Nors pastatų apšiltinimas iš vidaus populiarus Prancūzijoje ir Vokietijoje, tačiau tai daroma ne dėl optimalaus rezultato, o dėl to, kad norint išsaugoti architektūrinių paminklų išvaizdą, šiltinimas iš lauko yra draudžiamas. Lietuvoje šis patalpų apšiltinimo būdas yra neretai naudojamas.
Šalti kambariai ir didžiulės sąskaitos, didelė santykinė drėgmė, pelyti linkę išorinių sienų kampai - pagrindinės priežastys, kodėl sovietmečiu statytų daugiabučių namų gyventojai, nesulaukdami renovacijos, savarankiškai imasi veiksmų, kad pagerinti gyvenimo sąlygas ir sumažinti šildymo sąskaitas. Apšiltinimą iš vidaus renkasi ir kolektyvinių sodų gyventojai, norėdami pritaikyti senus vasarnamius nuolatiniam gyvenimui.
Į apšiltinamų iš vidaus pastatų kategoriją galima priskirti ir jau dalinai apšiltintus pastatus iš lauko pusės. Prieš 15 - 20 metų naujai statomiems ir jau pastatytiems pastatams apšiltinimui iš lauko buvo naudojama 5 cm, retesniais atvejais 10 cm storio polistireno plokštės. Pakitus energijos kainoms ir pasikeitus energinio efektyvumo reikalavimams, tokie pastatai, nenorint keisti fasado, gali būti papildomai apšiltinti iš vidaus be didesnių problemų. Tačiau didžiausia bėda - gyvenantiems stambiaplokščiuose senos statybos namuose.
Daugiabučių namų, statytų iki 1993 m, šiluminė varža turėjo būti 1, tačiau VGTU specialistams atlikus Vilniaus miesto daugiabučių namų būklės analizę, nustatyta, kad dažniausiai sienos varža nesiekia planuoto rodiklio ir kai kur lygi tik 0,8. Šiltinant išorines sienas patalpoje, jų laikantysis sluoksnis pasilieka išorėje.
Dėl to išorės laikančiajame sluoksnyje vyksta gerokai didesni neigiami reiškiniai, nei sluoksnyje, esančiame pastato viduje ir apšiltintame iš išorės. Taigi, pastatai turi būti apšildyti iš išorės, o apšiltinimas iš vidaus gali būti rekomenduotinas tik išimtinais atvejais, kai nėra galimybės jų išorines sienas apšiltinti iš išorės, kai būtina mažinti šilumos nuostolius ar pastatuose netenkinami higienos normos reikalavimai.
Jei individualių namų savininkai, įvertindami pastato būklę, gali lengviau priimti sprendimus, tai daugiabučių namų gyventojai turi labai atsakingai priimti sprendimą apsišildyti savo butą iš vidaus. Vienas, pagerindamas savo gyvenimo sąlygas, gali pakenkti kitiems.
Žinant bent apytikrę senų sienų šiluminę varžą, nesudėtinga nustatyti, kokio storio termoizoliacija tinka konkrečiai sienai. 2 pav. Rasos taško susidarymo taškas uždaroje sienos konstrukcijoje priklauso nuo sienos šiluminių savybių, kiekvieno sluoksnio storio ir medžiagų bei jų padėties.
Vilnius Technikos Universiteto mokslininkų atliktas temperatūros laukų modeliavimas su įvairiais iš vidaus apšiltintų išorės sienų variantais parodė, kad, norint pritaikyti šiltinimo iš vidaus būdą, išorinių sienų šiluminė varža turi būti apie 1,2 kv. m·K/W, Eksperimentiškai nustatyta, kad šiltinamosios medžiagos storis šiltinant iš vidaus, jeigu nėra vandens garų izoliacijos, gali būti apytikriai apie 4 cm. Didinant šiltinimo medžiagos storį būtinai reikalinga vandens garų izoliacija.
Panašias išvadas galima daryti ir panagrinėjus grafikus, atvaizduojančius vandens garų skvarbą per apšiltintą iš vidaus sieną. 240 mm gelžbetoninė siena iš vidaus apšiltinta 50 mm Šiloporas Neo EPS 70 plokšte (grafikas 1). Vandens garų pasišalinimo per atitvarą kreivė (žalia spalva) EPS ir gelžbetoninės sienos sandūroje susiliečia su rasos taško susidarymo kreive (mėlyna spalva), susidaro 620 g/m2 kondensato. Nors konstrukcija išgarina truputį daugiau, t.y. 240 mm gelžbetoninė siena iš vidaus apšiltinta 100 mm Šiloporas Neo EPS 70 plokšte, tarp vandens neįgeriančios gipso kartono plokštės ir polistirolo plokštės panaudota garo izoliacinė plėvelė. 2 grafikas. Rekomendacinė išvada.
Pasirinkus mažesnį, iki 5 cm, termoizoliacijos storį, galima mažiau pakenkti pastato išorinėms konstrukcijoms, išvengti rasos taško neigiamų pasekmių, tačiau ir apšiltinimo efektas bus mažesnis. Ir čia svarbus kitas momentas - suvaldyti vandens kondensatą kambaryje. Uždarius vandens garų pasišalinimo per sieną kelius, reikalinga saugotis jo neigiamų pasekmių ir užtikrinti gera kambarių mikroklimatą.
Reikalinga peržiūrėti ir atstatyti projektinius pastato ventiliacinius kanalus, vonioje ir virtuvėje įrengti papildomą ištraukiamą ventiliaciją, periodiškai vėdinti kambarius.
Darbų Eiga
Svarbu! Nežiūrint į tai, kad darbus galima atlikti be didesnių investicijų, savomis jėgomis, vis tik apšiltinimo iš vidaus darbai reikalauja ne tik kruopštumo, bet ir žinių. Nesilaikant darbų technologijos, galima turėti didesnių problemų su kambario mikroklimatu, nei iki to.
1 brėž. Polistireninio putplasčio plokštės prie šiltinamo paviršiaus klijuojamos tam tikslui skirtais klijais. Vientisu klijų sluoksniu padengiamas visas plokščių paviršius. Jei sienoje yra langų bei durų, būtina kruopščiai apšiltinti angokraščių ir sąramų apačią. Klijuojamas polistireninio putplasčio plokštes labai svarbu gerai prispausti prie šiltinamo paviršiaus, kad tarp jų neliktų ertmių mikro micetams veistis. Ant šiltinamos sienos šiltinimo plokštės išdėstomos taip, kad plokščių horizontalių eilių vertikalios siūlės nebūtų vienoje vertikalėje.
Į šilumos izoliacijos sluoksnį nerekomenduojama talpinti medinius tašus arba metalinius profilius, nes ties jais susidaro šilumos tilteliai.
2 brėž. 3 brėž. 4 brėž. 5 brėž. 6 brėž. 7 brėž.
Medžiagos Sienų Šiltinimui Iš Vidaus
Šiltinti namo sieną iš vidaus nėra geras variantas. Tačiau, jei eina kalba apie daugiabučio namo galinę sieną (o renovacijos darbų dar nematyti), kito pasirinkimo nėra. Šiltinti geriausia 5 cm neoporo plokštėmis. Kad patalpų kampuose nesusidarytų drėgmės kondensatas ir nesiveistų mikroorganizmai, būtinai reikia šiltinti ir dalį vidinių atitvarų.
Taigi, jei šiltinate galinę pastato sieną, 50 cm trikampėmis plokštėmis, reikia šiltinti ir su šia siena besiribojančias konstrukcijas (lubas, gretimas sienas). Nuo šiltinamo paviršiaus reikia pašalinti teršalus, dažus, silpną trupantį tinką. Paviršiai turi būti išlyginti ir išdžiovinti.
Būtina fungicidinėmis priemonėmis sunaikinti ant šiltinamų paviršių esančius mikroorganizmai. Laikančiajame sienos sluoksnyje būtina užsandarinti plyšius arba siūles, pro kurias prie šilumos izoliacijos sluoksnio galėtų skverbtis drėgmė.
Kitos medžiagos
- Akmens vatos plokštės
- Remmers iQ-Therm sistema
- Ekovata
- Depron polistirolis
Šiltinant iš vidaus, patartina kloti ne storesnį, nei 5 cm storio sluoksnį iš akmens vatos plokščių bei iš vidinės konstrukcijos pusės įrengti ir itin kruopščiai užsandarinti vandens garus izoliuojantį sluoksnį (pvz. 200 mikronų storio polietileno plėvelė). Tokio sluoksnio 25 kv. metrų sienos apšiltinimui sunaudotos akmens vatos kaina siektų apie 45 Eur, tačiau visos konstrukcijos įrengimo kaštus galėtų įvertinti tik statybos darbus atliekanti įmonė.
Remmers siūlo vidaus sienų apšiltinimo sistemą iQ-Therm. Tai aukštos kokybės sanavimo sistema, pralaidžių kapiliarų pagalba reguliuojanti šilumą ir drėgmę pastato viduje. Tai sistema, kuri, garantuoja itin kokybišką ir efektyvų rezultatą. Į kambario vidų nukreipti kapiliarai reguliuodami oro drėgmę patalpoje grąžina vandens garus atgal į paviršių.
Specialus tinkas visą kambario oro drėgmę sugeria, išsaugo ir ją reguliuodamas grąžina atgal. Šitaip užtikrinama, kad patalpoje visuomet bus gaivus ir sveikas oras. Ši sistema visiškai nekenksminga aplinkai ir ypač rekomenduojama alergiškiems žmonėms. Sistema iQ-Therm leidžia išvengti pelėsio, grybelio ir kitų sienų pažeidimų, kadangi sienos laisvai „kvėpuoja" ir gali reguliuoti vandens garų kiekį paviršiuje.
Siūlytume apšiltinimą atlikti ekovata. Tam Jums reikėtų susimontuoti gipso kartoną, paliekant tarp jo ir sienos 7-10 cm tarpą, kuris būtų užpučiamas per išfrezuotas 38 mm kiaurymes. Sienos, apšiltintos ekovata nepelyja, jų nepuola grybelis, nes ekovatos sudėtyje yra antiseptiko. Galite rinktis šiltinti ekovata. Ekovata yra celiuliozinė organinė kvėpuojanti medžiaga inpregnuota antsiseptinėmis priemonėmis, kurios apsaugo konstrukciją nuo pelėsio bei grybelio.
Nusprendėte, kad jau atėjo metas apsišiltinti namus? Rinkitės ypač populiarų ir plačiai naudojamą Depron polistirolį. Jeigu turite klausimų ir norite pasikonsultuoti su specialistais, kviečiame jus susisiekti su grindu-sildymas.lt komanda.
Kaip Išvengti Pelėsio?
Prastai atliktas šiltinimas, kambariuose gali sukelti nepageidaujamas pelėsio kolonijos. Tačiau siena jungiasi su gretimomis konstrukcijomis, tokiomis kaip sienos, grindys ir lubos, ir pradeda jas vėsinti. Būtent tuomet pradeda kauptis vandens garų kondensatas. Dėl šios priežasties rudenį drėksta ne tik išorinė sienos dalis, bet ir giluminiai jos sluoksniai.
Specialistai pastebi, kad paprastai pelėsis susidaro ne dėl vienos ar kitos medžiagos savybių, bet netinkamo jų naudojimo. Pirmiausia, apie ką derėtų pagalvoti šiltinant sieną iš vidaus yra oro tarpai.
8 žingsniai, kaip pašalinti drėgmę, pelėsį, kondensatą ir drėgmę mūsų namuose
„Šiltinant namą iš vidaus svarbiausias ir būtinas dalykas užpildyti tarpsienius izoliacine medžiaga. Nemažiau svarbu ir kaip klijuojamos plokštės. Jei sienos iš vidaus apšiltinamos akmens vatos teromoizoliaciniu sluoksniu, nederėtų jo daryti storesnio nei 5 centrimetrai. Paplitęs mitas, kad apšiltinti erdvę iš vidaus yra paprasčiau nei iš lauko. Neva nereikia pastolių, darbus galima vykdyti bet kokiu metų laiku ir pan. Maža to, retkarčiais tenka nuardyti ir dalį grindų apdailos sluoksnio, jei yra - pakabinamų lubų ar lubų dekoracijų.
Šiltinant iš vidaus, patartina kloti ne storesnį, nei 5 cm storio sluoksnį iš akmens vatos plokščių bei iš vidinės konstrukcijos pusės įrengti ir itin kruopščiai užsandarinti vandens garus izoliuojantį sluoksnį (pvz. 200 mikronų storio polietileno plėvelė).
tags: #buto #sienu #apsildymas #is #vidaus