyvenamųjų patalpų galėsite iškeldinti tik teismo nustatyta tvarka. Kreipdamiesi į teismą turėsite teismui pagrįsti savo reikalavimą bei pateikti iškeldinimą pagrindžiančius dokumentus. Nesugalvokite savarankiškai iškeldinti nuomininko, kuris nemoka nuomos mokesčio, nes galite patys susilaukti administracinės arba baudžiamosios atsakomybės.
1. Supraskite savo teises ir pareigas
Pirmiausia svarbu žinoti, kokios yra jūsų teisės pagal nuomos sutartį. Paprastai nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomą už būstą, tačiau kartais sutartyse gali būti numatyta, kad nuomotojas sumoka už tam tikras papildomas paslaugas (pvz., komunalinius mokesčius). Jei nuomininkas atsisako sumokėti nuomą, turite teisę reikalauti sumokėti šią sumą pagal sutartį.
2. Susisiekite su nuomininku
Pirmas žingsnis turėtų būti bandymas išspręsti problemą taikiai. Pasikalbėkite su nuomininku ir pasiteiraukite, kodėl nuomos mokestis nebuvo sumokėtas. Galbūt tai buvo klaida, nesusipratimas ar laikinas finansinis sunkumas. Reikėtų pasistengti išspręsti situaciją draugiškai ir aiškiai apibrėžti, kada ir kaip nuomininkas ketina sumokėti skolą.
3. Siųskite raštišką įspėjimą
Jei tiesioginis susisiekimas nesuteikia rezultatų, galite parašyti oficialų raštišką įspėjimą nuomininkui. Tai yra formalus būdas priminti apie nesumokėtą nuomą ir nurodyti, kad, jei ši suma nebus sumokėta per tam tikrą laiką, gali tekti imtis teisinių veiksmų. Raštiškas įspėjimas turi būti pasirašytas ir išsiųstas taip, kad būtų įrodytas jo gavimas (pvz., rekomenduota siunta arba el. paštu su patvirtinimu).
4. Kreipkitės į teismą
Jei nuomininkas ir po įspėjimo nesumoka nuomos mokesčio, galite kreiptis į teismą. Priklausomai nuo jūsų nuomos sutarties sąlygų, jūs galite prašyti teismo įpareigoti nuomininką sumokėti skolą ir padengti teismo išlaidas. Teismas gali išspręsti ginčą, priimdamas sprendimą dėl skolų grąžinimo ir galimų bausmių už sutarties pažeidimą.
5. Sutarties nutraukimas
Jei nuomininkas ir toliau nesumoka nuomos ir nesiekia spręsti šios problemos, galite turėti teisę nutraukti nuomos sutartį. Svarbu, kad nutraukimo procesas būtų atliktas teisėtai ir pagal sutarties sąlygas. Jei sutartyje nenumatyta specialių nutraukimo sąlygų, būtina laikytis įstatymų, susijusių su nuomos sutarčių nutraukimu.
6. Teisinės pagalbos paieška
Jei nesate tikri dėl savo teisių ir norite užtikrinti, kad jūsų veiksmai būtų teisėti, galite pasikonsultuoti su teisininku. Jis gali padėti išanalizuoti nuomos sutartį ir patarti, kokie žingsniai būtų tinkamiausi, atsižvelgiant į jūsų situaciją. Teisinė pagalba gali būti būtina, jei ginčas pereina į teismą ar reikia priimti sudėtingesnius sprendimus.
7. Kitos galimybės
Be teisinių priemonių, taip pat galite apsvarstyti galimybę pasinaudoti mediatoriumi, kuris padės išspręsti ginčą be teismo. Mediacijos procesas leidžia abiem šalims pasiekti kompromisą, kuris gali būti greitesnis ir pigesnis nei ilgalaikis teisminis procesas.
Kaip apsisaugoti nuo nemokių nuomininkų?
Kiekvienas žmogus, kuris nuomoja savo turtą nerimauja dėl nemokių nuomininkų. Deja, šimtaprocentinių garantijų, kad nebūsite apgauti, Jums negalės suteikti net griežčiausia nuomos sutartis ar geriausia nuomos agentūra. Jeigu žmogus yra nusiteikęs Jums pakenkti, jis vis tiek ras būdą kaip tai padaryti.
Tačiau, kad ir koks nuomininkas atrodo patikimas, vis tiek privalote jį patikrinti prieš pasirašydami nuomos sutartį. Patikrinti galite paprašydami buvusių nuomotojų telefono numerio ir pasikalbėti su jais apie buvusius nuomininkus. Jeigu Jūsų nuomininkas yra jaunas žmogus, paprašykite, kad tėvai už jį garantuotų. Taip pat turite įsitikinti, kad būsimi Jūsų nuomininkai yra dirbantys ir gauna pajamas, nes turite įsitikinti, kad Jie turės iš ko mokėti Jums nuomos mokestį.
Nuomininko patikros žingsniai:
- Paprašykite kontaktų iš buvusių nuomotojų.
- Jei nuomininkas jaunas, reikalaukite tėvų garantijos.
- Įsitikinkite, kad nuomininkas dirba ir turi stabilias pajamas.
- Patikrinkite nuomininko kreditingumo istoriją.
Nuomos versle yra labai svarbu geri tarpusavio santykiai. Rūpinkitės savo nuomininko gerove visą nuomos laikotarpį. Jeigu jam neveikia buitinė technika, apipylė kaimynas ar susiduria su kitomis problemomis iškilusiomis būste, padėkite jam jas išspręsti.
Žinoma, jei gyvenate užsienyje arba turite daug asmeninių reikalų ir negalite skirti pakankamai laiko savo nuomininkų poreikiams patenkinti, kreipkitės į NT nuomos agentūras, kurios Jūsų turtu bei nuomininkais rūpinsis visą nuomos laikotarpį.
Nuomos sutartis: garantija nuo nesklandumų
Jei norite išvengti panašių situacijų, būtina sudaryti nuomos sutartį. Prieš ją pasirašydami aptarkite mokesčio dydį, kokiomis sąlygomis jis gali būti didinamas, prieš kiek laiko būtina įspėti apie iškeldinimą. Galiausiai - prieš kiek laiko savininkas turi įspėti, kad norėtų apsilankyti.
Pasak Lietuvos notarų rūmų teisininkės konsultantės Sandros Ražanaitės, nekilnojamojo turto nuomos sutarties, kaip ir bet kokio kito dokumento, patvirtinimas užtikrina sandorio teisėtumą, garantuoja, kad bus atsižvelgta į abiejų pusių interesus, joms bus išaiškintos visos sąlygos ir pasekmės.
Tvirtindamas sutartį, notaras patikrina duomenis apie būstą Nekilnojamojo turto, Hipotekos, Turto areštų registre, tad nuomininkas tikrai gali sužinoti, ar būstas nėra įkeistas arba areštuotas. Kitu atveju reikės pačiam kreiptis į šias įstaigas ir bandyti aiškintis, ar neteks vieną dieną išsikraustyti. Galima apsilankyti antstolių interneto svetainėje www.anstoliai.lt, čia pažiūrėti, ar būstas nėra parduodamas iš varžytynių.
Kaip sudaryti nuomos sutartį?
Pagal Teisingumo ministerijos patvirtintus notaro paslaugų įkainius už nekilnojamojo daikto nuomos ar lizingo sutarties patvirtinimą mokama nuo 0,2 iki 0,6 proc. sutartyje nurodytos nuomos sumos, skaičiuojant visą nuomos laiką, bet ne ilgesnį kaip 25 metai. Atlygis notarui bus ne mažesnis kaip 50 litų ir ne didesnis kaip 20 tūkst. litų. Jeigu norėsite, kad notaras parengtų ir sutarties projektą, už tai papildomai mokėsite nuo 50 iki 100 litų.
Dažniausiai notarui mokama 0,5 proc. nuo sumos. Pavyzdžiui, jeigu už būsto nuomą kas mėnesį sutariate mokėti 1000 litų, o sutartį sudarote metams, tai nuomos sutarties patvirtinimas kainuos apie 60 litų. O jeigu notaras parengs ir sutarties projektą, mokestis gali siekti 200 litų.
Visi formalumai pas notarą - parengti nuomos sutarties projektą ir registruoti sutartį - įprastai sutvarkomi per dvi darbo dienas. Jeigu dėl nuomos sutarties negalite kreiptis į teisininką, galite ją parengti patys pagal tipinį pavyzdį. Jame bent jau išdėstyti Civiliniame kodekse apibrėžti nuomos reikalavimai ir esminiai dalykai: nuomos laikas, mokesčio dydis, kada jis mokamas, prieš kiek laiko privalu įspėti apie išsikėlimą ir t. t. Ir pasirašyti.
Sudarydami nuomos sutartį turite parengti ir perdavimo-priėmimo aktą, kuriame būtų surašyta, kokios būklės būstas perduodamas. Aktą turi pasirašyti ir nuomotojas, ir nuomininkas. Jeigu tokio akto nesudarėte, išsikraustant jums bus sunku įrodyti, kad nieko nesugadinote.
Jeigu apžiūrėjus būstą kas nors netenkina, prieš pasirašydami nuomos sutartį viską aptarkite su savininku. Pavyzdžiui, jums nepatinka sienų spalva. Jeigu savininkas bus suinteresuotas išnuomoti būstą, gali sutikti jas perdažyti savo lėšomis.
Sprendžia teismas
Lietuvoje nuomininko ir nuomotojo santykiai išdėstyti Civiliniame kodekse, specialaus teisės akto nėra. Jeigu tarp nuomotojo ir nuomininko kyla nesutarimų, jie gali kreiptis į Lietuvos vartotojų institutą (S. Konarskio g. (8 5) 231 0711, www.vartotojai.lt). Pasak Lietuvos vartotojų instituto prezidentės Zitos Čeponytės, daugiausia problemų kyla dėl to, kad sudaromos žodinės nuomos sutartys. Tokiu atveju sunku įrodyti faktus, tad nei nuomininkai, nei nuomotojai pagalbos nesikreipia. Išspręsti kylančias problemas kur kas lengviau, kai turi raštišką nuomos sutartį.
Nuomininkų žabangos
Nors vyrauja nuomonė, kad nuomos aukomis tampa nuomininkai, kartais į jų žabangas pakliūva ir būstą išnuomoję žmonės. Pastaraisiais metais vis garsiau kalbama, kad šeimai, kuri turi nepilnamečių vaikų, labai sunku išsinuomoti būstą. Tam yra svari priežastis. Jeigu toks nuomininkas negali už būstą mokėti, savininkas negali jo iškraustyti. Nebent per teismą.
Nuomotojas, norėdamas patikrinti, ar nuomininkas neturi nepilnamečių vaikų, gali kreiptis į Gyventojų registro tarnybą (A. Vivulskio g. tačiau tokiu atveju jis privalo turėti verslo liudijimą.
Ką daryti, jei nuomotojas parduoda butą?
Papildomas saugiklis, užtikrinantis, kad nebūsite netikėtai išprašyti - nuomos sutarties įregistravimas Nekilnojamo turto registre. Jei savininkas parduotų butą, registre išviešinta nuomos sutartis ir toliau liktų galioti naujajam savininkui.
Nuomos sutarties sąlygos: ką svarbu aptarti?
Atkreiptinas dėmesys, kad gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis turi būti sudaryta raštu. Be kitų aspektų, dokumente svarbu aptarti šias sąlygas: kainą, atsiskaitymo už komunalinius mokesčius tvarką, mokėjimo terminą, sutarties nutraukimo sąlygas, įspėjimo laikotarpį ir t. t.
Kiekvienas nuomotojas prašo sumokėti užstatą, kurio dydis paprastai svyruoja nuo vieno iki dviejų mėnesių nuomos užmokesčio. Priklausomai nuo sudarytos sutarties sąlygų, nuomininkui nesumokėjus ar vėluojant sumokėti nuomos kainą, nutraukus sutartį anksčiau termino ar sugadinus turtą, užstatas arba jo dalis gali būti negrąžinta. Todėl sutarties priede patartina įrašyti, kokie bei kokios būklės (nauji ar naudoti) baldai yra perduodami, ar netgi nurodyti, kokio konkretaus prekių ženklo paliekama buitinė technika, o rastus apgadinimus patartina iš karto nufotografuoti.
Pasibaigus nuomos sutarčiai nuomininkas privalo grąžinti daiktą tokios būklės, kokios jį gavo, atsižvelgiant į natūralų buto, baldų, buitinės technikos nusidėvėjimą.
Draudimas: apsauga nuo netikėtumų
Į VU Teisės kliniką neretai kreipiasi asmenys, kurie arba kuriems užliejo butą. Deja, labai retai gyvenamasis būstas būna apdraustas. Tai padaryti galima dviem būdais: civilinės atsakomybės draudimu arba būsto draudimu. Abiem atvejais kompensuojama gaisro, vagystės, vandalizmo, gamtinių jėgų ar užliejimo padaryta žala. Civilinės atsakomybės draudimo įmoka paprastai būna didesnė, o draudimo suma mažesnė, nei draudžiantis būsto draudimu. Civilinės atsakomybės draudimo sutartis turėtų būti sudaryta nuomininko vardu, būsto draudimo atveju - būsto savininko.
Atsargumo priemonės: kaip išvengti sukčių?
Beje, pasitaiko atvejų, kai skelbimai yra netikri, t. y. tariami nuomotojai įkelia fiktyvius skelbimus, paprašo skubiai pervesti avansą, o tada dingsta. Tokie apgaulingi skelbimai dažnesni užsienyje, tačiau pasitaiko ir Lietuvoje. Atidžiai apžiūrėkite skelbime pateikiamas buto nuotraukas - kartais apgaulę gali išduoti ir jos.
Advokato patarimai: į ką atkreipti dėmesį sudarant nuomos sutartį
Nuomininko ir nuomotojo santykius dažnai lydi įvairūs nesutarimai, kyla klausimų, kas yra atsakingas už buitinės technikos gedimus, natūralų baldų ir kitos įrangos bute nusidėvėjimą. Teisininkai pažymi, kad jeigu abiem pusėms netinka žodiniai susitarimai, tokie klausimai būtinai turi būti įtraukti į nuomos sutartį.
Advokato Arūno Bertulio teigimu, pagrindinės asmens teisės ir pareigos bei atsakomybė yra numatytos Civiliniame kodekse, o papildomai šalys galėtų aptarti tik specifines, su konkrečiu turtu ar nuomos aplinkybėmis susijusias atsakomybės sąlygas. Taip pat šalys galėtų aptarti tas sąlygas, dėl kurių šalis gali apsispręsti pagal įstatymą pačios, o jų neaptarus nuomos sutartyje, galiotų Civiliniame kodekse numatytos sąlygos.
Pavyzdžiui, pagal įstatymą pareiga daryti numojamų patalpų kapitalinį remontą priklauso nuomotojui, o einamąjį - nuomininkui, tačiau kartu suteikiama galimybė šalims šias sąlygas pakeisti arba padaryti mišrias. Todėl šalims susitarus nuomos sutartyje, pareiga daryti kapitalinį remontą gali tekti nuomininkui, arba nuomotojas privalėtų atlikti tiek kapitalinį, tiek einamąjį remontą ir pan.
Šalys būtinai turėtų būti aptarti ir išlaidų atlyginimo tvarką dėl buitinės technikos ar kitų būste esančių įrenginių sugadinimo, taisymo ar pakeitimo. Tai labai svarbu sprendžiant ginčus dėl sutarties vykdymo ar nuomos pradžioje sumokėto užstato grąžinimo klausimus.
Taip pat, pavyzdžiui, pagal įstatymą nuomotojas privalo nuomos sutarties sudarymo metu perduoti nuomininkui gyvenamojo namo savininkų bendrijos įstatų kopiją arba kopiją kitokio dokumento, kuriame yra nustatytos bendro naudojimo patalpų priežiūros, naudojimo, išlaikymo ir kitos taisyklės, tačiau šalys gali susitarti dėl to ir kitaip (pvz. kad tokios įsipareigojimo nuomotojas nevykdys).
Finansiniai įsipareigojimai: ką reikia įtraukti į sutartį?
Šiuo laikotarpiu kai kuriems gyventojams gali būti ypač aktualūs nuomos mokesčio keitimo klausimai. Advokato A. Bertulio teigimu, šalys galėtų susitarti dėl nuomos mokesčio keitimo jų suderintais terminais, tačiau ne dažniau kaip du kartus per metus.
Šalims šio klausimo neaptarus, galiotų bendra nuostata, kad vienai šaliai prieštaraujant, nuomos mokestis negalėtų būti keičiamas. Šalys taip pat galėtų pakeisti (riboti) nuomotojo teisę reikalauti iš nuomininko šiam iš esmės pažeidus nuomos mokesčio mokėjimo terminus, iš anksto sumokėti ne didesnį kaip už du mokėjimo terminus iš eilės nuomos mokestį.
Nuomos sutartyje būtina aptarti ir subnuomos galimybę ir sąlygas, priešingu atveju subnuoma būtų įmanoma tik gavus rašytinį nuomotojo sutikimą.
Jei nuomos terminas yra ilgesnis ar neterminuotas, taip pat jei kapitalinį remontą atlieka nuomininkas, A. Bertulio teigimu, nuomotojui svarbu aptarti ir nuomininko išlaidų, turėtų pagerinant išsinuomotą daiktą su nuomotojo leidimu, atlyginimo klausimą. Jo nepatarus, galiotų bendra nuostata, kad atlyginamos visos išlaidos.
Pažymėtina, kad tariantis dėl papildomų nuomos sutarties sąlygų, turėtų būti laikomasi pagrindinių taisyklių, pagal kurias nuomotojui draudžiama vienašališkai keisti nuomos sutartie sąlygas. Taip pat, jeigu nuomininkas nesumoka nuomos mokesčio už vieną periodą, reikalauti iš nuomininko sumokėti iš karto nuomos mokestį už visą nuomos terminą. Ir nustatyti didesnę nuomininko civilinę atsakomybę nei faktiškai yra nuomotojui padarytos žalos dydis ar nustatyti nuomininko atsakomybę be kaltės.
Kada moka nuomininkas?
Vienas aktualiausių klausimų ir nuomotojams, ir nuomininkams, yra atsakomybė už nuomos metu sugedusius ar sulūžusius daiktus. Pasak advokato A. Bertulio, šiais klausimais įprastai galioja įstatymo nustatytas bendras principas, kad jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės.
Įstatyme įvardytas išsinuomoto daikto pabloginimas reiškia daikto vertės sumažėjimą arba daikto funkcionalumo dalies netekimą, dėl kurių tolesnis daikto naudojimas pagal paskirtį netenka savo turėtos iki pabloginimo ekonominės vertės. Tačiau jeigu daikto būklė pablogėja dėl jo natūralaus susidėvėjimo arba dėl jo normalaus naudojimo laikantis nuomos sutarties sąlygų, tai tokiais atvejais nuomininkas neprivalo atlyginti atsiradusių nuostolių nuomotojui, nebent sutartyje būtų nustatyta kitaip.
Dėl šių priežasčių labai svarbu prieš nuomos pradžią ne tik surašyti, bet ir faktiškai patikrinti įrenginių veikimą. Nuomos eigoje nuomininkui būtina pastebėjus gedimą, jį nedelsiant užfiksuoti ir pranešti nuomotojui, o nuomai pasibaigus, taip pat patikrinti įrenginių veikimą, kad vėliau dėl to nekiltų ginčų.
Kadangi nuomotojas perduoda ir faktiškai išnuomoja ne tik patį būstą bet ir jame esančius daiktus, A. Bertulio teigimu, ir šių daiktų einamasis remontas, šalims nesusitarus kitaip, tenka nuomininkui, o kapitalinis - nuomotojui, pvz:. elektros lemputes tokiu atveju teks keisti nuomininkui, o nusidėvėjusią elektros instaliaciją - nuomotojui.
Vandentiekio, nuotekų ar kitų inžinerinių sistemų gedimų remontas paprastai yra nuomotojo rūpestis ir atsakomybė, jei dėl šių gedimų nebūtų nustatyta nuomininko kaltė (pvz.: netyčia pragręžtas vandentiekio vamzdis).
Pataria į teisminius ginčus nesivelti
Nors atrodytų, kad nuomos sutartis turėtų išgelbėti nuomininką ir nuomotoją nuo konfliktų, deja, tai ne visada yra raktas į sutarimą. Tačiau net kilus dideliems ginčams, A. Bertulio teigimu, teisminis jų sprendimo būdas nėra pats geriausias, nes atima daug laiko ir finansų.
Todėl tam, kad ateityje paprasčiau ir operatyviau būtų galima išspręsti tokio pobūdžio problemas, būtinas detalesnis jų šalinimo ir išlaidų atlyginimo susitarimas bei aprašymas pačioje nuomos sutartyje.
Tačiau, jei nuomos sutartyje tai nėra detaliai aptarta ar ginčas greičiausiai vis dėl to kils, tuomet būtina nedelsiant surinkti kuo daugiau įrodymų apie patį gedimą (sugadinimą), kad jam persikėlus į teismą, šalis galėtų įrodyti savo tiesą.
Pareiga grąžinti išsinuomotą daiktą tenka nuomininkui, todėl būtent nuomininkas turės įrodinėti, kad išnuomotas daiktas buvo grąžintas tos būklės, kokios buvo perduotas (t. y. nesugadintas).
Tuo atveju jei nuomotojas vengs priimti daiktą, pavyzdžiui vengs pasirašyti perdavimo-priėmimo aktą, tai nuomininkas turės pareigą įrodyti ne tai kad buvo grąžintas tos būklės, kokios buvo perduotas, bet tik įrodyti, kad daiktą vengė priimti nuomotojas.
Todėl nuomotojas vengdamas pasirašyti perdavimo-priėmimo aktą, rizikuoja netekti galimybės prisiteisti jam padarytus nuostolius.
Septyni ne tokie akivaizdūs nuomotojo patarimai
tags: #buto #nuoma #kai #savininkas #uzsieny