Nekilnojamasis turtas gali būti įsigytas sudarius pirkimo - pardavimo, dovanojimo, rangos ar kitą civilinę sutartį. Sudaryto sandorio pobūdis turės įtakos nekilnojamąjį turtą įgijusio asmens teisėms tuo atveju, kai paaiškėja, jog įgytas nekilnojamasis turtas yra su trūkumais.
Nekilnojamojo Turto Trūkumai
Butas, namas ar kitas nekilnojamasis turtas, kaip ir bet koks kitas įsigytas daiktas, gali turėti trūkumų. Šie trūkumai gali būti objektyvaus pobūdžio - kaip tam tikri objektyviai egzistuojantys nekilnojamojo turto defektai, taip pat ir subjektyvaus pobūdžio - kai įsigytas nekilnojamasis turtas neatitinka pirkėjo lūkesčių dėl turto savybių, kurias nurodė pats pardavėjas arba kurių pagrįstai tikėjosi pirkėjas.
Teismų praktikoje dažniausiai bylinėjamasi dėl objektyvių nekilnojamojo turto trūkumų. Pavyzdžiui, dėl nekokybiškai atliktų statybos darbų, netinkamai parinktų statybinių medžiagų ar nefunkcionuojančios įrangos, kai įsigydamas butą ar namą pirkėjas šių trūkumų nepastebėjo ir apie juos nežinojo.
Praktiniai Pavyzdžiai Iš Teismų Praktikos
- Vienas iš teismų praktikoje realiai nagrinėtų atvejų - kai šeima nusipirko nebaigtą statyti gyvenamąjį namą. Pilnai jį įsirengus ir pradėjus jame gyventi, grindyse pastebėtas pelėsis. Paaiškėjo, kad namo statybai buvo panaudoti seni rąstai, užkrėsti naminiu grybu, ko pasėkoje jis išplito į namo grindis ir sienas. Teismai nusprendė, kad trūkumai negalėjo būti pastebėti pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu, todėl pirkėjui priteisė trūkumų šalinimo išlaidas.
- Kitas teisme nagrinėtos bylos atvejis - kai šeima nusipirko gyvenimui sodo namą, nežinodami, kad jo nuotekų surinkimo sistema įrengta netinkamai. Kilus poreikiui šią sistemą perdaryti, pirkėjai pateikė ieškinį pardavėjui dėl papildomų išlaidų atlyginimo.
- Ir dar vienas pavyzdys - pirkėjas nusipirko nebaigtą statyti butą. Baigęs jį įsirengti ir pradėjęs jame gyventi, pastebėjo, kad bute kaupiasi nuolatinė drėgmė, pelėsis susidarydavo netgi ant užuolaidų ir lovų čiužinių. Teismai konstatavo, kad buto iš esmės negalima naudoti pagal paskirtį, trūkumų šalinimo išlaidos sudarytų didelę buto kainos dalį, todėl pirkėjo prašymu nutraukė pirkimo - pardavimo sutartį ir taikė restituciją - butą grąžino pardavėjui, o pirkėjui priteisė visą sutarties kainą.
Bylos dėl subjektyvių nekilnojamojo turto trūkumų gerokai retesnės dėl sunkesnio įrodinėjimo proceso įrodinėjant nekilnojamojo turto trūkumus.
Vienas dažnesnių praktikoje sutinkamų subjektyvių trūkumų atvejų - kai perkamas dar galutinai nepastatytas butas ar namas. Tokiais atvejais pirkėjo lūkesčiai neretai būna nulemti nekilnojamojo turto skelbime pateiktų aprašymų bei vizualizacijų, kas realybėje būna neišpildoma arba išpildoma visai kitaip.
Pirkėjo Teisės Esant Trūkumams
Civilinis kodeksas nekilnojamojo turto pirkėjui suteikia tokias teises:
- Reikalauti, kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina;
- Prisiteisti nekilnojamojo daikto trūkumų šalinimo išlaidas;
- Prašyti teismo tvarka nutraukti pirkimo - pardavimo sutartį ir taikyti restituciją, susigrąžinant visą už turtą sumokėtą pinigų sumą.
Pirkėjas turi teisę pasirinkti savo teisių gynimo būdą, tačiau nėra visiškai laisvas. Civiliniame kodekse ir teismų praktikoje yra „išgryninti“ tam tikri apribojimai, į kuriuos reikėtų atsižvelgti renkantis savo teisių gynimo būdą.
Pavyzdžiui, pirkimo kainos sumažinimas taikomas tais atvejais, kai nustatyti būsto trūkumai nėra esminiai, be to, dažniau tais atvejais, kai trūkumų nėra galima pašalinti.
Trūkumų šalinimo išlaidos, kaip teisių gynimo būdas, paprastai taip pat taikomas nustačius neesminius trūkumus, tačiau kuriuos galima pašalinti.
Tuo tarpu paskutinis teisių gynimo būdas - pirkimo - pardavimo sutarties nutraukimas ir restitucija, taikomi nustačius esminius nekilnojamojo daikto trūkumus, kartais netgi tokius, dėl kurių nekilnojamasis turtas negali būti normaliai naudojamas pagal paskirtį arba, kai jo trūkumų šalinimo išlaidos sudaro ženklią sumą.
Svarbu atsiminti:
- Visų pirma, atidžiai rinktis nekilnojamąjį turtą, tinkamai jį apžiūrėti ir raštu išsakyti pardavėjui lūkesčius dėl turto. Teisme sunkiai pavyks laimėti, jei prieš sudarant sutartį nekilnojamasis turtas net nebuvo normaliai apžiūrėtas. Pardavėjas greičiausiai neatsakys už trūkumus, jeigu šie pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo. Nėra reikalaujama perkamą būstą būtinai apžiūrėti su tam tikru statybos specialistu, tačiau teisme pirkėjui visada bus taikomas „protingo ir atidaus pirkėjo standartas“, kuris kiekvienu atveju bus individualus ir gali priklausyti nuo pirkėjo amžiaus, patyrimo, išsilavinimo, kartais netgi darbo pobūdžio.
- Antra, tinkamai pasiruošti pretenzijai ir reikalavimui teisme. Tokio pobūdžio ginčuose dažniausiai nebus apsieinama be specialistų išvadų, o teisme - be teismo ekspertizės, kuri padėtų nustatyti pirkėjo įsigyto nekilnojamojo daikto trūkumus ir įvertinti jų šalinimo išlaidų kainą, taip pat nustatyti ir tai, ar daikto trūkumų nebuvo galima pastebėti pirkėjui normaliai apžiūrint turtą. Teismo ekspertizėms teismai linkę suteikti didesnę įrodomąją galią, tad bylos rezultatas labai gali priklausyti nuo to, ką ekspertizės akte nurodys ir apskaičiuos teismo ekspertas. Kalbant apie trūkumų šalinimo išlaidų dydį, jį galima grįsti ne tik specialistų išvadomis, sąmatomis, bet ir realiai patirtomis išlaidomis. Tai tinka, kai nenorima su būsto trūkumais gyventi dar keletą metų. Žinoma, prieš trūkumus pašalinant, turi būti užfiksuoti ir maksimaliai surinkti visi įrodymai tiek dėl buto ar namo trūkumų, tiek dėl jiems pašalinti patirtų išlaidų.
- Trečia, teisingai pasirinkti savo teisių gynimo būdą. Kaip minėta, nors civilinis kodeksas tiksliai neriboja pirkėjo pasirinkimo dėl teisių gynimo būdo, teismų praktikoje yra išgryninti tam tikri kriterijai. Tad teisių gynimo būdą reikėtų rinktis atsižvelgiant į teismų praktikoje pateiktus nurodymus. Neteisingai pasirinkus teisių gynimo būdą, teismas ieškinį gali ir visiškai atmesti.
- Ketvirta, protingai apibrėžti reikalavimo sumą. Konkrečiuose teismų praktikos pavyzdžiuose dažnai matyti, kad net laimėjus bylą, teismo priteista suma gerokai skiriasi nuo prašytos priteisti sumos. Praktikoje tai gali reikšti nusivylimą teoriniu bylos laimėjimu, nes priteisus ne visą prašytą sumą, bylinėjimosi išlaidos (advokato pagalbai, žyminiam mokesčiui, ekspertizėms ir pan.) šalims skirstomos proporcingai. Pavyzdžiui, jeigu priteisiama tik pusė prašytos sumos, bylinėjimosi išlaidų taip pat priteisiama tik pusė. Be to, tokiu pačiu procentu tenka atlyginti ir kitos šalies patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tad „išpūsti“ reikalavimo sumos tikrai neverta.
- Penkta, pasirinkti byloje tinkamą atsakovą - subjektą, kuris turi atsakyti pagal pareikštą reikalavimą. Dažnu atveju tai bus nekilnojamojo turto pardavėjas, tačiau tam tikrais atvejais reikalavimą tikslingiau reikšti ne pardavėjui (arba ne tik jam), bet, pavyzdžiui, konkrečius darbus atlikusiam rangovui.
Turėkite omenyje, kad ieškinį dėl įsigyto buto ar namo trūkumų pardavėjui galima reikšti įsigijus tiek naują, tiek ir seniai pastatytą nekilnojamąjį turtą. Taip pat - tiek tuo atveju, kai pats pardavėjas žinojo apie trūkumus, tiek jei apie juos nežinojo. Kiekvienu atveju situacija teisme būtų vertinama individualiai.
Ieškinį teisme dėl nekilnojamojo turto trūkumų reikėtų pareikšti per dvejus metus nuo sužinojimo apie juos dienos.
G-Vlog #97 Kaip išsirinkti butą?
Buto Pardavimas Su Paskola
Buto pardavimas su paskola įmanomas tik gavus banko leidimą. Tokiu atveju jums reikia kreiptis į paskolą suteikusią kredito įstaigą.
Jums bus išduota pažyma, kurioje bus nurodyta, kokiomis sąlygomis galimas įkeisto turto pardavimas. Svarbu paminėti, kad banko išduota pažyma galioja trumpą laiką, todėl į banką geriausia būtų kreiptis jau tada, kai atsiranda potencialus būsto pirkėjas.
Kiti Reikalingi Dokumentai
Žinoma, kaip ir parduodant neįkeistą turtą, reikės ir kitų dokumentų. Pateikiame jų sąrašą:
- Būsto įsigijimo dokumentai
- Asmens dokumentas
- Energetinio naudingumo sertifikatas
- Kadastrinių matavimų byla
- Registrų centro išrašas
- Esantiems santuokoje bus reikalingas sutuoktinio leidimas
- Turintiems nepilnamečių vaikų bus reikalingas teismo leidimas
Dažnai sklandantis mitas, kad parduodant būstą, kuris įkeistas bankui, pirmiausia reikia pačiam sumokėti likusią skolą. Tai nėra tiesa. Iš tiesų likusią skolą už jus padengs pirkėjas, kuris pirkdamas turtą perves pinigus tiesiogiai kredito įstaigai. Todėl į savo banko sąskaitą gausite likusią sumą už parduotą būstą.
Pavyzdžiui, jei už 100 tūkst. eurų parduosite būstą, už kurį bankui dar esate skolingi 20 tūkst. eurų, tokiu atveju šią dalį tiesiogiai bankui padengs pirkėjas arba pirkėjo pasirinktas kreditorius, o į savo banko sąskaitą gausite 80 tūkst. eurų.
Gyventojų Pajamų Mokestis (GPM)
Gyventojų pajamų mokestis mokamas ne visais atvejais. Jo mokėti nereikia, jei:
- Parduodamame būste savininkas dvejus metus buvo deklaravęs gyvenamąją vietą;
- Nuo būsto įsigijimo praėjo 10 metų;
- Kai parduodamas vienintelis turimas nekilnojamasis turtas, ir per metus yra perkamas kitas gyvenamasis būstas, kuriame deklaruojama gyvenamoji vieta.
GPM yra mokamas tik nuo pelno. Tai reiškia, kad jei pirkote būstą už 100 tūkst. eurų, o parduodate už 110 tūkst. eurų, GPM mokėsite tik nuo 10 tūkst. eurų.
Svarbūs Pokyčiai Dėl Teismo Leidimo (Nepilnamečiai Vaikai)
Nekilnojamojo turto pardavimas, ypač kai šeimoje yra nepilnamečių vaikų, yra sudėtingesnis procesas, reikalaujantis atidumo ir teisinių žinių.
Svarbūs pokyčiai palengvino buto pardavimą turint nepilnamečių vaikų. Nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojo civilinio kodekso pataisa, kuri numato, kad teismo leidimo parduodant turtą, priklausantį šeimai su nepilnamečiais vaikais, nebereikės.
Jei parduoti norimas būstas yra Jūsų šeimos vienintelis gyvenamasis turtas, kur esate deklaravę gyvenamąją vietą, tuomet bus reikalingas notaro sutikimas turtą parduoti. Iki 2023 m. toks leidimas buvo reikalingas iš apylinkės teismo, nuo 2023 m. sausio 1 d. šią funkciją atlieka notarai.
Teismo leidimas nebėra reikalingas, pats būsto sandorį tvirtinantis notaras spręs, ar nebus pažeistos nepilnamečių vaikų teisės.
Teismai šio pakeitimo siekė daugiau nei dešimt metų. Kontrolė parduodant turtą, kuris yra vienintelis šeimos su nepilnamečiais vaikais, išlieka.
Pagrindiniai Reikalavimai
Pagrindiniai reikalavimai tokio turto pardavimo sutikimui išlieka:
- Nepilnamečiai vaikai negali likti be gyvenamojo būsto.
- Neturi būti pažeistos vaikų teisės į gyvenimo sąlygas.
- Turi išlikti sąlygos vaikų fiziniam, protiniam ir dvasiniam vystymuisi.
Nuo šiol leidimus parduoti turtą išduos notarai. Teismai šią paslaugą teikdavo nemokamai, o pas notarus ji bus mokama. Buto pardavimas papildomai Jums gali pabrangti nuo 20 iki 250 eurų, priklausomai nuo Jūsų būsto vertės.
Notarams nustatoma galimybė tokiu atveju imti papildomą įkainį už pagal įstatymus papildomai pavestus atlikti patikrinimo veiksmus.
„Tai nėra visai nauja funkcija, tačiau atsiranda papildomai atsakomybė notarui. Jis turės nuspręsti, ar toks sandoris neprieštarauja šeimos interesams, nepilnamečių interesams. <…> Valstybė nustato tokį įkainį, kokį notaras gali imti už bet kokį notarinį veiksmą“, - komentuoja Notarų rūmų prezidentas Marius Stračkaitis.
Per metus teismai išduodavo 15 - 16 tūkst. leidimų parduoti būstą, turint nepilnamečių vaikų.
Nuo 2023 m. sausio 1 d. notarai perima teisę spręsti, ar nepilnamečio vaiko teisės nebus pažeistos perkamą būstą įkeičiant bankui ar kitai kredito įstaigai. Teismo leidimo, norint įkeisti turtą bankui, nebereikės. Šią funkciją atliks notaras.
Procedūra Kreipiantis Į Teismą (Iki 2023 m. Sausio 1 d.)
Dažna situacija, kai šeimai parduodant nuosavybės teise priklausantį butą ar namą, kreipiantis į notarą dėl pirkimo - pardavimo sutarties tvirtinimo yra sužinoma, kad visų pirma privaloma gauti ir notarui pateikti teismo leidimą parduoti gyvenamąjį būstą, kadangi yra nepilnamečių vaikų.
Kaip jau supratote, gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto pardavimas, kai asmuo turi nepilnamečių vaikų, yra sudėtingesnis nei įprastai ir prieš perleidžiant turtą visų pirmą reikia gauti teismo leidimą, tokiu būdu apsaugant nepilnamečių vaikų interesus bei užtikrinant jų teisę į gyvenamąjį būstą.
Norint gauti teismo leidimą parduoti gyvenamąjį būstą, asmuo turi kreiptis į savo gyvenamosios vietos apylinkės teismą su prašymu išduoti teismo leidimą. Bylos dėl teismo leidimų išdavimo yra nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, o prašymą išduoti teismo leidimą teismas išnagrinėja ne vėliau kaip per penkias darbo dienas.
Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 582 str. 7 d., kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus.
Todėl prašyme išduoti teismo leidimą turite nurodyti, ar vienintelio šeimos gyvenamojo būsto pardavimas nepažeis Jūsų nepilnamečių vaikų gyvenimo, mokymosi bei vystymosi sąlygų, taip pat kokių veiksmų imsitės, kad užtikrintumėte, jog šeima turėtų kur gyventi.
Kai sprendžiamas klausimas dėl leidimo perleisti nuosavybės teisę į šeimos turtą, šeimos turtą įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į jį, teismas, atsižvelgdamas į aplinkybes, turi teisę reikalauti, kad pareiškėjas pateiktų įrodymus, patvirtinančius šeimos turtinę padėtį (pajamas, santaupas, kitą turtą, prievoles), duomenis apie perleidžiamą šeimos turtą, duomenis iš valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos apie vaiko tėvus, taip pat būsimo sandorio preliminarias sąlygas ir jo įvykdymo galimybes bei vaiko teisių apsaugos galimybes sandorio neįvykdymo atveju ir kitus įrodymus.
Jei norite parduoti būstą, kuriame šiuo metu gyvenate su nepilnamečiu vaiku, ar keliais, pasiruoškite papildomai biurokratijos porcijai. Reikės dar dokumentų ir tam tikrų procedūrų.
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme nustatyta, kad vaikas visada turi teisę į gyvenamąjį būstą. Kitaip tariant, jis negali likti gatvėje - jis privalo kažkur gyventi iš karto, o ne po mėnesio ar dviejų. Taigi, parduodami būtą su vaikais, papildomai turėsite reikalų ir su savo apylinkės teismu.
Teismui svarbu užtikrinti ir įrodyti, kad jūsų vaikas ar vaikai turi, kur gyventi viso būsto pardavimo proceso metu ir po jo.
Žingsniai Prieš Kreipiantis Į Teismą
- Priregistruokite vaiką pas senelius arba oficialiai išnuomotame bute (primename, kad nuomos sutartis galios tik tada, kai ji bus įregistruota VĮ "Registrų centras" ar patvirtinta notariškai). Paimkite pažymą iš savivaldybės apie to būsto sudėtį, tarp kurių bus ir jūsų vaikas/vaikai.
- Sudarykite preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį su būsimaisiais savo būsto pirkėjais. Be šios sutarties teismas su jumis nesikalbės.
- Neturite, kur gyventi? Tada reikalingas notariškai patvirtintas jūsų būsto pirkėjų sutikimas, kad pirkėjai leidžia jums ir jūsų vaikams laikinai gyventi būsto prikimo-pardavimo proceso metu. Tokiu atveju preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties nereikia, tačiau teismui vis tiek kils klausimų "o kur vaikas gyvens po pardavimo"?
- Jei tuo pačiu metu ketinate patys pirkti kitą būstą, bendraujate su bankais dėl paskolos, problemų neturėtų kilti.
Tai nemažai dokumentų, žinoma ne visų jų gali prireikti, atsižvelgiama pagal individualia situaciją, bet vistiek surinkimui reikia laiko, tad planuokite bent savaitę dokumentų surinkimui.
Patogiausias variantas visus dokumentus su prašymu pristatyti į apylinkės teismą. Tačiau jei aplinkybės susiklostė taip, kad pateikti fiziškai negalite, galima pateikti prašymą ir internetu.
Yra viena procesą palengvinanti sąlyga. Visus dokumentus pildo vienas iš vaikų tėvų arba notariškai patvirtintas atstovas.
Kai gaunate teismo leidimą jūsų būstą parduoti, toliau tvarkote pirkimo-pardavimo reikalus su savo pirkėjais, banku, notaru.
Apsišarvuokite kantrybe, ir iš karto numatykite papildomas 2 savaites, kurias galimai užtruksite, kol gausite teismo leidimą.
Svarbu: Pateikta informacija yra bendro pobūdžio ir neturėtų būti remiamasi kaip galutine teisine nuomone. Visada rekomenduojama kreiptis į teisininką dėl individualios konsultacijos.
Nekilnojamojo Turto Agentūros Ir Teismo Praktika
Byloje nagrinėtas ginčas kilo tarp nekilnojamojo turto agentūros - UAB „LNT“ (ieškovės) ir žemės sklypų savininkės (atsakovės), kuri atsisakė mokėti agentūrai komisinį atlygį, nes žemės sklypus pardavė savarankiškai.
Agentūra tvirtino, kad turtą be agentūros tarpininkavimo pardavusi atsakovė pažeidė sutartį, todėl privalo atsiskaityti. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nekilnojamojo turto agentūros reikalavimą tenkino - priteisė jai iš atsakovės atlyginimą ir delspinigius.
Kasacinis teismas pabrėžė, kad šalių sudaryta paslaugų teikimo sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tikruosius šalių ketinimus. Sutarties tikslas buvo surasti žemės sklypų pirkėją, pasirašyti su juo avansinę sutartį ir parduoti šį turtą.
Tačiau ieškovė neįrodė, kad būtų aktyviai ieškojusi pirkėjų ar atlikusi konkrečius veiksmus atsakovės naudai, kad būtų patyrusi išlaidų. Kasacinis teismas taip pat konstatavo, kad paslaugų sutarties sąlygos buvo painios ir dviprasmiškos, o pati sutartis - parengta iš anksto, be individualaus šalių aptarimo.
Šalys buvo sutarusios, kad atsakovė ir pati savarankiškai ieškos žemės sklypų pirkėjo, o tai neatitiko realaus sutarties teksto.
Kasacinis teismas pripažino, kad agentūros parengtos standartinės sutarties sąlygos (dėl komisinių mokėjimo, informacijos nesuteikimo klientui, atsakomybės disbalanso tarp šalių ir kt.) nesąžiningos. Atsakovė negalėjo numatyti, kad turės mokėti ieškovei atlyginimą net ir tuo atveju, jei turtą pati parduos be agentūros pagalbos.
Tokia sutarties sąlyga pažeidė šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą ir suklaidino atsakovę kaip vartotoją. Sutartimi atsakovei buvo nustatyta gana griežta atsakomybė už prievolės atsiskaityti pagal sutartį nevykdymą, o pačiai sutartį parengusiai ieškovei atsakomybė už prievolių pagal sutartį nevykdymą nenustatyta.
Jei visgi sunku susigaudyti šioje painiavoje - Jums padėti gali profesionalus nekilnojamojo turto brokeris. Tai bus žmogus sudaręs daugybę nekilnojamo turto sandorių ir įgijęs neįkainojamą patirtį NT srityje.