Buto Sienų Šiltinimas: 1 Vato Kabelių Technologijos

Lietuvoje aktualus tiek senų, tiek naujų pastatų bei namų šiltinimas. Gyvename tokioje klimato zonoje, kur vyrauja daug drėgmės ir iškrenta daug kritulių, o šaltasis sezonas reikalauja efektyvaus šildymo ir šilumos išlaikymo namo viduje. Deja, ne visi pastatai atitinka aukštos klasės energinį efektyvumą, todėl tenka ieškoti būdų, kaip šį rodiklį pagerinti nepatiriant nepagrįstai didelių išlaidų.

Kodėl Renkamasi Sienų Apšiltinimas Iš Vidaus?

Sienų apšiltinimas iš vidaus yra alternatyvus būdas pagerinti patalpų šilumos izoliaciją, ypač kai negalima apšiltinti iš išorės. Ypač daugiabučių gyventojams tai puiki išeitis pasirinkti individualų sprendimo būdą. Norint restauruoti ir apšiltinti daugiabutį ne visada pavyksta tai atlikti dėl skirtingų gyventojų poreikių - ne visi gali ar nori skirti tam lėšų, tad bendrą sprendimą priimti dažniausiai nepavyksta. Tokiu atveju vienintelė išeitis - vidaus sienų apšiltinimas.

Šalti kambariai ir didžiulės sąskaitos, didelė santykinė drėgmė, pelyti linkę išorinių sienų kampai - pagrindinės priežastys, kodėl sovietmečiu statytų daugiabučių namų gyventojai, nesulaukdami renovacijos, savarankiškai imasi veiksmų, kad pagerinti gyvenimo sąlygas ir sumažinti šildymo sąskaitas. Apšiltinimą iš vidaus renkasi ir kolektyvinių sodų gyventojai, norėdami pritaikyti senus vasarnamius nuolatiniam gyvenimui. Į apšiltinamų iš vidaus pastatų kategoriją galima priskirti ir jau dalinai apšiltintus pastatus iš lauko pusės.

Prieš 15 - 20 metų naujai statomiems ir jau pastatytiems pastatams apšiltinimui iš lauko buvo naudojama 5 cm, retesniais atvejais 10 cm storio polistireno plokštės. Pakitus energijos kainoms ir pasikeitus energinio efektyvumo reikalavimams, tokie pastatai, nenorint keisti fasado, gali būti papildomai apšiltinti iš vidaus be didesnių problemų. Tačiau didžiausia bėda - gyvenantiems stambiaplokščiuose senos statybos namuose.

Privalumai Ir Trūkumai

Privalumai:

• Apšiltinę sienas iš vidaus ženkliai sumažinsite šilumos perdavimą tarp vidaus ir lauko aplinkos.
• Išsaugomas naudingas patalpos plotas.
• Galima apšiltinti sienas kiekviename kambaryje atskirai, priklausomai pagal poreikį arba planuojamo remonto galimybes.
• Jeigu nenorite apšiltinti visų būsto patalpų, neprivalote to daryti.
• Apsišiltinus namus šiomis plokštėmis, ženkliai sumažėja erdvės įšilimo laikas.

Trūkumai:

• Vienas iš dažniausių argumentų, kodėl nepatariama šiltinti pastato iš vidaus - gerokai sumažėjantis bendras plotas.
• Prastai atliktas šiltinimas, kambariuose gali sukelti nepageidaujamas pelėsio kolonijos.
• Šiltinti iš vidaus dažnai nėra lengviau, nei iš išorės, nes neretai šiems darbams atlikti trukdo jau esantys įrengti šildymo prietaisai ar elektros prietaisų kištukiniai lizdai, kuriuos dažnai nėra taip paprasta ir pigu perkelti ant naujai suformuoto sienos paviršiaus.
• Kartais dar reikia nuardyti ir dalį grindų apdailos sluoksnio.
• Visos patalpos kosmetinis remontas praktiškai yra neišvengiamas, o tai irgi kainuoja tam tikrą pinigų sumą.

Medžiagos Sienų Apšiltinimui Iš Vidaus

Kyla klausimas: „Ar galima užklijuoti dar storesnę šilumos izoliacinę plokštę ir taip padidinti sienos vidaus paviršiaus temperatūrą?“ Tai padaryti galima, bet iškyla klausimas, susijęs su statybine rasos taško problema. Rasos taškas - tai taškas pastato sienos viduje, kur vyksta vandens garų kondensacija, t.y. kai šiltas oras per sieną patenka išorėn.

Vandens garams keliaujant iš patalpų vidaus į išorę jie palaipsniui šąla ir artėja prie temperatūros, esančios lauke. Kai temperatūra sienoje pasiekia 0°C, vandens garai kondensuojasi ir tampa vandeniu. Ir tada visa ši drėgmė kaupiasi sienoje. Jei pažvelgsime į šį reiškinį iš lauko pusės, tai žiemą kalba eina apie sienos peršalimo gylį. Kuo giliau siena peršąla, tuo blogiau.

Remiantis statybinėmis normomis, tas vandens kiekis, kuris susikaupia šaltuoju periodu, turi išgaruoti per vasarą. Jei šios taisyklės nesilaikoma, tai gaunasi tokia situacija, kai siena būna pastoviai drėgna, o pasekmės yra pastovus sienos irimas. Ant šaltesnių ir sunkiau sušildomų sienų susidaro tinkamas mikroklimatas atsirasti pelėsiui su visomis iš to atsirandančiomis pasekmėmis.

Šiltinti geriausia 5 cm neoporo plokštėmis. Jei sienos iš vidaus apšiltinamos akmens vatos teromoizoliaciniu sluoksniu, nederėtų jo daryti storesnio nei 5 centrimetrai. Todėl šiltinant iš vidaus, patartina kloti ne storesnį, nei 5 cm storio sluoksnį iš akmens vatos plokščių bei iš vidinės konstrukcijos pusės įrengti ir itin kruopščiai užsandarinti vandens garus izoliuojantį sluoksnį (pvz. 200 mikronų storio polietileno plėvelė).

Populiarios medžiagos:

• Ekovata: Galite rinktis šiltinti ekovata. Ekovata yra celiuliozinė organinė kvėpuojanti medžiaga inpregnuota antsiseptinėmis priemonėmis, kurios apsaugo konstrukciją nuo pelėsio bei grybelio.
• Remmers iQ-Therm: Remmers siūlo vidaus sienų apšiltinimo sistemą iQ-Therm. Tai aukštos kokybės sanavimo sistema, pralaidžių kapiliarų pagalba reguliuojanti šilumą ir drėgmę pastato viduje. Tai sistema, kuri, garantuoja itin kokybišką ir efektyvų rezultatą.
• Depron polistirolis: Nusprendėte, kad jau atėjo metas apsišiltinti namus? Rinkitės ypač populiarų ir plačiai naudojamą Depron polistirolį.

Visos šiltinimo medžiagos veikia gerai ir teisingai, jei dirbama pagal technologiją. T. y. gruntas, klijai, armavimas, išlyginimo mišiniai, apdaila. Jūsų atveju pigiausiai būtų dėti bruselį 5 cm ar profilį ir minkštą vatą, apsiūti gipsu,o apdailą pasirenkate kokią patinką - dažymas, tapetai, faktūra. Jei reikia originalumo, o yra problema su grybeliu galima naudoti wedi hidroizoliacinę plokštę skirtą drėgnoms patalpoms.

Technologijos Ir Darbų Eiga

Nežiūrint į tai, kad darbus galima atlikti be didesnių investicijų, savomis jėgomis, vis tik apšiltinimo iš vidaus darbai reikalauja ne tik kruopštumo, bet ir žinių. Nesilaikant darbų technologijos, galima turėti didesnių problemų su kambario mikroklimatu, nei iki to.

1. Polistireninio putplasčio plokštės prie šiltinamo paviršiaus klijuojamos tam tikslui skirtais klijais. Vientisu klijų sluoksniu padengiamas visas plokščių paviršius. Jei sienoje yra langų bei durų, būtina kruopščiai apšiltinti angokraščių ir sąramų apačią.
2. Klijuojamas polistireninio putplasčio plokštes labai svarbu gerai prispausti prie šiltinamo paviršiaus, kad tarp jų neliktų ertmių mikro micetams veistis.
3. Ant šiltinamos sienos šiltinimo plokštės išdėstomos taip, kad plokščių horizontalių eilių vertikalios siūlės nebūtų vienoje vertikalėje.
4. Į šilumos izoliacijos sluoksnį nerekomenduojama talpinti medinius tašus arba metalinius profilius, nes ties jais susidaro šilumos tilteliai.

Žingsniai Atliekant Darbus

• Paviršiaus paruošimas: Nuo sienos nuvalomi nešvarumai. Geležiniu šepečiu pašiauškite paviršių, nuskuskite atsilupusius dažus. Tuos dažus, kurie laikosi tvirtai, galima palikti. Kreida sušlapinkite ir nuimkite glaistykle.
• Elektros elementų išmontavimas: Būtinai išmontuokite jungiklius ir kitus elektrinius elementus, tik nepamirškite išjungti srovės. Po apšiltinimo jungikliai ir kt. bus toliau nuo sienos, tad gali tekti ilginti laidus.
• Tinko būklės patikrinimas: Lengvas bilsnojimas plaktuku į sieną leis nustatytų seno tinko būklę (jei siena tinkuota). Ten kur tinkas laikosi gerai, girdisi metalinis skambesys. Duslus skambėjimas rodo, kad tinkas atšokęs.
• Valymas: Vėliau reiktų sieną nušluoti arba nuplauti, kad būtų nuvalytas likęs purvas, dulkės, dažų likučiai ir visos birios medžiagos. Klijai gerai lips tik ant švarios sienos.
• Gruntavimas: Padenkite paviršių giluminiu gruntu. Gruntas tepamas neskiestas. Geriausiai tai daryti plačiu teptuku, kruopščiai padengiant visą norimą apšiltinti plotą.

Kaip Išvengti Pelėsio Ir Kondensato?

Kad patalpų kampuose nesusidarytų drėgmės kondensatas ir nesiveistų mikromicetai, būtinai reikia šiltinti ir dalį vidinių atitvarų. Taigi, jei šiltinate galinę pastato sieną, 50 cm trikampėmis plokštėmis, reikia šiltinti ir su šia siena besiribojančias konstrukcijas (lubas, gretimas sienas). Nuo šiltinamo paviršiaus reikia pašalinti teršalus, dažus, silpną trupantį tinką. Paviršiai turi būti išlyginti ir išdžiovinti. Būtina fungicidinėmis priemonėmis sunaikinti ant šiltinamų paviršių esančius mikromicetus.

Uždarius vandens garų pasišalinimo per sieną kelius, reikalinga saugotis jo neigiamų pasekmių ir užtikrinti gera kambarių mikroklimatą. Reikalinga peržiūrėti ir atstatyti projektinius pastato ventiliacinius kanalus, vonioje ir virtuvėje įrengti papildomą ištraukiamą ventiliaciją, periodiškai vėdinti kambarius.

Optimalios drėgmės patalpoje (santykinė oro drėgmė apie 50 - 60%) palaikymui būtina reguliariai kambarį vėdinti. Taip sudaromos sąlygos oro cirkuliacijai. Nors ir keista, bet šaltame drėgname ore vandens garų žymiai mažiau, nei šiltu oru. Tai susiję su tuo, kad šiltas oras gali sulaikyti žymiai daugiau vandens garų nei šaltas.

Ši savybė susijusi su oro gebėjimu plėstis jam šylant. Orui šąlant, tas vandens garų kiekis, kurio oras negali sulaikyti, iškrenta kaip kondensatas. Akivaizdus pavyzdys matomas karštą dieną. Kai temperatūra staigiai krenta, tuojau pat prasideda liūtis, kuri užlieja tą regioną. Tas pats vyksta ir mūsų gyvenamose patalpose. Kai šiltas oras liečiasi su su šalta išorine siena patalpos viduje, tai ant sienos susidaro kondensatas.

Jei dienos metu kambaryje keletą kartų plačiai atverti langą (užtenka 3 - 5 minutėms), taip sudarant intensyvią cirkuliaciją, tai šiuo trumpu laiku kambario oras sėkmingai išsivėdins, bet visi kiti kambario daiktai, tokie baldai, grindys ir t.t. išlaikys savo šilumą.

Šiltinimo Medžiagų Palyginimas

tags: #buto #sienu #siltinimas #1 #vatos #kabeliu