Nekilnojamojo turto (NT) nuoma šiuo metu yra itin populiarus sprendimas tiek didžiuosiuose, tiek mažesniuose Lietuvos miestuose. Būsto nuomą dažnai renkasi mokytis atvykę studentai ar jaunos šeimos. Tačiau, ketinant nuomotis būstą, dalyje skelbimų nurodoma, jog reikės ne tik sumokėti depozitą, sumą už einamąjį mėnesį, bet ir tarpininkavimo mokestį. Panagrinėkime, kas tai yra ir kaip tai veikia Lietuvos rinkoje.
Kas Yra Tarpininkavimo Mokestis?
Dažniausiai nuomos tarpininkavimo mokestis yra suprantamas kaip mokestis, kurį nuomininkas turi sumokėti nekilnojamojo turto agentui ar brokeriui už dalyvavimą nuomos procese. Socialinių tinklų grupėse ir skelbimų portaluose gausu pasiūlymų, kuriuose brokeriai dalijasi nuomojamų būstų nuotraukomis ir informacija. Pavyzdžiui, skelbime, kuriame nuomojamas 1 kambario butas sostinėje, nurodoma, kad agentūros mokestis siekia 200 eurų, nuoma - 280 eurų, tad iš viso reikia 580 eurų, tačiau teigiama, kad nėra depozito. Kitame skelbime 2 kambarių buto kaina siekia 450 eurų, depozitas - taip pat 450 eurų, o vienkartinis agentūros mokestis - 250 eurų. Kai kuriuose skelbimuose konkretus mokesčio dydis nenurodytas, tik akcentuojama, kad jis bus taikomas.
Ar Tarpininkavimo Mokestis Visada Taikomas?
Tačiau yra ir nemažai skelbimų, kur nurodoma, kad tarpininkavimo mokestis yra netaikomas. Nekilnojamojo turto (NT) agentūros „Ober-Haus“ Senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada LRT.lt komentavo, kad, kalbant apie nuomos rinką, tarpininkavimo mokestis būna nevienodas net skirtinguose Lietuvos miestuose. „Skirtingos agentūros taiko skirtingus principus netgi tame pačiame mieste. Mūsų įmonė komisinio (arba tarpininkavimo mokesčio) iš nuomininkų neima, nes mums jį sumoka savininkas. Su tokiu pasiūlymu dažnas nuomotojas sutinka, nes jam iš esmės niekas nekainuos. Tada brokeris patenka į būstą, ji nufotografuoja, skelbia informaciją. Kai į jį kreipiasi nuomininkas, tada pateikiama naujiena, kad bus ir tarpininkavimo mokestis. Tam potencialiam nuomininkui patinka butas, bet atsiranda kelių šimtų eurų mokestis. Dažną kartą susimoka, ypač kai yra ruduo, būstų trūksta, studentai siaučia po miestą.
Kam Tenka Mokėti Tarpininkavimo Mokestį?
Advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ asocijuotoji teisininkė Akvilė Rudaitytė LRT.lt komentavo, kad šis mokestis atsiranda iš paslaugų teikimo sutarties tarp brokerio ir vienos iš nuomos sutarties šalių (nuomotojo arba nuomininko) ir yra pagrįstas sutartiniais santykiais. Šalimi, įpareigota sumokėti tarpininkavimo mokestį, tampa ta nuomos sutarties šalis, kuri su nekilnojamojo turto brokeriu sudarė tarpininkavimo sutartį ir užsakė jo paslaugas (surasti nuomininką patalpoms arba surasti patalpas nuomai).
Jei priešingai, būsto ar patalpų ieško nuomininkas, jis kreipiasi į nekilnojamojo turto brokerį su prašymu surasti ir pasiūlyti jam objektą nuomai ir su juo dėl tokių paslaugų sudaro tarpininkavimo sutartį, toks mokestis tampa tarpininkavimo sutartį sudariusios šalies - nuomininko - prievole. Sutartiniai santykiai tarp nekilnojamojo turto brokerio ir konkrečios šalies (nuomotojo arba nuomininko) yra esminis kriterijus, nustatantis, kas turi apmokėti už šią paslaugą.
Kada Nuomininkas Gali Atsisakyti Mokėti?
Tuo atveju, jei tarpininkavimo paslaugų sutartį su nekilnojamojo turto brokeriu sudarė nuomininkas, jis atsisakyti brokeriui mokėti tarpininkavimo mokestį gali tik tarp šalių sudarytoje sutartyje nustatytais atvejais arba jeigu sutartis yra neįvykdyta. Čia svarbu suprasti, kad tarp nekilnojamojo turto brokerio ir nuomininko arba nuomotojo sudaryta paslaugų sutartis nebūtinai turi būti rašytinė, t. y. Prievolė atsiranda tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto brokeris faktiškai atliko darbus, kuriuos buvo įsipareigojęs pagal sutartį, pvz., surado tinkamą nuomininką ar nuomos objektą, suderino nuomos sąlygas, parengė reikalingus dokumentus, organizavo apžiūras.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad jeigu nuomininkas yra laikytinas vartotoju (fizinis asmuo), jam taikomos vartotojų teisių apsaugos normos, kurios reikalauja iš anksto aiškios, skaidrios informacijos apie paslaugas ir jų kainą ir aiškaus vartotojo sutikimo.
Kaip Išvengti Nesąžiningo Tarpininkavimo Mokesčio?
„Capital“ brokeris Darius Valkavičius LRT.lt kalbėjo, kad dažniausiai nuomos tarpininkavimo mokestis yra suprantamas kaip mokestis, kurį nuomininkas turi sumokėti nekilnojamojo turto agentui ar brokeriui už dalyvavimą nuomos procese. „Svarbu pabrėžti, kad toks supratimas apie tarpininkavimo mokestį yra susidaręs labiau iš blogosios praktikos negu iš gerosios. Nuomos rinkoje gan dažnai susiduriama su situacija, kad NT agentai siūlo nuomotojui išnuomoti būstą nemokamai, o pasiimti mokestį nori iš nuomininko. Todėl iš nuomininkų, susidūrusių su tokia praktika, gan dažnai išgirstu komentarų, kad jie pasijaučia, lyg būtų sumokėję (200-300 eurų) už durų atidarymą.
Pasak NT specialistės, įmonės „Prime NT LT“ brokerės Ernestos Skvarnavičienės, nemažai žmonių vienkartinį mokestį painioja su depozitu, kuris skirtas apsaugai nuo nuomininkų „išdaigų“, galimos žalos būstui, baldams bei daiktams ir paprastai yra lygus vieno ar dviejų mėnesių nuomos mokesčiui. Vis dėlto depozitas ir vienkartinis mokestis - du visiškai skirtingi dalykai.
Patarimai Nuomininkams
- Būkite sąmoningi: Aiškiai įvertinkite, ar paslaugos, už kurias prašoma tarpininkavimo mokesčio, iš tiesų buvo suteiktos jums.
- Klauskite: Pradėkite pokalbį su brokeriu nuo klausimų apie tarpininkavimo mokestį ir jo pagrįstumą.
- Rinkitės: Jei brokeris reikalauja nepagrįsto mokesčio, rinkitės kitus objektus ir specialistus.
- Žinokite savo teises: Atminkite, kad tarpininkavimo mokestį turėtų mokėti tas, kuris užsakė paslaugas - nuomotojas arba nuomininkas, priklausomai nuo sutarties.
SaugiNuoma.lt komanda kas diena susidurdama su klientais pastebi, kad žmonės baiminasi kreiptis į nekilnojamojo turto agentūras, norėdami išsinuomoti būstą, nes iš nuomininko yra imamas tarpininkavimo mokestis. Manome, kad už nekilnojamojo turto brokerio paslaugą turėtų mokėti tas, kuriam suteikiamos paslaugos ir garantijos. Tai reiškia, kad už tai turėtų mokėti nuomotojas, nes būtent jam brokeris suorganizuoja apžiūras, sutarties ruošimą, turto reklamą, išsamią nuomininko patikrą ir teikia garantijas.
NT Nuomos Tarpininkavimo Kainos Pavyzdžiai
Ši lentelė pateikia pavyzdžius, kaip gali atrodyti nuomos kainos ir tarpininkavimo mokesčiai skirtinguose skelbimuose:
| Būsto Tipas | Nuomos Kaina | Depozitas | Tarpininkavimo Mokestis |
|---|---|---|---|
| 1 kambario butas Vilniuje | 280 eurų | Nėra | 200 eurų |
| 2 kambarių butas | 450 eurų | 450 eurų | 250 eurų |
Svarbu atkreipti dėmesį, kad šios kainos yra tik pavyzdžiai ir gali skirtis priklausomai nuo konkretaus objekto, miesto ir agentūros.
Kaip Saugotis Nuo Sukčių?
Norint išsinuomoti būstą be brokerio pagalbos galima patekti į sukčių pinkles. Nors apie tai šnekama itin daug, visgi kartais sukčiai sugeba išvilioti pinigus iš patiklių, būstą norinčių išsinuomoti žmonių. Nuomojantis būstą su brokerio pagalba jis bus kaip tarpininkas, kuris padės susitarti dėl būsto apžiūros, papasakos apie jį plačiau, aprodys būstą bei padės sudaryti sutartį.
Pagrindiniai Žingsniai Nuomojantis Būstą
- Būsto apžiūra: Atvykę apžiūrėti sutarto būsto neskubėkite, ramiai apžiūrėkite visus kambarius, buitinę techniką bei daiktus.
- Klausimai: Savininkui ar brokeriui paruoškite svarbiausius ir jums aktualiausius klausimus - klausimai gali būti apie būsto mokesčius, nuomos sąlygas.
- Sutartis: Jeigu išsirinkote būstą, metas pasirašyti sutartį. Atidžiai išsiaiškinkite ar sutartyje yra visos svarbiausios sąlygos - nuo kada iki kada nuomositės būstą, nuomos suma, mokėjimo terminai.
Atminkite, kad nuomos sutartį pasirašykite ant kiekvieno lapo apačioje, tiek jūs tiek savininkas nurodykite kontaktinius duomenis.