Nors daržų ir sodų vasara baigiasi, statybos sodininkų bendrijose nestoja. Specialistai teikia konsultacijas dėl sodo namų, gyvenamųjų namų bei jų priklausinių statybos ar rekonstravimo sodo sklypuose.
Dažniausiai gyventojų užduodami klausimai susiję su statybai pradėti ir vykdyti būtinais dokumentais, statinių išdėstymu sklypo ribų atžvilgiu, statybos užbaigimo procedūromis. Todėl tikslinga priminti galiojantį šių klausimų reglamentavimą.
Pagrindinės Sąvokos
Prieš aptariant reikalavimus, svarbu susipažinti su pagrindinėmis sąvokomis:
- Mėgėjų sodininkystė: veikla, kurios tikslas - mėgėjų sodo sklype susikurti aktyvaus poilsio ir gyvenimo sąlygas, išsiauginti ar pasigaminti žemės ūkio produktų, juos perdirbti ir vartoti savo reikmėms, taip pat tvarkyti kraštovaizdį ir naudotis juo rekreacijai, puoselėti ir tausoti jo išteklius.
- Mėgėjų sodo sklypas: mėgėjų sodo teritorijoje pagal žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą suformuotas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas žemės sklypas.
- Mėgėjų sodo teritorija: savivaldybės ar jos dalies bendrojo plano sprendiniuose pažymėta, išskyrus atvejus, kol savivaldybės ar jos dalies bendrasis planas nėra parengtas, teisės aktu mėgėjų sodininkystei skirta teritorija, suformuota pagal žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą ir suskirstyta į sodininkų ir kitų asmenų nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomus sodo sklypus ir bendrojo naudojimo žemę (rekreacijai ir kitoms reikmėms).
- Sodininkas mėgėjas: fizinis asmuo, nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomame žemės sklype užsiimantis mėgėjų sodininkyste.
- Sodo namas: nesudėtingas poilsiui skirtas statinys, esantis sodo sklype.
- Vienbutis namas: vienai šeimai skirtas namas.
Sodininkų bendrija yra atitinkamo administracinio vieneto bendruomenės dalis, visapusiškai plėtojanti mėgėjų sodininkystę, puoselėjanti ir tausojanti gamtą ir kraštovaizdį. Bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas - įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu.
Mėgėjų Sodo Teritorijos Tvarkymo Bendrieji Reikalavimai
Mėgėjų sodo teritoriją sudaro sodininkų ir kitų asmenų, įsigijusių mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, naudojama nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomų sklypų ir bendrojo naudojimo žemė, kuri teisės aktais buvo skirta mėgėjų sodininkystei plėtoti (kolektyviniams sodams steigti) arba priskirta pagal vėliau patikslintą žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą.
Vadovaujantis Žemės įstatymu, mėgėjų sodo teritorija yra priskiriama žemės ūkio paskirties žemei.
Mėgėjų sodo teritorijoje žemės sklypai formuojami ir pertvarkomi pagal žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą Žemės įstatymo ar Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka.
Statiniai Sodo Sklype
Sodo sklype statiniai statomi laikantis šių reikalavimų:
- Pastatai turi būti statomi ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, inžineriniai statiniai (išskyrus tvoras) - ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau visais atvejais - kad jie nedarytų žalos kaimyninio sklypo naudotojui.
- Tvoros tarp sklypų turi atitikti statybos techninių reglamentų nustatytus tvorų reikalavimus dėl kaimyninių sklypų insoliacijos.
- Gyvenamojo pastato ar sodo namo didžiausias aukštis - 8,5 m.
- Priklausinio (pastato) didžiausias aukštis - 5 m.
Mėgėjų sodo teritorija ir keliai (gatvės) turi būti tvarkomi taip, kad prireikus į mėgėjų sodo teritoriją atlikti pareigų specialiosiomis transporto priemonėmis galėtų patekti priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų darbuotojai.
Statybų Sodininkų Bendrijose Aktualijos ir Reikalavimai
Sodininkų bendrijų įstatymo (toliau - Įstatymas) 6 str. 9 d. nustato, kad sodo sklype Statybos įstatymo nustatyta tvarka galima statyti ar rekonstruoti vieną vienbutį gyvenamąjį namą ir jo priklausinius arba vieną sodo namą ir jo priklausinius nerengiant teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų, nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir nepažeidžiant trečiųjų asmenų teisėtų interesų. Įstatymo 6 str. 10 d. 2 p. nustato, jog gyvenamo namo ar sodo namo didžiausias aukštis 8,5 m, priklausinio - 5 m.
Šiuo metu sodininkų bendrijose sodo sklype be leidimo leidžiama statyti gyvenamus ar sodo namus iki 80 kv.m. ploto.
LR Aplinkos ministro 2024 m. birželio 14 d. įsakyme Nr. D1-197 Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymo nr. d1-713 „Dėl statybos techninio reglamento str 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtinimo“ pakeitimo (toliau - STR 1.01.03:2017) 5 priede numatyta 1.1. p. gyvenamųjų vienbučių ir dvibučių paskirties pastatų didžiausias aukštis 5 m, plotas - 50 kv.m., 2.3. p. - sodo namų didžiausias aukštis 5 m, plotas - 50 kv.m.Lietuvos sodininkų draugiją kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos (toliau - Inspekcija) dėl sodininkams kylančių klausimų.
Kaip interpretuoti Įstatymo 6 str. 9 d. ir 10 d. ir STR 1.01.03:2017 nuostatas dėl sodo sklypuose statomų vienbučių gyvenamųjų namų ir sodo namų didžiausio aukštingumo bei didžiausio bendro ploto?
Inspekcijos atsakymas: Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad sodo sklype Statybos įstatymo nustatyta tvarka galima statyti ar rekonstruoti vieną vienbutį gyvenamąjį namą ir jo priklausinius arba vieną sodo namą ir jo priklausinius nerengiant teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų, nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir nepažeidžiant trečiųjų asmenų teisėtų interesų.
Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad mėgėjų sodo sklype statomi statiniai turi atitikti šiuos rodiklius: 1) maksimalus sklypo užstatymo tankis ir statinių išdėstymas sklype turi atitikti Aplinkos ministerijos nustatytus reikalavimus vienbučiams gyvenamiesiems pastatams; 2) gyvenamojo pastato ar sodo namo didžiausias aukštis - 8,5 m; 3) priklausinio (pastato) didžiausias aukštis - 5 m.
Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ (toliau - STR 1.01.03:2017) (redakcija (2024-06-15 - 2024-10-31)) 2 lentelės „Nesudėtingi statiniai“ 1 punkte nustatyta, kad gyvenamosios paskirties (vieno, dviejų butų) pastatas, kurio didžiausias aukšis iki 8,5 m ir didžiausias plotas 80 m2, yra II gr. nesudėtingas statinys.
STR 1.01.03:2017 (redakcija (2024-06-15 - 2024-10-31)) 2 lentelės „Nesudėtingi statiniai“ 4 punkte nustatyta, kad sodo namai, kurių didžiausias aukšis iki 8,5 m ir didžiausias plotas 80 m2, yra I gr. nesudėtingas statinys, kurio didžiausias aukštis 5 m. ir didžiausias bendras plotas 50 m2 yra II gr. nesudėtingas statinys.
STR 1.01.03:2017 (redakcija nuo 2024-11-01) 5 priedo 2 lentelės 1.1 papunktyje nustatyta, kad vienbučių paskirties pastatai, dvibučių paskirties pastatai, kurio dižiausias aukštis 5 m. ir didžiausias bendras plotas 50 m2 yra II gr. nesudėtingas statinys.
STR 1.01.03:2017 (redakcija nuo 2024-11-01) 5 priedo 2 lentelės 2.3 papunktyje nustatyta, kad sodo namas, kurio dižiausias aukštis 5 m. ir didžiausias bendras plotas 50 m2 yra II gr. nesudėtingas statinys.
Pažymime, kad STR 1.01.03:2017 nauja redakcija įsigalios 2024-11-01. Taigi tarp šiuo metu galiojančio STR 1.01.03:2017 ir Sodininkų bendrijų įstatymo neatitikimų nėra.
Taip pat pažymime, kad STR 1.01.03:2017 (redakcija nuo 2024-11-01) 5 priedo 2 lentelėje nustatyti reikalavimai nesudėtingiesiems statiniams. Sodininkų bendrijų įstatyme nėra nurodyta, kad sodo sklype galima statyti tik nesudėtingąjį statinį - gyvenamąjį namą, taigi gyvenamasis namas gali būti ir neypatingas statinys. Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 10 dalies 2 punkte nustatytas tik gyvenamojo pastato ar sodo namo didžiausias aukštis - 8,5 m, tačiau nėra nustatytas didžiausias plotas.
Kokių veiksmų turi imtis sodų sklypų savininkai, pradėję statyti gyvenamuosius vienbučius namus ar sodo namus pagal dabartinius reikalavimus iki 2024 m. lapkričio 1 d.? Ar sodų sklypų savininkams iki 2024 m. lapkričio 1 d. pradėjusiems statyti vienbučius gyvenamus namus ar sodo namus bus leidžiama baigti statybas pagal dabartinį teisinį reglamentavimą, jeigu taip, tai koks terminas nustatomas statybų užbaigimai po 2024 m. lapkričio 1 d.?
Inspekcijos atsakymas: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-62-701/2024 nurodyta, kad „ Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant statybos ir statybą leidžiančio dokumento teisėtumo klausimus, taikytinas grįžimo į buvusią padėtį modelis, reiškiantis, kad turi būti tiriama ir vertinama ta faktinė situacija, kuri buvo statybos pradžios ar statybą leidžiančio dokumento išdavimo momentais, taikomi tie teisės aktai, kurie galiojo būtent pirmiau įvardytais momentais.
Todėl iki 2024-11-01 pradėjus sodo namo, kurio bendras plotas iki 80 m2 statybą ar rekonstravimą, statybos leidimo privalomumas nustatomas pagal statybos pradžios teisės aktus, t. y. galiojančius iki 2024-11-01 ir 2024-11-01 įsigaliosiantis naujas teisinis reguliavimas nesukels pareigos gauti statybą leidžiančio dokumento pradėtiems statyti ar rekonstruoti sodo namams iki 80 m2 bendro ploto, jei statybos pradžioje statybą leidžiantis dokumentas nebuvo privalomas.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2024 m. rugpjūčio 27 d. įsakymo Nr. D1-283 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymo Nr. D1-878 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ patvirtinimo“ pakeitimo“, kuris įsigalios nuo 2024 m. lapkričio 1 d. 2.5 papunktyje nustatyta, kad iki 2024 m. lapkričio 1 d. pradėta statinio statyba, kai nereikia gauti statybą leidžiančio dokumento, užbaigiama, kadastro duomenų byla parengiama ir užregistruojama Nekilnojamojo turto registre pagal 2024 m. spalio 31 d. galiojusius teisės aktus“.
Sodo namo parametrai ir reikalavimai:
| Parametras | Reikalavimas |
|---|---|
| Didžiausias bendras plotas | Iki 80 m² (pagal senus reikalavimus), iki 50 m² (pagal naujus reikalavimus nuo 2024-11-01) |
| Didžiausias aukštis | 8,5 m |
| Statybos leidimas | Nereikalingas (išskyrus kultūros paveldo objektų teritorijose) |
| Atstumas nuo sklypo ribos | Ne mažiau kaip 3 m |
| Priklausinių aukštis | Ne daugiau kaip 5 m |
Taigi, sodo sklype Statybos įstatymo nustatyta tvarka galima statyti ar rekonstruoti vieną vienbutį gyvenamąjį namą ir jo priklausinius arba vieną sodo namą ir jo priklausinius nerengiant teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų, nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir nepažeidžiant trečiųjų asmenų teisėtų interesų (pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 6 dalį).
Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 7 dalyje pateikiama, kad mėgėjų sodo sklype statomi statiniai turi atitikti šiuos rodiklius: maksimalus sklypo užstatymo tankis ir statinių išdėstymas sklype turi atitikti Aplinkos ministerijos nustatytus reikalavimus vienbučiams gyvenamiesiems pastatams; gyvenamojo pastato ar sodo namo didžiausias aukštis - 8,5 m; priklausinio (pastato) didžiausias aukštis - 5 m.
Taip pat žinotina, kad mėgėjų sodo žemės sklypai, skirti mėgėjų sodininkystei, vieno buto gyvenamosios paskirties pastatams su pagalbinio ūkio paskirties pastatais, kitos (sodų) paskirties pastatams) (žemės naudojimo būdų turinio aprašo 1 punkto nuostata). Jeigu žemės ūkio paskirties mėgėjų sodo žemės sklype jau yra įregistruotas pagalbinio ūkio paskirties pastatas, nesudėtingos kategorijos sodo pastato statyba yra galima.
Primintina, kad nesudėtingasis statinys - tai paprastos konstrukcijos pastatas, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 metro, visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma - ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys.
Pastato ir inžinerinio statinio paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai. Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 2 lentelėje nurodomi pastatų požymiai ir techniniai parametrai pagal kuriuos nustatoma statinio kategorija.
Vienas iš požymių yra didžiausias statinio plotas kv. m. Nesudėtinguosiuose statiniuose atstumas tarp atraminių konstrukcijų neturi viršyti 6,0 m ir nesudėtingųjų pastatų rūsiai negali būti įrengiami už pastatų ribų, kaip nurodyta statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 19 ir 21 punktuose.
Taigi pagal Sodininkų bendrijų įstatymo nuostatas sodo pastatas yra nesudėtingos kategorijos statinys, todėl pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 30 dalį, pastato bendrasis plotas negali viršyti 80 m2. Nustatant statinio kategoriją pagal plotą, įskaičiuojamas sodo pastato antžeminės dalies patalpų plotas, rūsio (pusrūsio) plotas neįskaičiuojamas.
Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 3 priedo 1 punkte nurodyti atvejai, kada privaloma gauti SLD I grupės nesudėtingojo statinio statybai. Projektas rengiamas Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais, t. y., kai privalomas SLD.
Skaičiuojasi visas kambarių ir namo priklausinių (balkonų, terasų virš stogo) plotas. Į jį neįeina pertvaros, taip pat plotas po laiptais iki 1,6 m aukščio ar nišos. Sodo namas - I grupės nesudėtingas statinys, kurio bendras vidaus plotas (pertvaros, sienos ir kitos konstrukcijos neįskaičiuojamos) ne didesnis kaip 80 m² ir ne aukštesnis kaip 8,5 m nuo vidutinės žemės paviršiaus altitudės iki stogo kraigo ir yra statomas TIK sodininkų bendrijose. Laiptinės plotas įskaičiuojamas į namo plotą iki tos pakopos, kuri nuo grindų paviršiau yra 1,60 m ir daugiau. Skaičiuojasi tik grindų plotas, nesiskaičiuoja nei rusys, nei laiptinė. Plotas po sienomis nesiskaičiuoja. Mansardoje skaičiuojama nuo 160 cm. aukščio horizontalioje projekcijoje.
Veiklą sodų bendrijose apibrėžia LR Sodininkų bendrijų įstatymas, tad užsiimant statyba ar rekonstrukcija sodo sklype, be Statybos įstatymo ir kitų statybos techninių reglamentų reikėtų remtis ir šiuo dokumentu. Sodo teritorija turi būti tvarkoma pagal sodininkų bendrijos vidaus taisykles.
Kalbant apie pastatų statybą sodo sklype, dažnas nemato skirtumo tarp sodo namo ir gyvenamojo pastato, tačiau jis egzistuoja ir gana žymus. Esminis skirtumas yra pastato paskirtis, nes gyvenamasis pastatas yra skirtas gyventi, o sodo namas - tai nesudėtingas poilsiui skirtas statinys. Jis pritaikytas sezoniniam naudojimui, todėl gali būti neįrengti inžineriniai tinklai (vandentiekis, nuotekos, elektra). Sodo name gali nebūti ir šildymo sistemos. Šiems pastatams nenustatomi minimalūs privalomi pastatų energinio naudingumo reikalavimai, priešingai nei bet kurios kategorijos gyvenamiesiems pastatams.
Sodo namas priskiriamas I grupės nesudėtingiems statiniams, kuris turi būti neaukštesnis kaip 8,5 m ir nedidesnis kaip 80 kv.m. Tokiam pastatui, jeigu jis nėra statomas ar rekonstruojamas kultūros paveldo objekto teritorijoje ar kultūros paveldo vietovėje, statybą leidžiantis dokumentas nėra reikalingas, statybos projektas taip pat nėra būtinas, jis gali būti rengiamas tik statytojo pageidavimu. Pabrėžtina, kad tokių pačių aukščio ir ploto parametrų gyvenamasis namas jau priklauso II grupės nesudėtingiems statiniams ir jam statybą leidžiantis dokumentas bei projektas (supaprastintas) - privalomi, nebent sklypas yra kaimo vietovėje.
Sodo sklype galima statyti ir didesnį vienbutį gyvenamąjį namą, tačiau jam jau bus taikomi griežtesni, neypatingų statinių kategorijai keliami reikalavimai. Šiam statiniui būtina parengti statybos projektą ir gauti statybos leidimą, o jo statybai privalo vadovauti kvalifikuotas statybos vadovas ir turi būti vykdoma statinio statybos techninė priežiūra.
Turbūt daugeliui statytojų aktualu, kaip nustatomas sodo namo plotas? Jo skaičiavimo metodika nesiskiria nuo bet kurio kito pastato ploto skaičiavimo, tad bendras pastato plotas yra lygus visų jame esančių patalpų sumai. Plotas skaičiuojamas pagal atstumus tarp pastato atitvarų vidinių paviršių. Beje, sodo namas gali turėti ir rūsį, kuris į bendrąjį plotą nėra įskaičiuojamas. Galioja pagrindiniai reikalavimai, kad rūsys negali būti didesnis nei vieno aukšto ir negali išsikišti iš antžeminio pastato kontūrų. Mansardos arba pastogės plotas yra įtraukiamas į bendrąjį pastato plotą.
Be rašytinio kaimynų sutikimo negalima sodo, gyvenamojo namo ar jų priklausinių statyba arčiau kaip 3 m iki kaimyninio sklypo ribos, inžineriniai statiniai (išskyrus tvoras) turi būti įrengiami ne arčiau kaip per 1 m nuo sklypo ribos, o sklypą juosianti tvora ir jos konstrukcijos negali peržengti sklypo ribų. Be to, turi būti išlaikytas aptvėrimo aukštingumas ir ažūriškumas, kurio parametrai priklauso nuo tvoros orientacijos pasaulio šalių atžvilgiu (šiaurė, pietūs, rytai, vakarai). Sklypams, atsižvelgiant į jų vietovę ir kitas sąlygas, gali būti taikomi ir kitokie reikalavimai, tad kiekvienu individualiu atveju reikėtų pasidomėti konkrečiai.
Įsirengiant vandens gręžinį, derėtų žinoti, kad jam taikoma 5 m sanitarinė apsauginė zona, kurioje negali būti jokių statinių, inžinerinių tinklų. Gręžinys turėtų būti įrengtas žalioje zonoje. Be abejo, vandens gręžinio apsauginė zona negali kirsti kaimyninio sklypo ribos, joje negali būti statomi buitinių nuotekų valymo įrenginiai. Vandens gręžinio įrengimo tvarką, projekto sudėtį ir kitus reikalavimus nustato normatyvinis dokumentas LAND 4-99.
Norintiems įsirengti individualius buitinių nuotekų valymo įrenginius, pirmiausia reikėtų atlikti inžinerinius geologinius tyrimus, pagal kuriuos būtų nustatytas galimas valymo įrenginių tipas (su infiltracija į gruntą arba su išvalytų nuotekų kaupykla) bei parinkta tinkama vieta sklype. Esant tinkamoms sąlygoms (žemam gruntinio vandens lygiui, smėliniams gruntams) išvalytas nuotekas išleisti į gruntą (t. y. įrengti filtracijos šulinį), šio tipo valymo įrenginiui taikoma 8 m sanitarinė apsaugos zona, kurioje negali būti gyvenamosios ir viešosios paskirties statinių, paviršinio vandens telkinių, artezinių ir šachtinių šulinių, kuriais eksploatuojamas gruntinis vanduo.
Sodo sklype statomiems priklausiniams (pagalbinio ūkio pastatams) reikalavimai išlieka tokie pat, kaip ir tokių statinių statybai ne sodo sklypuose.
Statytojas, baigęs namo statybas ar rekonstravimą, Registrų centrui turėtų pateikti pastato kadastro duomenų bylą ir užpildytą deklaraciją apie statybos užbaigimą. Jeigu deklaracija užpildyta didesniam negu 80 kv. m namui, t. y. neypatingos kategorijos statiniui, ir jo priklausiniams, ją prieš tai turi patikrinti valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija.
Paskutinis, tačiau ne mažiau svarbus punktas statantiems sodo namą su ketinimu jame nuolatos gyventi - reikėtų žinoti, kad gyventi galima tik gyvenamosios paskirties statiniuose ar patalpose. Tai reglamentuoja LR „Statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejų ir tvarkos aprašas“. Vadinasi, deklaruoti gyvenamosios vietos sodo name nebus įmanoma, o tai gali sukelti nemažai nepatogumų.
tags: #sodo #namo #ir #priklausiniu #plotas