Buto savininko teisės ir pareigos Lietuvoje

Šiame straipsnyje apžvelgiamos butų savininkų teisės ir pareigos, kurias reglamentuoja Daugiabučių namų savininkų bendrijų (DNSB) įstatymai Lietuvoje. Straipsnyje remiamasi Civiliniu kodeksu, DNSB įstatymu ir kitais teisės aktais, siekiant išsamiai paaiškinti pagrindines nuostatas, susijusias su bendrijų veikla, valdymu ir savininkų atsakomybe.

Bendrijos įstatai ir veiklos tikslai

Bendrijos veikia laikydamosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Civilinio kodekso, Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo ir kitų įstatymų, Vyriausybės nutarimų, kitų teisės aktų ir Bendrijos įstatų.

Bendrijos veiklos tikslas: įgyvendinti Pastatų patalpų savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra, atnaujinimu.

Pagrindiniai bendrijos uždaviniai:

• Priimti sprendimus dėl Bendrijos administravimo būdo ir Pastato bendrojo naudojimo objektų techninės priežiūros (eksploatavimo) ir naudojimo organizavimo ir juos įgyvendinti.
• Priimti sprendimus dėl lėšų kaupimo Pastatų atnaujinimui pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus.
• Priimti sprendimus dėl Pastatų atnaujinimo pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus ir dėl jo įgyvendinimo būdo.
• Organizuoti patalpų savininkų sprendimų priėmimą ir įgyvendinimą dėl Pastato ar jo dalies atnaujinimo (modernizavimo) priemonių.
• Organizuoti patalpų savininkų sprendimų priėmimą ir įgyvendinimą dėl patalpų savininkų bendrųjų interesų tenkinimo.
• Ginti Bendrijos narių ir patalpų savininkų, nesančių Bendrijos nariais interesus, susijusius su Bendrijos veiklos sfera.
• Įtraukti patalpų savininkus į aktyvų savo interesų atstovavimą ir gynimą per Bendrijos įsitraukimą į daugiabučių namų patalpų savininkų interesų grupių veiklą.

Bendrija turi teisę sudaryti sandorius kaip juridinis asmuo. Taip pat atskiro Pastato ar jo dalies patalpų savininkų susirinkimo sprendimu ir pavedimu Bendrija gali sudaryti sandorius šių patalpų savininkų vardu. Bendrija gali pareikšti ieškinį, siekdama apginti Bendrijos narių interesus, susijusius su Bendrijos veiklos sfera.

Bendrijai draudžiama:

• Bendrijos lėšas naudoti sprendžiant teisminius ginčus tarp Bendrijos valdymo organo ir Bendrijos narių dėl Bendrijos valdymo klausimų ir kitiems, negu yra nustatyta Bendrijos įstatuose, tikslams.
• Teikti paskolas, garantuoti, laiduoti, įkeisti Bendrijos turtą ar kitaip užtikrinti kitų asmenų prievolių vykdymą.

Narystė bendrijoje: sąlygos, teisės ir pareigos

Visi Bendrijos steigėjai - patalpų savininkai, kurie pritarė Bendrijos steigimui, nuo Bendrijos įregistravimo dienos yra Bendrijos nariai. Bendrijos nariu gali būti veiksnus fizinis arba juridinis asmuo, nuosavybės teise valdantis butą ir/ar kitą patalpą, esančius Pastatuose.

Į Bendriją įstojama ir iš jos išstojama asmens prašymu ir kitais Įstatuose nurodytais pagrindais ir sąlygomis. Asmuo, nuosavybės teise valdantis butą ir/ar kitą patalpą, esančius Pastatuose, tampa Bendrijos nariu nuo prašymo įstoti į Bendriją įteikimo Bendrijos valdymo organui dienos. Narystė įforminama, įrašant asmenį į Bendrijos narių sąrašą. Asmuo, pateikęs prašymą išstoti iš Bendrijos, laikomas išstojusiu iš jos nuo prievolių, susijusių su naryste Bendrijoje, įvykdymo dienos, jeigu Bendrijos Valdymo organas nenusprendžia kitaip. Išstojimas įforminamas Valdymo organo sprendimu (protokolu, įsakymu) arba įrašu Bendrijos narių sąraše.

Bendrijos nariu yra laikomas kiekvienas patalpos savininkas, kuris iki 2000 m. gruodžio 27 dienos turėjo nuosavybės teises į patalpą Bendrijos valdomame Pastate ir kuris po to neišreiškė valios išstoti iš Bendrijos. Patalpų savininkas, kuris nuosavybės teises į patalpą Bendrijos valdomame Pastate įgijo 2000-12-28 arba vėliau, Bendrijos nariu gali būti laikomas tik tuo atveju, jeigu jis išreiškė valią įstoti į Bendriją. Asmuo praranda Bendrijos nario statusą, jam netekus nuosavybės teisių, kurių pagrindu jis turėjo teisę į bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus, esančius Pastatuose; Bendrijos narys negali būti pašalintas iš Bendrijos prieš jo valią.

Narystė Bendrijoje pasibaigia Bendriją likvidavus, taip pat fiziniam asmeniui - Bendrijos nariui, mirus; juridinį asmenį - Bendrijos narį, likvidavus arba reorganizavus.

Bendrijos narių ir jų atstovų sąrašo duomenys tikslinami ne rečiau kaip kartą per metus iki gruodžio 31 d. pagal tos dienos duomenis. Šiame sąraše nurodoma: nario - fizinio asmens, vardas, pavardė, telefono numeris, adresas korespondencijai, elektroninis adresas; nario - juridinio asmens, pavadinimas, kodas, buveinė, juridinio asmens atstovo vardas, pavardė, telefono numeris, elektroninis adresas; asmens įstojimo į Bendrijos narius data; informacija apie notariškai įgaliotą kitą asmenį ar atstovą pagal įstatymą, turintį teisę dalyvauti Bendrijos veikloje Bendrijos nario vardu, ar asmenį, su kuriuo Bendrijos narys yra sudaręs balsavimo teisės perleidimo sutartį (vardas, pavardė, telefono numeris, adresas korespondencijai, elektroninis adresas, įgaliojimo ar sutarties sudarymo data ir galiojimo terminas, perleistų teisių ir pareigų apimtys); narystės Bendrijoje pasibaigimo data, kai narystė Bendrijoje pasibaigia arba nutraukiama.

Bendrijos narys turi teisę: dalyvauti Bendrijos narių susirinkimuose ir balsuoti priimant sprendimus; balsavimo teisės perleidimo rašytine sutartimi perleisti kitam asmeniui teisę balsuoti Bendrijos narių susirinkimuose; sutartimi gali būti perleistos ir kitos Bendrijos nario turimos neturtinės teisės, išskyrus išimtinę Bendrijos nario pasyviąją teisę būti išrinktam Bendrijos valdybos, Įgaliotinių susirinkimo nariu; balsavimo teisės perleidimo sutartis įsigalioja nuo jos turinio atskleidimo Bendrijos valdymo organui; įgalioti kitą asmenį dalyvauti Bendrijos veikloje jo vardu, nurodydamas įgaliojimo terminą ir įgaliojimu suteikiamų teisių ir pareigų apimtį (į perduodamų teisių apimtį negali įeiti ankstesniame punkte nurodytos išimtys); įgaliojimą turi tvirtinti notaras; įgyvendinti kitas Bendrijų įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas teises.

Bendrijos narys privalo: laikytis Bendrijos įstatų, vykdyti Bendrijos organų sprendimus; vykdyti kitas Bendrijų įstatymo ir kitų teisės aktų numatytas pareigas.

Patalpų savininko teisės ir pareigos, nepriklausančios nuo narystės Bendrijoje

Patalpų savininkas turi teisę: be kitų patalpų savininkų sutikimo imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ar pašalinta grėsmė bendrojo naudojimo objektams, ir kreipdamasis į Bendriją raštu, reikalauti iš kitų patalpų savininkų atlyginti patirtas išlaidas proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje; apskųsti Bendrijos valdymo organų, Bendrijos narių susirinkimų, Įgaliotinių susirinkimo sprendimus Civilinio kodekso 2.82 straipsnyje nustatyta tvarka; per 6 mėnesius apskųsti Pastato ar jo dalies patalpų savininkų susirinkimo ar balsavimo raštu priimtus sprendimus; susipažinti su Bendrijos narių sąrašu ir gauti Bendrijos organų narių kontaktinius duomenis; įgyvendinti kitas Bendrijų įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas teises.

Patalpų savininkas privalo: vykdyti Bendrijos organų, patalpų savininkų susirinkimų sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, priežiūros ir atnaujinimo; laikytis Savivaldybės tarybos patvirtintų Gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų ir inžinerinių įrenginių naudojimo taisyklių reikalavimų, užtikrinti, kad šių taisyklių laikytųsi jo šeimos nariai ir (arba) buto ir/ar kitos patalpos nuomininkai; savavališkai, be Bendrijos pirmininko ar jo įgalioto asmens leidimo nereguliuoti, nekeisti, neremontuoti namo bendrosios inžinerinės įrangos, bendrųjų konstrukcijų ir bendrojo naudojimo patalpų; laikinai išvykdamas, išnuomojęs arba kitaip patikėjęs kitam asmeniui naudoti savo patalpas, pranešti Bendrijos pirmininkui, kaip bus užtikrinta galimybė, prireikus, patekti į savininkui priklausančias patalpas; laikytis kitų Bendrijų įstatyme, kituose įstatymuose ir teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

Bendrijos organai

Aukščiausiasis Bendrijos organas yra Visuotinis Bendrijos narių susirinkimas (toliau - Visuotinis BN susirinkimas arba Susirinkimas). Taip pat Bendrijoje sudaromas Bendrijos narių įgaliotinių susirinkimas (toliau - Įgaliotinių susirinkimas), turintis visas Visuotinio Bendrijos narių susirinkimo teises, išskyrus teisę spręsti šiais Įstatais Visuotinio BN susirinkimo išimtinei kompetencijai priskirtus klausimus.

Bendrijos valdymo organai yra Bendrijos valdyba ir Bendrijos pirmininkas. Kiti Bendrijos organai: Bendrijos vidaus kontrolės funkcijai atlikti išrenkama Revizijos komisija. Bendrijoje išrenkama Ginčų nagrinėjimo komisija.

Bendrijos valdymo organų ir Ginčų nagrinėjimo komisijos nariais gali būti tik fiziniai asmenys, kitų organų nariais - ir fiziniai, ir juridiniai asmenys.

Bendrijos valdymo organų kadencija 3 metai; kitų organų kadencija 3 metai. Bendrijos organų narių kadencijų skaičius neribojamas.

Susirinkimas yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė Bendrijos narių ar jų atstovų, įskaitant Bendrijos narius, atstovaujamus pagal balsavimo teisės perleidimo sutartis ir Bendrijos narius, Įstatų nustatyta tvarka iš anksto pareiškusius nuomonę raštu Susirinkimo darbotvarkės klausimais. Jeigu kvorumo nėra, laikoma, kad Susirinkimas neįvyko, ir ne anksčiau kaip po dviejų savaičių turi būti sušauktas pakartotinis Susirinkimas, kuris turi teisę svarstyti ir priimti sprendimus pagal neįvykusio Susirinkimo darbotvarkę.

Visuotinis Bendrijos narių susirinkimas

Visuotinis BN susirinkimo dalyviais gali būti visi Bendrijos nariai. Išimtinė Visuotinio BN susirinkimo kompetencija yra spręsti klausimus susijusius su Bendrijos reorganizavimu ir likvidavimu. Visuotinis BN susirinkimas šaukiamas, organizuojamas, balsavimas jame vykdomas ir sprendimai priimami Bendrijų įstatymo nustatyta tvarka, išskyrus ypatumus, nurodytus žemiau.

Jeigu Susirinkimo darbotvarkėje numatyta rinkti ar atšaukti Bendrijos valdymo organą, keisti Bendrijos Įstatus ar svarstyti Bendrijos reorganizavimo ar likvidavimo klausimus, metinę Bendrijos pajamų ir išlaidų sąmatą, apie Susirinkimą Bendrijos nariams pranešama raštu šių Įstatų skirsnio Bendrijos pranešimai ir skelbimai nustatyta tvarka.

Visuotiniame BN susirinkime kiekvienas Bendrijos narys turi vieną balsą, nepaisant to, kiek jam nuosavybės teise priklauso Nekilnojamojo turto registre įregistruotų nuosavybės teisės objektų, esančių Pastatuose.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad butų savininkai, parduodami, dovanodami ar kitaip perleisdami nuosavybės teise priklausantį butą ar kitas patalpas, privalo apie tai pranešti bendrijos pirmininkui (valdybai) ir atsiskaityti su bendrija pagal savo prievoles, kurių vykdymo terminas yra suėjęs. Tvirtinant perleidimo sandorius, turi būti pateikta bendrijos pirmininko (valdybos) išduota pažyma apie prievolių bendrijai įvykdymą ir (arba) neįvykdytas prievoles.

Sprendimų priėmimas ir balsavimas

Sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Kiekvieno buto ir kitų patalpų savininkas turi vieną balsą. Jeigu butas ar kita patalpa nuosavybės teise priklauso keliems savininkams, jiems jų susitarimu atstovauja vienas asmuo. Balsavimas bendrijos susirinkime yra svarbus sprendimų priėmimo elementas.

Visuotiniame butų savininkų susirinkime nubalsavus reikiama dauguma dėl balsavimo raštu dėl mažosios renovacijos, svarbu, kad protokole aiškiai būtų suformuluoti priimti sprendimai. Susirinkimų gali būti ne vienas, o tiek, kiek reikia.

Bendrijos nariams apie balsavimą raštu pranešama ir balsavimo biuleteniai bei papildomi dokumentai įteikiami Įstatuose nustatyta tvarka.

Slaptas balsavimas Susirinkime yra privalomas klausimais, dėl kurių nors vienas Bendrijos narys reikalauja slapto balsavimo ir tam pritaria daugiau kaip dešimtadalis Susirinkime dalyvaujančių Bendrijos narių.

Bendrijos pirmininko vaidmuo

Bendrijos pirmininku renkamas fizinis asmuo. Bendrijos valdybos nariu gali būti renkamas fizinis asmuo, turintis butą ar kitą patalpą Pastate.

Bendrijos pirmininkas organizuoja bendrijos veiklą, jai atstovauja ir atsako už jos tikslų įgyvendinimą. Bendrijos pirmininkas turi rūpintis bendrojo naudojimo objektais ir turi prie jų prieiti ir turi suteikti priegą darbuotojams, kai to reikia.

Valdybos nariai ir revizijos pirmininkas nori likti nuošalyje, nes nenori susipykti su bendrijos pirmininku. Svarbu užtikrinti, kad visi nariai aktyviai dalyvautų bendrijos veikloje, nepriklausomai nuo asmeninių santykių.

Bendrijos turtas ir lėšos

Bendrija privalo turėti atskirą kaupiamųjų lėšų sąskaitą. Visos patalpų savininkų lėšos, esančios kaupiamųjų lėšų sąskaitoje, įskaitant lėšas, surinktas ir (arba) naudojamas Pastato ar jo bendrojo naudojimo objektams atnaujinti, į apskaitą įtraukiamos ir tvarkomos kiekvienam patalpų savininkui atskirai.

1. 2. 2) reikalauti iš kitų butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų), kad gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdymas ir naudojimas atitiktų bendrąsias buto ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) teises ir teisėtus interesus.

3. Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių. Pavyzdinę jungtinės veiklos sutarties formą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Į ką kreiptis dėl bendrijos pirmininko nekorektiško elgesio? Viešina skundus, laiškus, asmenų dokumentus, asmenų duomenis. Fotografuoja asmenis ir šmeižia kaimynų akivaizdoje, parašydamas viešus laiškus. Dalies informacijos neteikia pareiškėjui. Verčia atsiprašinėti viešai nekaltus asmenis ir t.t. Jeigu manote, kad bendrijos pirmininkas pažeidžia jūsų teises ir teisės aktus, siūlytume pirmiausiai kreiptis į jį raštu - paprašyti jo paaiškinimo ir jums aktualios informacijos, pareikalauti nesielgti netinkamai. Taip pat galite į tai atkreipti bendrijos valdybos narių dėmesį, jeigu manote, kad reikia - ir bendrijos revizoriaus. Jeigu per protingą laiką (per dvi savaites nuo prašymo įteikimo) negaunate jokio paaiškinimo arba jeigu paaiškinimas jūsų netenkina, arba...

Bendroji nuosavybė: teisės ir pareigos

Bendroji nuosavybė - tai turtas, kuris priklauso dviem arba keliems savininkams. Bendrasavininkais gali būti keli fiziniai ar juridiniai asmenys, valstybė, savivaldybės. Dažniausios bendrosios nuosavybės formos - kai keli asmenys kartu perka turtą, kai turtą paveldi ar gauna dovanų. Skiriama bendroji dalinė nuosavybė ir bendroji jungtinė nuosavybė.

Bendrojoje dalinėje nuosavybėje aiškiai nustatytos kiekvieno savininko turto dalys. Bendroji dalinė nuosavybė valdoma, naudojama ir ja disponuojama visų jos dalyvių sutikimu. Esant nesutarimui, valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato teismas bet kuriam bendrasavininkui pateikus ieškinį.

Bendrojoje jungtinėje nuosavybėje kiekvieno savininko turto dalys nėra nustatytos ir griežtai įvardytos. Bendrosios jungtinės nuosavybės teisės gali atsirasti tik įstatymo nustatytais atvejais. Vienas geriausių pavyzdžių - sutuoktinių turtas yra laikomas bendrąja jungtine nuosavybe.

Bendrasavininkų teisės:

• Teisė gauti pajamas.
• Teisė disponuoti savo dalimi.
• Teisė atsidalinti.

Bendrasavininkų pareigos:

• Finansinė atsakomybė.
• Atsakomybė prieš kitus bendrasavininkus.

Nesutarimų atveju rekomenduojama kreiptis į profesionalus, kurie gali padėti rasti geriausią problemos sprendimą.

tags: #buto #savininko #teises #ir #pareigos