Liudo Mažylio Turto Deklaracija: Išsami Apžvalga

Šiame straipsnyje panagrinėsime politikų turto deklaracijas, įskaitant Europos Parlamento nario Liudo Mažylio deklaraciją, taip pat aptarsime turto deklaravimo svarbą ir skaidrumą politikoje.

Liudo Mažylio Turto Deklaracija

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) pateiktais duomenimis už 2023 metus, Liudo Mažylio turtas siekė 842 tūkst. eurų. Toliau pateikiama detalesnė informacija apie jo turtą:

• Turtas per metus išaugo 110 tūkst. eurų.
• 352 tūkst. eurų sudaro gyvenamųjų namų Lietuvoje vertė.

Liudas Mažylis užima ketvirtą vietą tarp Europos Parlamento narių pagal deklaruotą turtą.

Europos Parlamento Narių Turtas

VMI pateiktuose gyventojų turto deklaracijų duomenyse už 2023 metus matyti, kokį turtą praėjusiais metais deklaravo EP nariai iš Lietuvos.

Turtingiausi europarlamentarai:

1. Viktoras Uspaskichas: 9,5 milijono eurų.
2. Bronis Ropė: per milijoną eurų.
3. Vilija Blinkevičiūtė: 984 tūkst. eurų.

Kiti europarlamentarai:

• Petras Auštrevičius: 834 tūkst. eurų.
• Stasys Jakeliūnas: 433 tūkst. eurų.
• Waldemaras Tomaszewskis: 390 tūkst. eurų.
• Juozas Olekas: 263 tūkst. eurų.
• Rasa Juknevičienė: 210 tūkst. eurų.
• Aušra Seibutytė: 198 tūkst. eurų.
• Andrius Kubilius: 182 tūkst. eurų.

Seimo Narių Turtas

Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenys už praėjusius metus rodo, kad turtingiausiu Seimo nariu išlieka Valdemaras Valkiūnas, sukaupęs turto už 4,89 mln. eurų.

Turtingiausi parlamentarai:

1. Valdemaras Valkiūnas: 4,89 mln. eurų.
2. Gintautas Paluckas: 2,1 mln. eurų.
3. Arminas Lydeka: 1,3 mln. eurų.
4. Kazys Starkevičius: per 1 mln. eurų.
5. Remigijus Žemaitaitis: 940,5 tūkst. eurų.
6. Kęstutis Mažeika: 740,2 tūkst. eurų.
7. Valius Ąžuolas: 662 tūkst. eurų.
8. Juozas Baublys: 588 tūkst. eurų.
9. Mindaugas Skritulskas: 571 tūkst. eurų.
10. Jonas Pinskus: 568,7 tūkst. eurų.

Vertinant pagal šiuos duomenis, pats turtingiausias iš naujų Seimo narių yra teisininkas, dėstytojas Ignas Vėgėlė, išrinktas su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Jo turto vertė yra 3,19 mln. eurų.

Antras turtingiausių Seimo narių sąraše yra buvęs Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkas Dainoras Bradauskas. Su „Nemuno aušra“ išrinkto D. Bradausko turtas viršija 3,16 mln. eurų.

Trečias naujo Seimo milijonierių sąraše yra vienas iš socialdemokratų lyderių Gintautas Paluckas. Jo turto vertė viršija 2,13 mln. eurų.

Partijos „Laisvė ir teisingumas“ lyderis buvęs Vilniaus meras ir dabartinis savivaldybės tarybos narys Artūras Zuokas yra deklaravęs turto, kurio vertė viršija 1,56 mln. eurų.

Tuo metu ilgametis Liberalų sąjūdis narys parlamentaras Arminas Lydeka savo turtą yra įvertinęs 1,37 mln. eurų.

Dar vienas Lietuvos socialdemokratų partijai atstovaujantis į naują Seimą išrinktas politikas Šarūnas Birutis turi turto, kurio vertė viršija 1,22 mln. eurų. Deklaracijoje jis nurodęs esantis ne vienos bendrovės akcininkas.

Buvęs europarlamentaras Bronis Ropė, atstovaujantis Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai, yra deklaravęs turto už 1,05 mln. eurų.

Milijonierių sąrašą baigia Kazys Starkevičius iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų. Ilgametis politikas, antrą kartą žemės ūkio ministro pareigas einantis Seimo narys deklaravo turto už kiek daugiau nei 1 mln. eurų.

Nedaug iki 1 mln. eurų trūksta socialdemokratų lyderiai Vilijai Blinkevičiūtei (0,98 mln. eurų) ir konservatoriui Dainiui Kreiviui (0,92 mln. eurų).

Nuo jų kiek atsilieka „Nemuno aušros“ vedlys Remigijus Žemaitaitis (0,84 mln. eurų), konservatorius Liudas Mažylis (0,84 mln. eurų), taip pat Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas Kęstutis Mažeika (0,74 mln. eurų), ir dar vienas aušrietis Robert Puchovič (0,71 mln. eurų).

Bendrai visi išrinki Seimo nariai deklaracijose nurodė 27,3 mln. eurų vertės privalomai registruojamo turto. Vertybiniai popieriai, juvelyrinių dirbinių deklaruota už 5,3 mln. eurų, o piniginių lėšų - 7,5 mln. eurų.

Naujai išrinkti parlamentarai yra deklaravę per 2,1 mln. eurų suteiktų paskolų. Tačiau jie patys yra paėmę beveik 5,3 mln. eurų paskolų.

Visi išrinkti parlamentarai pernai deklaravo gavę 11,1 mln. eurų pajamų ir sumokėję 1,4 mln. eurų gyventojų pajamų mokesčio.

Ministrų Turtas

Pagal apskritai deklaruotą didžiausią turtą 2023 metais, antroje vietoje atsiduria Austėja Landsbergienė. Skelbiama jos turto vertė - 17 mln. 696 tūkst. eurų.

Toliau - premjerė Ingrida Šimonytė. Jos deklaruotas turtas pernai siekė 329 tūkst. eurų.

Penktoje pozicijoje - ką tik iš socialinės apsaugos ir darbo ministrės posto pasitraukusi Monika Navickienė. Jos deklaruotas turtas pernai siekė 289 tūkst. eurų.

Toliau - ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. Ji pernai deklaravo turto 288 tūkst. eurų.

Septintoje vietoje - kultūros ministras Simonas Kairys. Jis pernai deklaravo turto už 184 tūkst. eurų.

Toliau - susisiekimo ministras Marius Skuodis. Jis pernai deklaravo turto už 173 tūkst. eurų.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys užima 9 šios lentelės poziciją. Jis pernai deklaravo turto už 141 tūkst. eurų.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas šioje VMI pateiktoje lentelėje užima 10 poziciją. Jis pernai deklaravo turto už 139 tūkst. eurų.

11 šios lentelės pozicijoje švietimo, mokslo ir sporto ministro postą jau palikęs Gintautas Jakštas. Jis pernai deklaravo turto už 112 tūkst. eurų.

Toliau - finansų ministrė Gintarė Skaistė. Ji pernai deklaravo turto už 87 tūkst. eurų.

13 vietoje - buvęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Jis pernai deklaravo turto už 71 tūkst. eurų.

Toliau - teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska. Jos turto deklaracijoje už pernai - 65 tūkst. eurų.

Ministro pirmininkų ir ministrų lentelę užbaigia vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Ji pernai deklaravo turto už 37 tūkst. eurų.

Ministrų turto lyginamoji lentelė

Pirmoje pozicijoje - energetikos ministras Dainius Kreivys. Jis pernai deklaravo turto 925 tūkstančius eurų. Antroje pozicijoje - aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Jis pernai deklaravo turo už 434 tūkst. eurų. Trečioje pozicijoje - užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Jo deklaracijoje už pernai metus - beveik 400 tūkst. eurų.

Šiame kontekste verta paminėti ir Aušrą Maldeikienę, kuri deklaravo 184 tūkst. eurų turto, iš kurių 120 tūkst. eurų sudaro butų Lietuvoje vertė. Jos turtas per metus išaugo 14 tūkst. eurų.

Turto Deklaracijos ir Rinkimų Skaidrumas

Ministrų kabinetas pritarė, kad per rinkimų kampaniją būtų skelbiamos išsamesnės kandidatų į valstybės politikus ir Europos Parlamento narius bei jų šeimos narių deklaracijos. Aušra Maldeikienė bei Ingrida Šimonytė teigia, kad politikų ir jų artimųjų deklaracijų duomenys, skelbiami per rinkimus, yra labai apibendrinti, todėl nėra galimybės jų palyginti su ankstesniais laikotarpiais.

Kandidatų turto ir pajamų deklaracijų duomenis skelbtų Vyriausioji rinkimų komisija. Išimtys būtų taikomos, pavyzdžiui, kriminalinės žvalgybos ir kitiems tarnautojams, kurių duomenys negali būti viešinami. Šiuo metu viešai skelbiamos tik politikų turto deklaracijos.

ELTA primena, kad kandidatai į Seimą privalo pateikti turto ir pajamų deklaracijas. Nauji rinkimai į Seimą Žirmūnų vienmandatėje apygardoje vyks rugsėjo 8 d., to, kai į Europos Parlamentą buvo išrinkta šioje apygardoje į Seimą patekusi Aušra Maldeikienė.

Aušros Maldeikienės Požiūris į Politiką ir Ekonomiką

Aušra Maldeikienė teigia, kad arogancija yra jos didžiausias turtas, kurį saugo ir puoselėja. Ji nuoširdžiai mano, kad verkti reikia dėl savo smegenų, o ne dėl savo piniginių.

Ji pasisako už Lietuvą ES rėmuose ir mano, kad bendra laisvų Europos valstybių sąjunga yra mūsų tautos išlikimo garantas tuo atveju, jeigu politiniai konfliktai įgautų atvirų karinių susidūrimų formą.

Anot A. Maldeikienės, nuolatinė Rusijos agresijos korta užgožia tai, kad geopolitiniai procesai gerokai sudėtingesni ir jų mastas bei gylis platesnis. Ji pabrėžia, kad rimčiausios socialinės ekonominės įtampos artimiausiu metu bus susijusios su klausimu, koks ekonominio atvirumo laipsnis vis dar priimtinas Lietuvos visuomenei.

Politikė mano, kad Lietuva kol kas vangiai dalyvauja procese, kai pasaulis atsisako minties, kad elito sėkmė yra visos visuomenės laimėjimų garantas, akivaizdžiai atmetinėti „vienatinės teisingos“ neoliberalios ekonomikos sampratą.

Pasak jos, globalizacijos mastas, sparta ir vidiniai prieštaravimai pasiekė kritinę ribą, tad artimiausiu metu neišvengiamas šių procesų silpnėjimas. Lietuvai tai reiškia būtinybę atsakyti į kai kuriuos itin svarbius klausimus.

Esminiai Iššūkiai ir Galimi Jų Sprendimų Keliai

A. Maldeikienė, kandidatuodama Seimo rinkimuose, patvirtino, kad pasisako už Lietuvą ES rėmuose ir mano, kad bendra laisvų Europos valstybių sąjunga yra mūsų tautos išlikimo garantas tuo atveju, jeigu politiniai konfliktai įgautų atvirų karinių susidūrimų formą. Taip pat ji pabrėžė, kad būtina kuo skubiau pradėti viešas politines diskusijas apie Lietuvos ateitį, jeigu prasidėtų itin nepageidautini Europos Sąjungos ir eurozonos skilimo procesai.

Ji mano, kad strategiškai, ekonomiškai ir, svarbiausia, kultūriškai Lietuvai logiškiau būtų sietis su Vokietija ir jos socialinės rinkos ekonomikos modeliu, o ne remtis gerokai liberalesne anglosaksiška ekonomikos ar liberalesne kultūrine skandinaviška tradicija.

Anot politikės, didinant valstybės saugumą ir atveriant jai platesnę perspektyvą, būtina įveikti esamą Lietuvos socialinį ekonominį modelį, paremtą itin pigios darbo jėgos kuriamu konkurencingumu.

A. Maldeikienė teigia, kad Lietuvos saugumą pakerta ir augantis neapibrėžtumas, kurį gilina tiek stringantis Europos Sąjungos ekonominis augimas, tiek Brexito inspiruoti investicinės aplinkos pokyčiai, tiek neišspręstos eurozonos finansų sektoriaus problemos.

Ji pabrėžia, kad privalu kuo skubiau nutraukti vidutinio kalibro žurnalistų ir Ryšių su visuomene agentūrų palaikomą visuomenės politinį diskursą. Politiką į savo rankas turi perimti politinių partijų lyderiai, o politikų inspiruotas ir jų vedamas politinis dialogas tiek su visuomene, tiek partijų viduje ir tarp partijų kelti naujus ateities klausimus.

A. Maldeikienė teigia, kad šiame kontekste turėsime spręsti tiek didžia dalimi globalizacijos nulemtų menkų daugumos šalies žmonių pajamų (konkuruojame pigia darbo jėga) ir Lietuvos regionų ekonomikų griūties problemas, tiek ekonominio nesaugumo aštrėjimo klausimą.

Ji mano, kad turtingesnė Lietuvos ateitis turi sietis ne su į eksportą orientuotos pramonės ir Europos Sąjungos išmokų palaikoma žemės ūkio tolesne plėtra: slinktis link paslaugų ekonomikos privalo būti skatinama visomis valstybei pasiekiamomis priemonėmis, visų pirma deramu ir gerokai solidesniu mokslo finansavimu.

Anot A. Maldeikienės, Lietuvos ateitis verčia esmingai gerinti jaunų žmonių, ypač jaunų šeimų, gyvenimo perspektyvas.

Garbės piliečio vardas suteiktas 2025 m. birželio 10 d. miesto Tarybos sprendimu Nr.

tags: #liudas #mazylis #turto #deklaracija