Pastaruoju metu išryškėjo nemažai problemų, susijusių su antstolių veikla. Siekiant nustatyti priverstinio teismo sprendimo vykdymo ir civilinio proceso santykį, svarbūs ir principai, taikomi šiuose procesuose. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra vykdymo procesas, koks jo santykis su civiliniu procesu bei pažvelgsime į jo harmonizavimo apimtį.
Vykdymo procesas apima tiek teismo, tiek kitų institucijų ir pareigūnų (pvz., Valstybinės mokesčių inspekcijos) privalomus sprendimus vykdymą. Sprendimų vykdymą galima skirstyti į grupes pagal vykdymo savanoriškumą. Tačiau ne visada jie įvykdomi. Neįvykdymo atveju būtina įsikišti valstybei, nes neįvykdžius teismo ir pareigūnų priimtų sprendimų, teisingumas nebūtų pasiektas, tokie sprendimai liktų tik formalumu. Kaip aptarsime vėliau, dalis sprendimų yra savaime besirealizuojantys, kita dalis turi būti vykdomi priverstinai.
Vykdymo procesas mokslinėje literatūroje traktuojamas dvejopai: kaip civilinio proceso dalis arba kaip savarankiškas procesas. V. Mikelėnas pritaria pirmajai nuomonei, priverstinio teismo sprendimų vykdymo procesą vadindamas svarbia civilinio proceso stadija, nes tik įvykdžius teismo sprendimą užtikrinamas jo ir apskritai teismo valdžios realumas. Net jeigu teigti, kad sprendimų vykdymas nėra teisingumo vykdymas, nes jį vykdo ne tik teismas, akivaizdu, kad tai yra civilinio proceso dalis, nes sudėtinga būtų atskirti patį teisingumo vykdymo aktą nuo šio akto realaus įgyvendinimo. Todėl darytina išvada, kad civilinio proceso metu ne tik vykdomas teisingumas, bet ir užtikrinamas realus teisingumo akto įgyvendinimas. Be šios civilinio proceso stadijos, teisingumas nepasiektų savo galutinio tikslo, t.y. nebūtų atstatytos subjektų pažeistos teisės arba apginti teisėti interesai.
Šias teisės normas randame jų civilinio proceso kodeksuose (toliau - CPK), pvz., Bulgarijos CPK - V dalis, Kvebeko (Kanada) CPK - 4 knyga, Lietuvos CPK 6 dalis, Latvijos civilinio proceso įstatymo - 69-78 skyriai. Estija vienintelė iš trijų Baltijos šalių turi atskirą vykdymo proceso kodeksą.
Lietuvoje vykdymo procesas, kaip jį apsibrėžėme šiame darbe, reglamentuojamas keliuose teisės aktuose: LR Civilinio proceso kodekse, Civiliniame kodekse, Administracinių teisės pažeidimų kodekse, Antstolių įstatyme, Sprendimų vykdymo instrukcijoje bei kituose. LR civilinio proceso kodekse sprendimų vykdymui skirta VI dalis, teisės normos reglamentuoja visą procesą pradedant bendrosiomis teisės normomis ir baigiant užsienio teismų ir arbitražų sprendimo vykdymo ypatumais. Antstolių įstatymu bei sprendimų vykdymo instrukcija reglamentuojami atskiri antstolių veiklos aspektai.
Dalį teismo bei įgaliotų pareigūnų sprendimų, priimtų administracinių teisės pažeidimų bylų proceso metu, priverstiniai vykdo antstoliai (baudos išieškojimas). Šiame LR administracinių teisės pažeidimų kodekse procesinės normos, kurios reglamentuoja nuobaudos išieškojimą ir kurių turi laikytis antstolis, yra palyginti nedaug, pvz., nutarimo skirti administracinę baudą vykdymo nutraukimas, senatis, sąlygos, kurioms esant nutarimą skirti baudą turi vykdyti antstolis. LR civiliniame kodekse vykdymo proceso normų, palyginti su LR CPK, taip pat nėra daug, pvz., 2.113 straipsnyje nustatyta likviduojamo juridinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė, išieškojimo iš šeimos turto negalimumas esant LR CK 3.85 sąlygoms.
Šioje darbo dalyje sieksime ne atlikti gilią analizę, o apžvelgti pagrindinius tarptautinius teisės aktus, priimtus tarptautinėje ir atskirai ES teisėje tikslu išsiaiškinti vykdymo proceso harmonizavimo laipsnį, tendencijas ir tam naudojamus būdus. Pažvelgsime, kokie tarptautinės ir ES teisės aktai įtakoja ar gali įtakoti Lietuvos antstolių veiklą.
Tarptautinei teisei būdinga tai, kad valstybės nenoriai atsisako savo suvereniteto dalies ir prisiima įsipareigojimus, tad vieningo visuotinai taikomo tarptautinės teisės akto sprendimų vykdymo srityje, prie kurio būtų prisijungusi dauguma pasaulio valstybių, šiuo metu nėra. Esama tik atskirų vykdymo proceso dalių reglamentavimui skirtų teisės aktų, kuriuos norėtume sugrupuoti į dvi dalis: 1) Europos Sąjungos (toliau tekste - ES) ir 2) kiti tarptautiniai teisės aktai, kuriuos patogumo dėlei pavadinsime pasauliniais. Šias dvi grupes išskyrėme dėl skirtingų jų taikymo ir privalomumo ypatybių, nes, kaip žinia, ES priimti reglamentai Lietuvoje yra taikomi tiesiogiai, be to, juos taikydami teismai turi atsižvelgti į Europos Teisingumo Teismo praktiką. Kiti tarptautiniai (ne ES) teisės aktai Lietuvoje įsigalioja tik nuo jų ratifikavimo, be to, priešingai nei ES reglamento atveju, remdamasis LR Konstitucijos 67 str. 16 p., LR Seimas gali denonsuoti tokią tarptautinę sutartį.
Paminėtinas ir 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 805/2004, kuriuo sukuriamos neginčytinų reikalavimų Europos vykdomojo rašto procedūros, 2004 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentas Nr. 2201/2003, susijęs su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantį Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000, susijusį su Šventuoju Sostu. Taip pat, 1968 m. rugsėjo 27 d., buvo priimta Briuselio konvencija dėl jurisdikcijos ir sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose vykdymo, vėliau taisyta dėl naujųjų valstybių narių prisijungimo, 1988 m. rugsėjo 16 d. valstybių narių ir ELPA valstybių konvencija, priimta Lugane dėl jurisdikcijos ir sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose vykdymo.
2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 805/2004, kuriuo sukuriamos neginčytinų reikalavimų Europos vykdomojo rašto procedūros, ypatingas tuo, kad padeda išvengti teismų sprendimų pripažinimo procedūros. Šio reglamento 5 straipsnyje nurodyta: "Kilmės valstybėje narėje Europos vykdomuoju raštu pripažintas teismo sprendimas kitose valstybėse narėse pripažįstamas ir vykdomas, nereikalaujant vykdomumo patvirtinimo ir nesuteikiant jokios galimybės nepritarti jo pripažinimui." LR Seimas priėmė šį reglamentą įgyvendinantį įstatymą, pagal kurio 2 str. 4 d. Europos vykdomasis raštas vykdomas nepaisant LR CPK LX skyriaus 7-ojo skirsnio nuostatų.
Pasaulyje (išskyrus ES) priimti ir galiojantys tarptautinės teisės aktai, svarbūs sprendimų vykdymo srityje. Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijos 1971 m. vasario 1 d. Konvencija dėl teismų pasirinkimo sutarčių pripažinimo ir vykdymo reglamentuoja jurisdikcijos nustatymą, kad šios šalies teismai priimtiems atitinkamiems sprendimams, išskyrus asmens statuso, šeimos teisės, juridinių asmenų veiklos, priešiškumo, paveldėjimo, bankroto, socialinės apsaugos bylas bei su žala dėl branduolinių reikalų susijusius klausimus. Kol kas šią Konvenciją yra pasirašiusios trys šalys- organizacijos narės: Kipras, Nyderlandai ir Portugalija bei šalis - ne narė - Kuveitas.
Tarp 21 šalies, prisijungusios prie 1973 m. spalio 2d. įsigaliojusios Konvencijos dėl sprendimų, susijusių su išlaikymo pareigomis, pripažinimo ir vykdymo ratifikavimo, yra ir Lietuva. Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencija 2005 m. paruošė Konvenciją dėl susitarimo, kurį teismą pasirinkti. Šios konvencijos tikslas - užtikrinti, kad vienos šalies teismai priimtas sprendimas būtų pripažintas ir vykdomas kitos šalies teismų, nepaisant šios šalies sprendimų iš visų kitų teismų jurisdikcijos. Šios šalies sprendimo, būtų galima atsisakyti vykdyti tik Konvencijoje nustatytais atvejais.
2004m. UNIDROIT ir Jungtinės Amerikos teisės instituto (toliau - ALI) bendra darbo grupė parengė Tarptautinio civilinio proceso principus (the Principles of Transnational Civil Procedure, toliau - Principai). Nors šie Principai skirti ankstesnėms nei vykdymas civilinio proceso dalims (jų komentare prie 29 punkto rašoma: "vykdymo klausimai nėra šių Principų tikslas"), mums jie svarbūs tuo, kad paminėti efektyvios vykdymo procedūros būtinumą: "Greitam ir efektyviam sprendimų vykdymui, įskaitant sprendimus dėl pinigų, išlaidų, įsakymus (angl. injunctions) ir laikinąsias priemones, turi būti galimos efektyvios vykdymo procedūros".
2000 m. spalio 4 d. įvyko Europos Teisingumo Ministrų konferencija, skirta teismo sprendimų civilinėse bylose vykdymo efektyvumo klausimams. Šioje konferencijoje dalyvavo 43 ministrai iš šalių - Europos Tarybos narių. Šių galimybėms, ieškoma būdų tarpvyriausybiniam bendradarbiavimui sprendimų civilinėse bylose vykdymo srityje (praktškai visi dalyviai palaikė idėją dėl Europos Tarybos šalių narių pastangų suvienijimą teismo policijos pareigūnų mokymo sferoje). Šios nacionalines duomenų apie skolininkus ir jų turtą informacijos bazes, kūrimas, buvo išreikštos nuomonės dėl Europos sprendimų vykdymo kodekso ir Teisminės policijos pareigūnų elgesio kodekso kūrimo.
Vadovaujantis taip vadinama "gerąja patirtimi", kitų šalių kodeksus kaip pavyzdžius analize. Pavyzdžiui, 2005m. sausio 18d. pradėjusi antstolių reformą, Estija padarė "fatališką klaidą", kurios buvo išvengta Lietuvoje - per žemai buvo nuleista ir antstolių darbo įkainis, ir jų kvalifikacijos kartelė, kalbėjo apie esmines permainas Estijos antstolių atlyginims, veiklos reglamentavimo srityse. 2006 balandžio 25-28 dienomis Vašingtone vykusio Tarptautinės antstolių ir teismo pareigūnų sąjungos (UIHJ) XIX kongreso dalyviai deklaravo siekį sukurti Pasaulinį vykdymo kodeksą, nes globalizacijos sąlygomis tai tampa teisine, ekonomine ir socialine būtinybe.
Vykdomasis dokumentas pateikiamas vykdyti antstoliui, kurio aptarnaujamoje teritorijoje yra vykdymo vieta. Išieškotojas ar jo įgaliotas atstovas, pateikdamas vykdomąjį dokumentą antstoliui, pateikia prašymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Prašyme aptariamas vykdymo išlaidų apmokėjimas: kada ir kokias vykdymo išlaidas apmoka išieškotojas. Jeigu vykdyti pateikiamas notaro išduotas vykdomasis įrašas dėl hipoteka ar įkeitimu užtikrinto skolinio įsipareigojimo išieškojimo, išieškotojas ar jo įgaliotas atstovas prašyme taip pat privalo nurodyti savo pasirinkimą dėl hipoteka ar įkeitimu įkeisto daikto pardavimo iš viešųjų varžytynių ar perdavimo išieškotojui administruoti, jeigu skolininkas per raginime nustatytą terminą nevykdys hipoteka ar įkeitimu užtikrinto įsipareigojimo.
Šias pinigines lėšas. Atsižvelgdamas į išieškotojo fizinio asmens turtinę padėtį, antstolis gali iš viso ar iš dalies atleisti jį nuo vykdymo išlaidų mokėjimo arba vykdymo išlaidas apmokėjimą atidėti. Išieškotojui fiziniam asmeniui, gaunančiam socialinę pašalpą Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (Žin., 2003, Nr. 73-3352; 2011, Nr. 158-7527), tai patvirtinančius dokumentus antstoliui pateikus, vykdymo išlaidos apmokamos valstybės biudžeto lėšomis. Jeigu išieškotojui vykdymo išlaidų sumokėjimas jam buvo atidėtas, antstolis gali iš viso ar iš dalies.
Vykdymo procesas daugeliu atvejų prasideda antstolio siunčiamu raginimu susimokėti skolą geruoju iki tam tikro termino. Tačiau įstatyme yra įtvirtina keletas išimčių. Pagal Civilinio proceso kodekso 661 straipsnį raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas, jeigu sprendimo įvykdymo terminai nurodyti įstatymuose arba vykdomajame dokumente. Sprendimų vykdymo instrukcijos 5 punkte įtvirtinta, kad skolos ir išieškojimo išlaidų suma pirmiausia nukreipiama į skolininko banko sąskaitoje esančias pinigines lėšas. Jeigu per 30 dienų skola ir jos išieškojimo išlaidos iš sąskaitoje esančių lėšų, neišieškomos, antstolis gali pradėti vykdyti išieškojimą bendra tvarka.
Tais atvejais, kai nėra galimybių įteikti skolininkui raginimo siunčiant paštu, jis įteikiamas viešo paskelbimo būdu - paskelbiamas oficialioje interneto svetainėje www.antstoliai.lt. Skolininkui neįvykdžius prievolės per raginime nustatytą terminą, antstolis pradeda jo turto paiešką. Šių veiksmų apimtis priklauso nuo skolos dydžio, skolininko veiklos specifikos ir turimų žinių apie skolininką. Visoms kredito įstaigoms elektroninio ryšio priemonėmis pateikiamas antstolio nurodymas apriboti disponavimą piniginėmis lėšomis arba priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas. Asmens turimoms sąskaitoms pradedami taikyti reikiami suvaržymai. Susisiekus su Nekilnojamojo turto registru, taip pat yra patikrinama, kokį nekilnojamąjį turtą turi skolininkas. Jeigu skolininkas yra fizinis asmuo, tikrinami ir duomenys apie jo darbovietę bei gaunamas pajamas. Per Valstybės įmonę „Regitra“ aiškinamasi, ar skolininkas neturi savo vardu registruotų transporto priemonių. Jeigu nustatoma, kad fizinis asmuo jokio nuosavo turto neturi, gali būti tikrinama ir jo sutuoktinio (-ės) turtinė padėtis, nes skolos gali būti išieškomos ir iš sutuoktinio turte esančios skolininko turto dalies. Priklausomai nuo individualių skolininko savybių, gali būti kreipiamasi informacijos ir į kitus registrus.
Jeigu nustatoma, kad nei turto, nei pinigų tikrinimo metu skolininkas neturi, antstolis paprastai atlieka pakartotinius turtinės padėties patikrinimus. Kai surandamas asmens turtas, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, skelbiamos šio turto varžytynės. Skolininkas gali jų išvengti, jeigu pats susiranda areštuoto turto pirkėją ir iki varžytynių paskelbimo pasiūlo jį antstoliui. Tokiu atveju turtas parduodamas skolininko pasiūlytam asmeniui ir skola padengiama be varžytynių. Pardavus turtą skolininko pasiūlytam pirkėjui arba realizavus jį varžytynėse, gautos piniginės lėšos paskirstomos išieškotojams. Kai ilgai nerandama skolininko turto ir pajamų, antstoliui pateiktas vykdomasis dokumentas gali būti grąžinamas išieškotojui.
Teismo sprendimų pagrindu išduoti vykdomieji raštai gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Tačiau tam tikrais atvejais nustatyti trumpesni terminai. Pvz., jeigu vykdomieji dokumentai išduoti dėl nesumokėtų administracinių baudų, jeigu jie išduoti ne teismų, bet kitų institucijų pagal ne ginčo tvarka priimtus sprendimus. Vienintelė išimtis - teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kurią kreditorius iš karto gali pateikti antstoliui.Visais kitais atvejais priimtų sprendimų pagrindu teismas išduoda išieškotojui atskirą vykdomąjį raštą. Išieškotojas turi teisę pateikti tokį vykdomąjį dokumentą jo paties pasirinktam antstoliui, veikiančiam toje teritorijoje, kurioje yra skolininko turto, gyvenamoji ar darbo vieta.
Priverstinio vykdymo priemonės, kurios taikomos skolininkui neįvykdžius teismo sprendimo per raginime nustatytą terminą, numatytos Civilinio proceso kodekso 624 straipsnyje. Struktūriškai vykdymo išlaidos yra skirstomos į dvi sudedamąsias dalis. Viena dalis - vykdomosios bylos administravimo išlaidos (būtinos ir papildomos), susijusios su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu. Kita - atlygis antstoliui už vykdomojo dokumento ar jo dalies įvykdymą. Būtinas vykdymo išlaidas antstoliui privalo sumokėti išieškotojas, pateikdamas vykdyti vykdomąjį dokumentą. Išieškojus pinigines lėšas, pirmiausiai dengiamos visos išieškotojo patirtos vykdymo išlaidos. Kartu dengiama ir antstolio atlyginimo dalis, kuri yra proporcinga išieškotos sumos dydžiui. Teisės aktai įtvirtina išimtis, kada išieškotojas negali reikalauti, kad jo patirtos vykdymo išlaidos būtų dengiamos iš skolininko lėšų. Dažniausiai vykdymo išlaidos išieškotojui nekompensuojamos tada, kai išieškojimas nutrūksta dėl išieškotojo kaltės.
Pagrindiniai teisės aktai, reglamentuojantys vykdymo procesą Lietuvoje:
- LR Civilinio proceso kodeksas
- Civilinis kodeksas
- Administracinių teisės pažeidimų kodeksas
- Antstolių įstatymas
- Sprendimų vykdymo instrukcija
Šie teisės aktai nustato vykdymo proceso tvarką, antstolių teises ir pareigas, taip pat skolininko ir išieškotojo teises bei pareigas. Svarbu pažymėti, kad vykdymo procesas yra nuolat tobulinamas, siekiant užtikrinti efektyvų teismo sprendimų įvykdymą ir teisingumo įgyvendinimą.
Žemiau pateikiama lentelė su pagrindiniais Europos Sąjungos teisės aktais, reglamentuojančiais sprendimų vykdymą civilinėse ir komercinėse bylose:
| Teisės aktas | Aprašymas |
|---|---|
| Reglamentas Nr. 44/2001 | Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo |
| Reglamentas Nr. 805/2004 | Kuriuo sukuriamos neginčytinų reikalavimų Europos vykdomojo rašto procedūros |
| Reglamentas Nr. 2201/2003 | Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo |
Šie reglamentai yra tiesiogiai taikomi Lietuvoje ir užtikrina sprendimų pripažinimą ir vykdymą tarp ES valstybių narių.
Jeigu kyla klausimų dėl antstolių veiklos ar vykdymo proceso, rekomenduojama kreiptis į teisininkus arba antstolių kontoras, kurios gali suteikti išsamią konsultaciją ir pagalbą.
Teisingumo ministerija yra atsakinga už teisingumo politikos formavimą ir įgyvendinimą Lietuvoje.