Dabartinė įstatymiškai įtvirtinta administracinio nurodymo sistema atrodo patogi tiek vairuotojams, tiek pažeidimus nagrinėjantiems pareigūnams, tiek ir valstybei: pažeidimą padaręs asmuo sumoka tik pusę numatytos baudos, transporto priemonių savininkai (valdytojai) sutaupo laiko, kuris neretai būna brangesnis už siūlomą sumokėti baudą, institucijos efektyviau administruoja už pažeidimus skiriamas baudas bei taupo resursus pažeidimų aiškinimuisi, o valstybė papildo biudžetą iš baudų surinktomis lėšomis.
Visgi, kodėl tokiu laimėjimu nevertėtų džiaugtis? Administracinio nurodymo sistema, kuomet pažeidimas užfiksuojamas vairuotojui nedalyvaujant, akivaizdžiai prieštarauja administracinės atsakomybės bei nekaltumo prezumpcijos principams. Siunčiant administracinį nurodymą, joks pažeidimo tyrimas nėra atliekamas, o kaltė preziumuojama.
Nekaltumo prezumpcija
Šiuo atveju nėra aiškinamasi, ar transporto priemonės savininkas tikrai padarė pažeidimą, kokiomis aplinkybėmis tas pažeidimas buvo padarytas - tiesiog formaliai surašomas administracinis nurodymas, preziumuojant, kad pažeidimą padarė transporto priemonės savininkas (ar valdytojas), ir būtent jam skiriama administracinė nuobauda.
Tokių formalių veiksmų pasekmė - nuobauda nėra individualizuojama, o administracinė atsakomybė neretai pritaikoma visiškai nekaltam asmeniui vien dėl fakto, kad su jo transporto priemone buvo padarytas pažeidimas. Tai nedera net su elementaria logika - juk administracinė atsakomybė taikoma konkrečiam pažeidimą padariusiam asmeniui, bet ne transporto priemonei ar jos savininkui kaip tokiam!
Transporto priemonės savininko (valdytojo) statusas savaime nereiškia ir negali reikšti administracinio pažeidimo subjekto ar paties pažeidimo padarymo, nes pažeidimai ir kaltė dėl jų ne preziumuojami, o įrodinėjami pareigūnų surinktais duomenimis. Tačiau administracinio nurodymo sistema lemia, jog įrodinėjimo pareiga perkeliama transporto priemonių savininkams (valdytojams), ir šiuo atveju ne pareigūnai turi įrodyti pažeidimo padarymą ir kaltę, o transporto priemonių savininkai turi įrodyti, kad pažeidimo nepadarė.
Nuobauda - ne tik formalumas
Daugelis vairuotojų žino, jog administracinis nurodymas už pažeidimus, užfiksuotus pažeidėjui nedalyvaujant, siunčiamas transporto priemonės savininkui. Tiesa, jei administracinį teisės pažeidimą padarė ne transporto priemonės savininkas, jis gali išvengti prievolės mokėti baudą, pranešdamas asmens, kuris pažeidimo metu naudojosi transporto priemone, duomenis.
Visgi, nors administracinė atsakomybė yra švelnesnė nei, pavyzdžiui, baudžiamoji, tačiau ji vis tiek yra atsakomybė, o ne formali procedūra, dėl to turi būti taikoma ne bet kam, o tik kaltiems asmenims už jų padarytus pažeidimus. Kaip ir bet kurios kitos, taip ir administracinės atsakomybės pagrindas yra teisės pažeidimas, todėl ji gali būti taikoma tik asmeniui, padariusiam administracinį pažeidimą.
Kitaip tariant, turi būti užtektinai duomenų, jog konkretus asmuo padarė konkretų pažeidimą. Priešingu atveju, pažeidžiama konstituciniu lygmeniu įtvirtinta asmens nekaltumo prezumpcija, teigianti, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymo nustatyta tvarka.
Ažiotažą dėl karantino ribojimų sukėlusi A. Širinskienė už jų pažeidimus gavo baudą
Lengvesnis baudų surinkimas negali pakeisti pažeidimo tyrimo
Administracinis nurodymas visiškai eliminuoja tam tikrų pažeidimų tyrimą, o administracinės nuobaudos skyrimą paverčia formalia procedūra, kuri iš esmės orientuota į baudų surinkimą ir institucijų darbo palengvinimą, bet ne į administracinį pažeidimą padariusio asmens išaiškinimą, nubaudimą ir perauklėjimą.
Tad tokia praktika tampa ydinga, nes administracinės atsakomybės tikslas yra ne mažesnėmis sąnaudomis surinkti kuo daugiau lėšų į biudžetą ar siekti statistinių rodiklių, liudijančius apie neva aukštą pažeidimų išaiškinimą, bet nubausti ir perauklėti pažeidėjus bei atgrasyti juos ir kitus asmenis nuo kitų pažeidimų padarymo.
Trumparegiškas pragmatizmas - pavojus teisinei valstybei
Aišku, tokia situacija labai palanki valstybei, nes reikia mažiau žmogiškųjų išteklių pažeidimams aiškintis, be to, daugiau lėšų surenkama į biudžetą, nes transporto priemonių savininkai dažnai nesiryžta gaišti laiko ir aiškintis tiesos, o tiesiog sumoka baudą.
Tačiau, vertinant iš teisinės pusės, kad ir kokią finansinę naudą tokie pragmatiniai sprendimai teiktų, teisinėje valstybėje jie neturėtų būti toleruojami - administracinio nurodymo pragmatizmas iškreipia administracinės atsakomybės taikymo pagrindus bei tam tikram asmenų ratui nustato kaltumo prezumpciją.
Akivaizdu, kad dabartinė administracinio nurodymo sistema transporto priemonių savininkams (valdytojams) nepadeda siekti administracinės atsakomybės tikslų - ji neauklėja pažeidėjų, neatgraso jų ir kitų asmenų nuo pažeidimų darymo, kadangi, kaip minėta, neretai taikoma pažeidimo nepadariusiems asmenims.
Kaip aiškina advokatų profesinės bendrijos „Marger“ advokatas Augustinas Vaičiūnas, tokios situacijos atsirado dėl Administracinių nusižengimų kodeksu (ANK) reikšmingai pakeistos administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo tvarkos. Ji pritaikyta prie šių dienų aktualijų, techninių galimybių, tokiu būdu palengvinant administracinius nusižengimus tiriančių bei nagrinėjančių pareigūnų darbą.
Pasak žinovo, atsirado galimybė procesinius dokumentus proceso dalyviams, t. y., transporto priemonių savininkams, įteikti ne tik iki tol naudotais būdais, bet ir elektroniniu paštu. Tokiu atveju, jokių nusižengimų nepadaręs asmuo, per nustatytą laiką nepareiškęs nesutikimo su atsiųstame dokumente nurodytu tikru ar tariamu pažeidimu, automatiškai laikomas padariusiu nusižengimą. Neįvertinami nei jį teisinantys, nei kiti reikšmingi duomenys.
„Praktikoje jau pasitaikė ne viena situacija, kuomet naudojantis ANK numatytomis galimybėmis administracinėn atsakomybėn buvo patraukti jokio administracinio nusižengimo nepadarę asmenys. Tokios situacijos verčia visiškai nepagrįstai atsakomybėn patrauktą asmenį pačiam įrodinėti savo nekaltumą. Jos pažeidžia ne tik sąžiningų asmenų teises ir teisėtus interesus, bet ir nekaltumo prezumpciją. Taip pat verčia manyti, kad toks reguliavimas įteisintą galimybę paskirti administracinę nuobaudą nesurinkus jokių konkretaus asmens kaltės įrodymų“, - sakė A. Vaičiūnas.
Taigi, visi asmenys yra priversti aktyviai sekti su jais susijusius įvykius, o esant reikalui - imtis aktyvių veiksmų įrodant savo nekaltumą tais atvejais, kuomet automobilio savininkai tik po fakto sužino apie nuobaudų paskyrimą.
Anot žinovo, administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo procese turi būti tinkamai pritaikyti įstatymai, administracinėn atsakomybėn patraukti tik kaltieji asmenys, sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą.
Tiesa, jis pastebi ir teigiamų dalykų. Nepaisant reguliavimo ydų nekaltų asmenų atžvilgiu, pažeidimus iš tikrųjų padariusių ir tai pripažįstančių asmenų atvejai sprendžiami efektyviau.
Atsirado galimybės operatyviai ir ekonomiškai naudingai pasiekti administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo tikslus, pavyzdžiui, pasiūlant asmeniui sumokėti pusę minimalios baudos arba sumokėti minimalią baudą, jeigu padarytas pakartotinis nusižengimas ir tokiu būdu administracinio nusižengimo bylą užbaigti.
Ką daryti gavus baudą nepelnytai?
Patekus į situaciją, kuomet sužinoma apie ketinimą paskirti ar jau paskirtą baudą, reikėtų identifikuoti instituciją, kuri paskyrė ar planuoja paskirti nuobaudą. Sužinojus institucijos duomenis galima imtis kitų veiksmų - būtent į instituciją kreiptis dėl turimų įrodymų pateikimo (pareigūnų tarnybiniai pranešimai, vaizdo kamerų įrašai ir pan.).
Susipažinęs su įrodymais, asmuo pats įsivertina situaciją - ar jis objektyviai galėjo padaryti nurodytą pažeidimą, ar nurodytų laiku galėjo būti nurodytoje vietoje ir pan. Susipažinus su duomenimis taip pat nustatoma labai reikšminga aplinkybė - asmuo yra nubaustas ar jį dar tik ketinama nubausti. Būtent nuo fakto - nuobauda jau paskirta ar ją dar tik planuojama paskirti - priklauso asmens gynybos būdas.
Jei nuobaudą dar tik planuojama paskirti, asmuo, būdamas įsitikinęs, kad pažeidimo nepadarė, turėtų teikti prašymą institucijai dėl administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo. Toks prašymas turi būti aiškiai ir konkrečiai motyvuotas, pagrįstas kartu pateikiamais įrodymais (pavyzdžiui, asmuo nurodytą pažeidimo padarymo dieną apskritai nebuvo Lietuvoje pateikiant skrydžio bilietus ir pan.).
Tikėtina, kad įrodžius, jog asmuo objektyviai negalėjo padaryti tokio pažeidimo, procesas bus nutrauktas dar policijoje ir jokių tolimesnių veiksmų neprireiks. Visgi, praktikoje neretai pasitaiko atveju, kad asmuo sužino apie jam paskirtą nuobaudą jau po jos paskyrimo.
Bendru atveju, nuobaudos paskyrimą galima ginčyti paduodant skundą apylinkės teismui. Teisė paduoti skundą ribojama 20 dienų terminų. Taigi jei asmuo sužinojo apie mažiau nei prieš 20 dienų paskirtą nuobaudą, jis gali paduoti skundą teismui. Skundas turi būti motyvuotas iš teisinės ir faktinės pusės, kartu turi būti pateikiami įrodymai, patvirtinantys skirtos nuobaudos neteisėtumą.
Kita praktikoje pasitaikančių atvejų grupė - apie nuobaudą sužinoma jau praėjus 20 dienų apskundimo teismui terminui. Nors pastaroji situacija yra labiausiai komplikuota, ji nėra visiškai be išeities. Egzistuoja galimybė prašyti atnaujinti praleistą terminą, tačiau asmuo turėtų pagrįsti kokios objektyvios priežastys jam sutrukdė pasinaudoti apskundimo teise nustatytais terminais.
Be to, net jeigu aiškiai užfiksuota, kad galimą pažeidimą padarėte Jūs (pavyzdžiui, matyti iš nuotraukos), tai dar nereiškia galutinio sprendimo, jog esate pažeidėjas. Praktikoje pasitaiko situacijų, kai institucijos netinkamai taiko Kelių eismo taisyklių ir kitų teisės aktų nuostatas, o tai lemia nepagrįstų nutarimų priėmimą - teisėto veiksmo palaikymą pažeidimu.
Tokios situacijos jau klasikiniu tapęs pavyzdys - „lenkimas“ vienos krypties kelyje. Nors transporto priemonę objektyviai aplenkti galima tik išvažiuojant į priešpriešinę eismo juostą, tačiau policija ne vieną kartą yra skyrusi nuobaudą asmeniui, kuris važiuodamas vienos krypties keliu tiesiog apvažiavo tame pačiame kelyje stovinti automobilį.
Deja, bet pareigūnų padarytas teisės taikymo klaidas dažniausiai pavyksta įrodyti tik teismuose.
Trumpas atmintinės planas, ką daryti gavus baudą nepelnytai:
- Apie paskirtą baudą asmuo dažniausiai sužino iš VMI pranešimo, kuriame nurodoma tik tai, kad paskirta kažkokio dydžio piniginė bauda. Taigi, pirmiausia reikėtų išsiaiškinti už kokį nusižengimą, kokiomis aplinkybėmis padarytą, toji administracinė nuobauda paskirta.
- Svarbu nustatyti, kokia institucija nuobaudą paskyrė , nes nuo to priklauso, kam jūs turėsite parengti ir kur nusiųsti prašymą ir skundą.
- Jeigu nuobauda paskirta nepelnytai, reikia surinkti prieinamus savo nekaltumo įrodymus (pareigūnų tarnybiniai pranešimai, vaizdo kamerų įrašai, nuotraukos, dokumentai ir pan.), kurie nuobaudą paskyrusiai institucijai pateikiami su motyvuotu prašymu dėl administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo.
- Jeigu apie nepelnytai paskirtą nuobaudą sužinojote po to, kai ji paskirta nutarimu (ne administraciniu nurodymu, kuriuo pasiūloma per nustatytą terminą sumokėti pusę minimalios baudos), reikia per 20 dienų pateikti motyvuotą skundą dėl nutarimo institucijos, kuri priėmė nutarimą, apylinkės teismui.
- Jeigu apie nepelnytai paskirtą nuobaudą sužinote po to, kai nutarimas, kuriuo paskirta nuobauda, jau įsiteisėjęs, tuomet vien skundo nepakanka, būtina motyvuotai prašyti institucijos, kad ji atnaujintų terminą skundui paduoti.