Nuo 2022 m. lapkričio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo nuostatos. Šis įstatymas, skirtas kovai su šešėline ekonomika ir pinigų plovimu, nustato apribojimus atsiskaitymams grynaisiais pinigais.
Svarbu žinoti: Naujieji ribojimai taikomi Lietuvos ir užsienio įmonėms bei fiziniams asmenims, vykdantiems atsiskaitymus ar mokėjimus Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo schema
Pagrindiniai Apribojimai
Pagal įstatymą, atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai pagal sandorius gali būti atliekami grynaisiais pinigais, jeigu jie neviršija 5 000 eurų sumos (arba šią sumą atitinkančios sumos užsienio valiuta). Pažymėtina, jog šiuo atveju yra vertinama ne vienos įmokos/dalies suma, tačiau bendra visų mokėjimų už konkretų sandorį suma.
Jeigu dalimis atliekami atsiskaitymai yra susiję su periodiniais mokėjimais pagal ilgalaikį arba neterminuotą sandorį ir visa atsiskaitymų suma, sandorio sudarymo metu, nėra tiksliai žinoma, atsiskaitymai gali būti atliekami grynaisiais pinigais tol, kol jų bendra suma pasiekia 5000 Eur. Vėlesni atsiskaitymai, nesvarbu, kokio dydžio, turi būti atliekami negrynaisiais pinigais arba už atsiskaitymus viršijančius numatytą sumą, privalo būti informuojama Valstybinė mokesčių inspekcija.
Svarbu: Sandorį sudarę asmenys neturi teisės dirbtinai skaidyti sandorio, taip siekiant išvengti nustatytų ribojimų. Bet koks sandorių skaidymas, kuriuo galėtų būti išvengta mokėjimų grynaisiais pinigais ribojimo taikymo, bus pripažįstamas neteisėtu.
Išimtys
Atsiskaitymai ar mokėjimai grynaisiais pinigais nebus ribojami jeigu:
- tokie atvejai nustatyti kituose įstatymuose;
- atsiskaitymai ar mokėjimai yra vykdomi per mokėjimo paslaugų teikėjus ir yra užtikrinamas kliento tapatybės nustatymas;
- atsiskaitymų ar mokėjimų negalima atlikti negrynaisiais pinigais dėl to, kad šių atsiskaitymų ar mokėjimų vietoje mokėjimo paslaugų teikėjai neteikia reikalingų paslaugų, o pagal sandorį yra būtina atsiskaityti nedelsiant.
Atsižvelgiama ir į tokią situaciją, kai mokėjimai negali įvykti negrynaisiais pinigais dėl to, kad atsiskaitymai šių atsiskaitymų ar mokėjimų vietoje mokėjimo paslaugų teikėjai neteikia reikalingų paslaugų, o pagal sandorį yra būtina atsiskaityti nedelsiant.
Šiuo atveju atsiskaitymus grynaisiais pinigais, taip pat bet kokius kitus mokėjimus, pagal sandorį, grynaisiais pinigais gaunantis ir priimantis asmuo, per 10 dienų (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nustatyta tvarka) turi pranešti mokesčių administratoriui apie atsiskaitymų grynaisiais pinigais, taip pat bet kokių kitų mokėjimų pagal sandorį grynaisiais pinigais faktą, aplinkybes, dėl kurių nebuvo galima atsiskaityti negrynaisiais pinigais, ir pateikti sandorio šalių identifikavimo duomeni, kurie bus vertinami tiek kiekvienu konkrečiu atveju, tiek ir ilguoju laikotarpiu (vertinama, ar konkretus asmuo išimtimi nepiktnaudžiauja).
Svarbu: Apie tokį sandorį Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) per 10 dienų turi pranešti mokėjimą priėmęs asmuo.
Taigi, įstatymo įgyvendinimo kontrolė priskirtina Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai.
Pavyzdys: Kai yra sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis dėl prekės vertos daugiau nei 5000 eurų, o mokėjimo paslaugų teikėjas sandorio metu neteikia paslaugų, sandorio šaliai yra būtina nedelsiant atlikti atsiskaitymą po sandorio sudarymo.
Atsiskaitymai Grynaisiais Pinigais Perkantiems Nekilnojamą Turtą
Nekilnojamojo turto (buto) pirkimas dažnai tampa galvos skausmu, todėl būtina prieš sudarant sandorį gerai įvertinti perkamo turto būklę, kainą, prisiimamas rizikas. Reikėtų išskirti naujai statomo ir jau pastatyto nekilnojamojo turto pirkimą.
Šiuo metu dažnai nekilnojamasis turtas perkamas naudojantis bankų ar kitų kredito įstaigų suteikiama būsto paskola, tad tie asmenys, kurie planuoja pirkti būstą naudodamiesi kreditu, pirmiausia turi įvertinti savo galimybes jį gauti.
Svarbu: Pažymėtina, jog bankai/kredito įstaigos, prieš suteikiant paskolą, pareikalaus pateikti įrodymus, kurie patvirtintų, jog pradinis įnašas yra sukauptas arba sumokėtas pardavėjui. Šiuo atveju, atsiskaitymas grynaisiais pinigais ir/arba grynųjų pinigų santaupos vertinami kritiškai, reikalaujama pateikti papildomus dokumentus, todėl darant avansinį mokėjimą pardavėjui, rekomenduojama jį atlikti bankiniu pavedimu.
Pirkėjui patartina, prieš sudarant sandorį, susipažinti su pardavėjo turimais nuosavybės dokumentais, projektine dokumentacija, planais, kadastrinių matavimų bylomis - tam, jog po to neiškiltų staigmenų. Taip pat būtina išsiaiškinti nekilnojamojo turto sudėtį.
Iki sandorio sudarymo, jei yra galimybė, rekomenduojama perkamą turtą gerai apžiūrėti ir įvertinti jo būklę - atvykti su specialistais bei meistrais, kurie atliks įrengimo ar remonto darbus, nes būtent tuomet gali paaiškėti įvairių niuansų, kurie neprofesionaliam pirkėjui negalėjo būti suprantami.
Turbūt svarbiausia dalis perkant nekilnojamąjį turtą - tinkamas sutarties sudarymas. Todėl labai svarbu atlikti tam tikrus namų darbus prieš priimant sprendimą pirkti nekilnojamąjį turtą bei tinkamai pasirengti sutarties sudarymui, siekiant ateityje išvengti ginčų. Rekomenduojama kreiptis į specialistus, kurie padės ne tik teisingai parengti sutartis, tačiau ir išvengti nesklandumų ateityje.
Atsakomybė Už Pažeidimus
Asmenys, pažeidę atsiskaitymo tvarką, atsako Administracinių nusižengimų kodekse numatyta tvarka. Numatyta administracinė atsakomybė mokėjimus atliekantiems ir mokėjimus priimantiems asmenims.
Jeigu 5000 Eur suma viršyta iki 2,5 tūkst. eurų, abiem sandorio šalims grės nuo 100 iki 500 eurų bauda, o įmonių vadovams nuo 200 iki 1000 eurų. Kai leistina atsiskaityti grynaisiais suma bus viršyta nuo 2,5 iki 25 tūkst. eurų, baudos sieks nuo 200 iki 1000 eurų, o įmonių vadovams nuo 1 iki 2 tūkst. eurų, už pakartotinį pažeidimą - atitinkamai 1-2 tūkst. ir 2-3 tūkst. Didžiausios baudos grės, jeigu atsiskaitant grynaisiais bus viršytos daugiau nei 25 tūkst. eurų: baudos bus atitinkamai 1-2 tūkst. ir 2-3 tūkst. eurų, o už pakartotinį pažeidimą - atitinkamai 2-3 tūkst. ir 3-4 tūkst.
Įmonės, kurios nepaisys mokėjimų grynaisiais pinigais ribojimų, rizikuoja prarasti teisę dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Kartu su Įstatymu įvedami Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimai numato, kad minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų neatitinkančiu juridiniu asmeniu bus laikoma tokia įmonė, kurios vadovui ar kitam atsakingam asmeniui per paskutinius vienerius metus buvo paskirta 1 500 eurų ar didesnė bauda už atsiskaitymų ar bet kokių kitų mokėjimų pagal sandorius grynaisiais pinigais tvarkos pažeidimą.
Pakeistame Mokesčių administravimo įstatymo 41 straipsnyje numatyta, kad turto įsigijimo ir pajamų gavimo šaltiniai negali būti pagrindžiami sandorius patvirtinančiais juridinę galią turinčiais dokumentais, jeigu atsiskaitymai ir (ar) kiti mokėjimai pagal šiuos sandorius buvo atlikti pažeidžiant nustatytą atsiskaitymų grynaisiais pinigais tvarką.
Kaip Elgtis, Jei Pardavėjas Nesąžiningas?
Pasak advokato Kęstučio Jokimo, jeigu tik leidžia galimybės, geriau pinigus perduoti ne grynaisiais, bet pervedant per banką. "Padavus pinigus tiesiog ir net negavus jokio rašytinio pakvitavimo, vėliau tai gali tapti didele bėda tuos pinigus ginčo atveju išieškoti. Tad bankinis pavedimas su labai aiškiai nurodyta paskirtimi - ar tai yra avansas, ar rankpinigiai - vėliau yra puikus įrodymas, kam tie pinigai buvo skirti", - patarė K. Jokimas.
Jeigu pardavėjas iš tiesų nesilaiko žadėtų sąlygų ir nesutinka grąžinti pinigų, pasak advokato, vėliau nesutarimai sprendžiami ilgu teismo keliu. "Tokių atvejų, kai pardavėjas pažeidžia sutartį ir nenori grąžinti avanso pirkėjui, tikrai pasitaiko. Vėliau pirkėjai kreipiasi į teismą, pereina pirmąją instanciją, neretai ir antrąją, o tik tada yra atgaunami pinigai, nors tai ir atima itin daug laiko - maždaug vienerius metus", - kalbėjo teisininkas.
Bankų Pervedimų Limitas
Lietuvos bankų asociacijos komunikacijos vadovė Valerija Kiguolienė primena, kad Lietuvoje veikiančių bankų klientai gali pagal poreikį koreguoti savo dienos ir mėnesio mokėjimo limitus. Todėl, jos teigimu, įsigyjant didelės vertės prekę ar būstą galima patogiai atsiskaityti pavedimu.
V. Kiguolienė pataria dėl konkrečios situacijos ir procedūros - galimybės atlikti reikalingas korekcijas interneto banke, pildant prašymą ar kitu būdu - individualiai teirautis savo paslaugų teikėjo. "Dažniausiai klientai pageidauja padidinti limitą vienkartiniu pagrindu, o atlikę pervedimus nusistato įprastinį mažesnį. Tai yra vienas iš būdų apsisaugoti nuo sukčiavimų", - komentuoja pašnekovė.
„Swedbank“ mažmeninės bankininkystės komunikacijos vadovas Gytis Vercinskas papildo, kad banko padalinyje klientas gali atlikti pervedimą be apribojimų, interneto banke - kliento nustatytų dienos/mėnesio sumos ribose. „Maksimali suma, kurią galima atlikti nevykstant į banko padalinį, yra 50 tūkst. eurų. Tokį limitą galima nusistatyti susisiekus su banku interneto banko žinute. Papildomai primename, kad klientams, neturintiems nuolatinio didelių pavedimų poreikio, mes rekomenduojame nenusistatinėti aukštų pervedimų limitų. Vėlgi dėl didesnio lėšų saugumo sukčiavimo atveju“, - pasakoja G. Vercinskas.
Pašnekovas sako, kad nepriklausomai, ar būstas perkamas su paskola, ar nuosavomis lėšomis, galioja tie patys reikalavimai kaip ir įprastam pavedimui, t.y. jei kliento nusistatyti limitai leidžia atlikti pakankamai didelės sumos pavedimą, tai klientas gali padaryti savarankiškai interneto banke. O jei sandorio suma didesnė nei limitas, klientas gali laikinai pasididinti limitą banko padalinyje ir vėliau atlikti pavedimą interneto banke.
Pasak jo, jei norima limitą pasididinti virš 50 tūkst. eurų, klientams reikia atvykti į banko padalinį, bet tai įprastai yra vienkartiniai atvejai.
M. Statulevičius akcentuoja: Valstybė turėtų pagalvoti apie vyresnius žmones ir galbūt suteikti tam tikras lengvatas, labiau juos edukuoti, galbūt kompensuoti pavedimų kaštus ar sudaryti galimybę su kažkieno pagalba viešose vietose, pavyzdžiui, bibliotekose, kur yra internetas, tuos pervedimus atlikti. „Tai tam tikra pagalba galėtų būti. Ir mažiau pasipriešinimo būtų visuomenėje“, - teigia pašnekovas.
Mokėjimų ribojimas grynaisiais