Patarimai perkant butą Kopenhagoje

Danija - margaspalvė šalis, kuri keliautojus džiugina smaragdiniais kraštovaizdžiais, autentiškais miesteliais ir moderniais miestais, kuriuose pramogų ir įdomybių tikrai netrūksta. Kadaise čia gyveno žiaurūs vikingai, o šiandien - tai viena taikiausių valstybių pasaulyje. Sveiki atvykę į Daniją - mažiausią ir piečiausią iš Skandinavijos šalių. Nesvarbu, kurioje Danijos vietoje beatsidurtumėte, nuo jūros būsite nutolę ne daugiau kaip 50 km.

Šios šalies vaizdingos pakrantės ir puikūs paplūdimiai traukia pajūrio mėgėjus. Vėjuotoji Jutlandija vilioja banglentininkus. Gamtos grožio mylėtojai traukia į saugomas Danijos gamtines teritorijas. Didingus akmeninius rūmus ir pilis lanko istorijos žinovai. Besidomintys pasakomis ir stebuklais keliauja susipažinti su Hanso Kristiano Anderseno gimtine. Atostogos Danijoje reiškia pažintį su turtinga seniausios Skandinavijos karalystės istorija.

Danija oficialiai yra karalystė, kurią sudaro Jutlandijos pusiasalis ir daugiau nei 500 šalia jo išsibarsčiusių salų, tarp kurių ir didžiausia pasaulio sala Grenlandija. Šalies krantus skalauja dvi jūros - Baltijos, Šiaurės. Danija turi tik vieną sausumos sieną su Vokietija. Šalies reljefas lygus, su švelniai iškylančiomis kalvomis, pakrantėje daugybė lagūnų ir įlankų. Miškai dengia dešimt procentų šalies.

Danijos sostinė Kopenhaga yra viena iš labiausiai lankomų Skandinavijos sostinių. Danijos klimatas švelnus jūrinis be staigių temperatūros pokyčių, su gana vienodu kritulių kiekiu ištisus metus. Vidutiniškai metuose čia lyja 120 dienų. Didžiausias kritulių kiekis iškrenta rudenį. Šalyje vyrauja švelnios vėjuotos žiemos ir gana vėsios vasaros. Sausio mėnesį temperatūra retai kada nukrenta žemiau 0 °C, birželį paprastai sušyla iki 18 °C. Didžiąją metų dalį pučia stiprūs vėjai. Žiemą dangų dažnai dengia debesys, pavasarį pasirodo saulė. Tačiau pavasaris ateina gana vėlai. Danijoje visada 1 val. mažiau nei Lietuvoje, kadangi šalis randasi Central European Time (CET) laiko juostoje.

Danijoje turistai gali gauti skubią medicinos pagalbą, tačiau reikėtų būti atsargiems dėl sveikatos priežiūros išlaidų, nes šalies sveikatos priežiūros sistema daugiausia orientuota į valstybės piliečius ir nuolatinius gyventojus. Turistai gali kreiptis skubios pagalbos dėl nelaimingų atsitikimų ar staigių ligų. Už medicinos paslaugas ne skubiais atvejais gali tekti susimokėti iš savo kišenės. Vykstant į Daniją naudinga pasirūpinti kelionių draudimu ar Europos sveikatos draudimo kortele (ESDK). Tai padės išvengti didelių finansinių išlaidų.

Danija - brangi šalis, todėl norintiems apsistoti prabangiame 4 - 5 žvaigždučių viešbutyje teks plačiai praverti piniginę. Nakvynės kaina prasideda maždaug nuo 120 eurų ir gali siekti kelis šimtus. Žemesnės klasės viešbučiuose vidutinė nakvynės kaina - apie 90 - 100 eurų. Tiesa, gali pavykti šiek tiek sutaupyti, gerokai anksčiau rezervuojant kambarį arba sekant viešbučių pasiūlymus. Pats ekonomiškiausias pasirinkimas - jaukūs ir tvarkingi svečių namai, kuriuose lova parai kainuoja apie 20 eurų, o atskiras kambarys - apie 30 eurų. Vykstantys į Daniją su didesne draugų ar artimųjų kompanija gali apsistoti vietinių nuomojamuose butuose. Poros miegamųjų buto nuomos kaina parai prasideda maždaug nuo 110 eurų ir kyla iki „beribio dangaus“.

Aną savaitę užsiminiau draugei, kad nusipirkome ekstra pigius lėktuvo bilietus į Kopenhagą. Skrydis iš Kauno į Kopenhagą ir atgal kainavo iš viso 2 eurus (Ryanair). Ji iškart tarstelėjo, kad puiku, kad bilietai pigūs, bet pragyvenimas Danijoje labai brangus, viešbučiams išleisime itin daug, tad kelionė galiausiai tikrai neatsieis pigiai.

Kopenhagos emigrantų gyvenimas gerai – danai, mokesčiai, ateitis

Transportas Kopenhagoje

Danija gali didžiuotis puikiai išvystyta viešojo transporto infrastruktūra, kuri leidžia patogiai keliauti po visą šalį. Miestuose veikia autobusai, kurie darbą pradeda 5 val. ryte ir baigia gerokai po vidurnakčio, o tada į gatves išrieda naktiniai autobusai. Taip pat galima keliauti metro, kuris padės išvengti transporto grūsčių.

Viešojo transporto bilietai parduodami automatizuotose kasose ir informacijos centruose. Tarp miestų reguliariai kursuoja patogūs ir modernūs autobusai bei traukiniai, o nemėgstantys derintis prie viešojo transporto grafiko, gali rinktis kelionę nuomotu arba nuosavu automobiliu. Keliai Danijoje nemokami, tačiau reikia susimokėti už važiavimą Storebaelt ir Oresund tiltais.

Viešąjį transportą Danijoje sudaro metro, autobusai ir geležinkelis. Metro ir viešasis transportas miestuose veikia nuo 5:00 val. (sekmadieniais nuo 6:00 val.) iki vidurnakčio. Metro ir autobusų bilietai vienodi. Norėdami nusipirkti bilietą, galite pasinaudoti bilietų automatais, kurie priima tiek grynuosius pinigus, tiek banko korteles. Automatus galima rasti stoties viduje ar išorėje. Kelionė viešuoju transportu kainuoja 28 DKK (3,75 EUR).

Traukinio bilietus galima įsigyti 7-Eleven kioskuose geležinkelio stotyse. Atsiskaityti galima grynaisiais ar banko kortele. Kai kuriose stotyse veikia bilietų kasos. Autobuso bilietą galima įsigyti iš vairuotojo. Tačiau stenkitės turėti reikiamą pinigų sumą be grąžos. Bankine kortele galima atsiskaityti greituosiuose autobusuose (ekspresbuss) ir kai kuriuose miesto autobusuose (bybus).

Taksi rasite visuose Danijos miestuose. Vairuotojai dažnai kalba angliškai. Viešint Danijos sostinėje Kopenhagoje, galima įsigyti Copenhagen Card, kuri suteikia neribotas keliones viešuoju transportu ir nemokamą apsilankymą daugelyje sostinės muziejų bei kitas nuolaidas.

Turistai Danijoje gali išsinuomoti dviračius ir nesunkiai apkeliauti visą šalį, nes daugumą Danijos miestų jungia dviračių takai. Dviračio nuomos kaina dienai siekia 20 DKK (2,68 EUR). Motociklo nuomos kaina dienai siekia 200 DKK (26,82 EUR).

Kopenhagos metro schema

Nekilnojamojo turto įsigijimas

Gali būti sunku surasti būstą nuomai, ypatingai jei ieškote didžiuosiuose miestuose. Skelbimai dėl nuomos yra skelbiami vietos ir šalies laikraščiuose, pvz. Jyllands-Posten (www.jp.dk), Berlingske Tidende (www.berlingske.dk), Politiken (www.poljob.dk) ir Stifstidende (www.jobdanmark.dk). Nuomojant būstą įprasta mokėti 3 mėnesių avansinį depozitą. Standartinę nuomos sutartį galima įsigyti daugelyje knygynų. Nuomojamų būstų skelbimus galite rasti internete www.boligportal.dk.

Mažų pajamų Danijos gyventojai gali teirautis subsidijų nuomai, jei nuomos mokestis yra didelis. Vietos nekilnojamo turto agentūras galite rasti internete www.bolig-guide.dk. Nekilnojamo turto agentūros gali suteikti informaciją dėl namo ar buto pirkimo. Kainos skiriasi priklausomai nuo vietovės ir priklauso nuo pajamų mokesčių lengvatų sistemos. Danijoje pirkėjai paprastai gali gauti paskolą nekilnojamam turtui įsigyti, įkeičiant įsigyjamą turtą. Paskola paprastai yra 80 proc. įsigyjamo turto vertės ir gali būti suteikiama 30 metų. Paskolos palūkanoms taikomas mokesčių nuolaidos.

Finansai

Oficiali valiuta Danijoje - Danijos krona (DKK), tad keliaujant į šią šalį reikės eurus išsikeisti į vietinę valiutą. Daugelyje vietų galima atsiskaityti kortele, tačiau nenustebkite, kad bus pritaikytas valiutos konvertavimo mokestis. Jei nespėjote pinigų išsikeisti Lietuvoje, galite tai padaryti nuvykę į Daniją. Rekomenduoju Forex keitimo punktus.

Prieš keliaujant reikėtų atkreipti dėmesį, kad Danija viena iš brangesnių Europos šalių, tad nenustebkite, jog vidutinė sąskaita pigioje kavinėje žmogui siekia 100 DKK (13,41 EUR), o turistų lankomose vietose gali būti ir 300 DKK (40,22 EUR). Lova 8 vietų bendrame miegamajame gali kainuoti nuo 115 DKK (15,42 EUR). Dvivietis kambarys nebrangiuose nakvynės namuose - 300 DKK (40 EUR) už naktį. Dvivietis kambarys vidutiniame viešbutyje - 590 DKK (79 EUR) už naktį. Buto nuoma parai - nuo 500 DKK (67 EUR).

Būtini dokumentai

Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos šalių piliečiams kelionei į Daniją vizos nereikia. Tačiau būtina turėti galiojantį asmens tapatybės dokumentą.

Ką pamatyti Kopenhagoje ir Danijoje?

  • Kopenhaga. Hanso Kristiano Anderseno „Undinėlės“ skulptūra.
  • Tivoli sodai.
  • Legolendas. Bilunde esantis Legolendas - vienas garsiausių ir populiariausių parkų visame pasaulyje, jam pastatyti prireikė daugiau nei 60 milijonų Lego kaladėlių.
  • Frederiksborgo pilis. HilerodeXVI a. pastatyta karališkoji Danijos pilis - didžiausias renesansinio stiliaus statinys Skandinavijoje, o šalia pilies įrengtas pasakiškas barokinio stiliaus sodas.
  • Kronborgo pilis. Elsinore stūksanti pilis garsėja ilgiausia mene Šiaurės Europoje, jos ilgis siekia 60 m.
  • Oresundo tiltas. Tai ilgiausias tiltas Europoje, jungiantis Daniją ir Švediją.
  • Skagenas. Šiauriausiame Danijos taške, kur susitinka Baltijos ir Šiaurės jūros, plytintis miestelis dažnai laikomas pačiu bohemiškiausiu miestu visoje Danijoje.
  • Roskildė.
  • Bornholmo sala. Baltijos perlu vadinama sala keliautojus vilioja puikiais balto smėlio paplūdimiais ir ore tvyrančia ramybe.

Oresundo tiltas, jungiantis Daniją ir Švediją

Danijos virtuvė

Neįmantri, soti ir labai gardi - būtent taip būtų galima apibūdinti Danijos virtuvę, kurioje svarbią vietą užima mėsos, ypač kiaulienos, ir žuvies valgiai, patiekiami su bulvėmis ir daržovių salotomis. Unguriai Danijoje laikomi tikru delikatesu, čia jų galima paragauti ir keptų, ir virtų, ir rūkytų.

Vienas mėgstamiausių danų patiekalų, kurio būtų nuodėmė neparagauti svečiuojantis šalyje, yra virta menkė su aitriu garstyčių padažu, kietai išvirtais kiaušiniais ir bulvėmis su lydytu sviestu. Nemėgstantiems žuvies danai siūlo išmėginti keptą antieną su slyvomis, obuoliais, kopūstas, bulvėmis ir gardžiu raudonuoju padažu.

Įdomu tai, kad tradicinis šalies patiekalas yra ne įmantrus kepsnys ar troškinys, o sumuštinis. Tiesa, jų gaminime danai atskleidžia visą savo išmonę, todėl šalyje gaminami patys įvairiausi sumuštiniai - su grybais, salotomis, krevetėmis, unguriais ir pan.

Danai mėgsta valgyti daug ir skaniai, o maisto kokybę pirmiausia lemia prieskonių kokybė. Danijos virtuvė pasižymi turtingu šaltųjų patiekalų asortimentu. Pagrindinę jo dalį užima sumuštiniai - smørrebrød, kurių yra daugiau nei keli šimtai skirtingų rūšių. Sumuštiniams dažniausiai naudojama ruginė ar balta duona, ant kurios dedami vėžių, krabų ar žuvies gabalėliai, rūkytas kumpis, liežuvis, svogūnai, ridikai, jūros dumbliai, ančiuviai, kaparėliai.

Danai mėgsta bulvių ir žuvies patiekalus. Mėgstamiausia mėsa - kiauliena. Stegt flæsk - kepta kiaulės papilvė, dažniausiai patiekiama su bulvėmis ir grietinės bei žolelių padažu. Frikadeller mėsos kukuliai gaminami iš kiaulienos arba veršienos ir kiaulienos faršo mišinio, pridedant įvairių aštrių prieskonių. Patiekiami su šaltomis bulvių salotomis. Frikadeller yra pagrindinis patiekalas kiekvienuose Danijos namuose šaltais rudens ir žiemos mėnesiais.

Stegte sild - kepta marinuota silkė yra danų virtuvės klasika, pasižyminti švelnia tekstūra ir rūgštele. Silkės filė apibarstoma džiūvėsėliais arba miltais, trumpai pakepinama kol apskrus, tada panardinama į lengvai pasaldintą sūrymą, kuris dažnai pagardinamas prieskoniais.

Ypatingas skanėstas tiems, kurie mėgsta saldžiai - daniškos æbleskiver spurgos. Kepamos specialiose formelėse, todėl įgauna tobulą kamuoliuko formą. Be risalamande ryžių pudingo neapsieina nė vienos daniškos Kalėdos. Desertas gardinamas plakta grietinėle ir smulkintais migdolais. Dažniausiai patiekiamas šaltas, aplietas karštu arba šaltu vyšnių padažu. Risalamande siejamas su smagia tradicija, kurios danai laikosi iki šių dienų. Kai šeimininkė patiekia pudingą aukštuose stikliniuose induose, į vieną jų įdeda sveikų neluptų migdolų.

Vasaros dienomis danai mėgsta atsivėsinti lėkšte koldskål, kas išvertus reiškia „šaltas dubuo“. Tai saldi sriuba iš kiaušinių trynių, citrinų sulčių, vanilės ir pasukų ar kitų pieno produktų.

tags: #buto #pirkimas #kopenhagoje