Daugiabučių namų gyventojams svarbu žinoti savo teises ir pareigas, susijusias su bendro naudojimo objektų priežiūra, įskaitant šildymo ir karšto vandens sistemas. Atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus pateikia LJAA Informacinio komiteto pirmininkė, advokatė Lina Alksnienė.
Butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso daugiabučio gyvenamojo namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė - techninė ir kitokia įranga, įskaitant šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio bei kanalizacijos vamzdynus, bendrojo naudojimo vandens stovus.
Kiekvienas buto ir kitų patalpų savininkas bendrojo naudojimo objektus privalo tinkamai prižiūrėti, remontuoti bei kitaip tvarkyti. Tai reiškia ir tai, kad kiekvienas buto ir kitų patalpų savininkas privalo apmokėti išlaidas, kurios yra būtinos bendrojo naudojimo objektui išlaikyti bei išsaugoti.
Pažymėtina, kad atsiradus poreikiui keisti vandens stovus, visų pirma, turėtų būti priimtas butų ir kitų patalpų savininkų sprendimas dėl tokių darbų atlikimo ir tam reikalingų išlaidų apmokėjimo. Tačiau tam, kad butų ir kitų patalpų savininkai galėtų priimti labiausiai jų interesus atitinkantį sprendimą, butų ir kitų patalpų savininkai turėtų būti supažindinti ne tik su atliktų apžiūrų aktais, bet ir su specialistų išvadomis bei rangovų pasiūlymais.
Būtent tik įvertinus šiuos dokumentus būtų galima nustatyti, kokiu būdu gali būti atlikti vandens stovų keitimo darbai.
Vis tik, jeigu minėta objektyvi galimybė neegzistuoja, skaitytojas, kaip bendrojo naudojimo objekto savininkas, neturi teisės neleisti jo bute atlikti vandens stovo keitimo darbus.
Svarbu žinoti, kad pagal Konstituciją nuosavybės teisė nėra absoliuti, todėl ir butų bei kitų patalpų savininkų teisė taip pat gali būti ribojama tam tikrais atvejais. Vienas tokių - Civiliniame kodekse numatyta butų ir kitų patalpų savininkų pareiga leisti įgaliotiems asmenims remontuoti ar kitaip tvarkyti jų butuose ir kitose patalpose esančią bendrojo naudojimo mechaninę, elektros, techninę ir kitokią įrangą.
Pažymėtina, jog skaitytojas, įsigydamas butą su jame esančia bendrojo naudojimo inžinerine įranga, tapo šios įrangos bendraturčiu ir tokiu būdu prisiėmė minėtą pareigą.
Atitinkamai, bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pareiga - užtikrinti bendrojo naudojimo objektų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus.
Taigi, jeigu paaiškėtų, kad galimybių atlikti vandens stovo keitimo darbus per laiptinę nėra, skaitytojui atsisakius įsileisti į savo butą įgaliotus asmenis, bendrojo naudojimo objektų administratorius turėtų teisę teisme pareikšti ieškinį skaitytojo atžvilgiu, reikalaujant įpareigoti skaitytoją netrukdyti įgaliotiems asmenims patekti į skaitytojui nuosavybės teise priklausantį butą, atlyginti patirtus nuostolius, jeigu tokie buvo patirti, ir/ar priteisti iš skaitytojo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Paminėtina, kad tinkamai eksploatuoti bei išsaugoti daugiabučius namus yra ne tik privatus daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkų, bet ir viešasis interesas, todėl esant objektyviai būtinybei pakeisti vandens stovus per laiptinę, skaitytojas, neleisdamas savo bute atlikti reikalingus darbus, rizikuoja sukelti žalos tretiesiems asmenims, kurią vėliau gali tekti atlyginti įstatymų nustatyta tvarka.
Apibendrinant, prieš priimant sprendimą neįsileisti įgaliotų asmenų į savo butą vandens stovo keitimo darbams atlikti, rekomenduotina pasidomėti, kokios yra specialistų išvados dėl reikalingų atlikti darbų pobūdžio.
Nesant objektyvios galimybės pakeisti vandens stovus per laiptinę, bendrojo naudojimo objektų administratorius, vykdydamas jam įstatymo priskirtas funkcijas prižiūrėti daugiabučio namo inžinerines sistemas, turi teisę reikalauti patekti prie inžinerinių įrenginių, o daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkai neturi teisės neleisti jų butuose atlikti vandens stovo keitimo darbus, jeigu jie yra reikalingi.
Šis atsakymas yra bendro pobūdžio, pateiktas remiantis skaitytojo užklausos turiniu, ir nėra prilyginamas individualiai teisininko konsultacijai.
PASTABA: Mums nėra suteikta teisė oficialiai aiškinti įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų taikymą.
Vandens vamzdynų būklės įvertinimas ir priežiūra
Namuose naudodami šiltą ir šaltą vandenį apie jį prisimename tik tuomet, kai jis dingsta dėl vykdomų hidraulinių bandymų ar įvykusios avarijos. Iš anksto nesuplanuotas vamzdynų būklės įvertinimas ir neatlikti jo tvarkymo darbai neretai atsisuka prieš gyventojus ne tik laikinu vandens tiekimo sutrikimu, bet ir dideliais nuostoliais turtui dėl vamzdyno avarijos.
Daugiabučio namo vandens vamzdynais atiteka vanduo, kurį geriame, naudojame maistui ruošti, prausiamės. Lietuvos miestuose vamzdynais tekantis vanduo yra kokybiškas ir jį gerti galima tiesiai iš čiaupo.
„Vamzdyno vidaus būklė plika akimi nepastebima, tačiau dažnu atveju vamzdynai yra surūdiję, apkibę įvairiomis nuosėdomis, o jų būklė daro tiesioginę įtaką vandens kokybei. Dėl įvairių nuosėdų, rūdžių taip pat sumažėja vamzdyno diametras, todėl vanduo butuose gali tekėti prasčiau, atsiranda vandens slėgio problemos.
Visuose senos statybos daugiabučiuose namuose yra sumontuotas metalinis vamzdynas, kuris tarnauja apie 30 metų. „Svarbu vamzdyno keitimą susiplanuoti iš anksto ir taip ne tik apsisaugoti nuo galimos avarijos, bet ir pasiruošti šiems darbams.
Keičiant vamzdynus gyventojai žino, kokiomis valandomis name nebus vandens, taip pat gali susiderinti rangovo įleidimo į butą klausimą. Taip pat labai svarbu, kad planinis vamzdyno keitimas paprastai gyventojams kainuoja mažiau, nei skubus vamzdyno keitimas jau įvykus avarijai,“ - sako G.
Dažnas mitas, kad nuotėkų vamzdynų daugiabučiuose keisti nereikia, nes ji pagaminti iš ketaus ir tarnaus amžinai. Visgi, ketaus nuotėkų vamzdynai taip pat iš vidinių sienelių apsineša buitinėmis nuotėkomis, jų diametras taip pat susiaurėja, o nuotekos nenuteka taip, kaip turėtų.
Net jei ketaus nuotekų vamzdynas iš išorės atrodo gerai, tarpinės tarp tokio vamzdynų jungčių dažniausiai būna susidėvėjusios ir negali užtikrinti reikiamo sandarumo.
„Senų daugiabučių gyventojams rekomenduojama pasikeisti nuotėkų vamzdyną į šiuolaikišką plastikinį, kuris neleidžia kauptis nešvarumams, taip užtikrindamas gerą pralaidumą ir funkcionavimą.
Daugiabučio namo administratorius ne rečiau kaip du kartus per metus turi organizuoti periodinę pastato techninės būklės apžiūrą, kurios metu įvertinamas ir namo vamzdynas. Gyventojams pageidaujant ar esant poreikiui taip pat gali būti atliekama specializuota vamzdynų apžiūra.
Jeigu vamzdynų būklė nėra avarinė, tačiau nustatomas jų reikšmingas susidėvėjimas, paprastai daugiabučio namo administratorius siūlo gyventojams vamzdyno keitimo darbus, kuriems būtinas daugumos gyventojų pritarimas.
Seni šilto ir šalto vandens vamzdynai gali bet kada pratrūkti, užpilti butus bei kitas daugiabučio namo patalpas ir padaryti didelės žalos turtui. Įvykus avarijai laikinai užsukamas vanduo. Nors didžioji dalis tokio tipo avarijų lokalizuojamos per 1-4 valandas, pasitaiko atvejų, kuomet avarija nutinka bute, kuriame nėra gyvenama, arba patalpų savininkas negali greitai įleisti avarinius darbus atliekančių darbuotojų.
Sudėtingesniais atvejais tenka samdyti specializuotas įmones su aukšto slėgio hidrodinamine mažina, nes su paprastais elektriniais gyvatukais avarinės tarnybos darbuotojams senų nuotėkų vamzdynų išvalyti nepavykta. „Visi vamzdynai nuo bendro namo įvado iki privataus buto skaitiklio yra bendrieji namo vamzdynai, už kuriuos atsako daugiabučio namo butų savininkai bendrai. Nuo buto skaitiklio per butą einantys vamzdynai yra buto savininko atsakomybės ribose,“ - pažymi G.
Karšto vandens stovo garso izoliacija
Senos statybos daugiabutyje norėtume izoliuoti nuotekų stovą (koridoriaus nišoje, pilnai izoliuoti visos nišos negalime, joje yra vandens skaitliukai) nuo kaimynų nuleidžiamo vandens keliamo triukšmo. Šalia stovo yra karšto vandens ir gyvatuko stovai, atstumai nuo nuotekų stovo apie 5-7 cm, atskirose vietose tik 3 cm. Izoliacija turėtų būti atspari karščiui, jos paviršius pastoviai liesis su stovais su karštu vandeniu. Kokį sprendimą ir izoliaciją būtų galima naudoti?
Kanalizacijos stovai yra izoliuojami garso izoliacine membrana su akustiniu veltiniu. Su šia membrana apklijuojame kanalizacijos stovą ir smūginis garsas skleidžiamo vandens sumažėja 80 %. Tačiau geriau būtų, kad ši membrana nesiliestų prie karšto vamzdžio, nors gamintojas nurodo, kad medžiaga nekeičia savo struktūros iki 80 laipsnių karščio.
Mūsų gaminamos garso izoliacinės plokštės SW-12 (2.5 cm storio) ir SW-17 (3 cm storio) būtų tinkamos jūsų atveju, t.y. karšto vandens stovo garso izoliacijai. Montuojant nereikalingas metalinis karkasas, galima sukti plokštes varžtais tiesiai prie sienos, arba klijuoti prie sienos. Plokštė nebijo tokios temperatūros.
Bendrijų veikla ir gyventojų klausimai
Daugiabučių namų gyventojams dažnai kyla klausimų, susijusių su bendrijų veikla, mokesčiais ir bendro naudojimo objektų priežiūra. Pateikiame atsakymus į kai kuriuos dažniausiai užduodamus klausimus.
Ar bendrija gali būti paramos gavėja?
Taip, bendrija gali būti paramos gavėja, tai būna įrašyta ir bendrijų įstatuose. Svarbu, kad paramos gavėjo statusas būtų įregistruotas ir VĮ Registrų centro registruose. Pasitikrinti, ar jūsų bendrija įregistruota paramos gavėja ir gali gauti paramą, galima VMI elektroninėje sistemoje įvedus juridinio asmens pavadinimą arba kodą.
Ar teisėta tai, kad mokestiniuose pranešimuose įtraukiami ir administratoriaus, ir bendrijos pirmininko atlyginimai?
Jeigu yra įkurta bendrija ir bendrijos pirmininkas privalo vykdyti jam priskirtas funkcijas, tai kodėl dar samdoma aptarnaujanti įmonė, kuri suteikia reikalingas paslaugas, paskiria savo administratorių, o namo savininkai priversti mokėti abiems atlyginimus? Visi namai turi būti prižiūrimi.
Kokius dokumentus turi pateikti garažų bokso savininkas, norintis įsiteisinti boksą?
Dėl registravimui VĮ Registrų centre reikalingų dokumentų siūlytume kreiptis į VĮ Registrų centrą, jie paaiškins, kokių dokumentų reikalaujama.
Kas atsakingas už namo sieną iš lauko pusės, jei daugiabučio namo blokas permirkęs?
Jeigu BNO valdytojas problemos nesprendžia, apskųskite jį savivaldybei, vykdančiai BNO valdytojų priežiūrą.
Šildymo sistemos renovacija ir išlaidos
Inžineriniai tinklai, taip pat ir šildymo sistema, yra bendrojo naudojimo objektas, už šios sistemos priežiūrą ir atnaujinimą turi mokėti proporcingai visi savininkai.
Šilumos kainos dedamosios
Šilumos kainą sudaro šios dedamosios:
- Kintamoji kainos dedamoji nuolat keičiasi ir priklauso nuo šilumos gamybai sunaudojamo kuro kainų ir nepriklausomų šilumos gamintojų parduodamos šilumos kainos.
- Pastovioji kainos dedamoji yra fiksuota. Tai - būtinosios šilumos tiekėjo veiklos išlaidos.
- Papildoma dedamoji - tai skirtumas tarp šilumos kainoje įskaitytų ir faktiškai patirtų sąnaudų.
- PVM - pridėtinės vertės mokestis (9 %), kuris mokamas valstybei.
Kas lemia šilumos kainos dydį?
- Lauko oro temperatūra. Kuo šalčiau, tuo daugiau šilumos energijos reikia sunaudoti tai pačiai gyvenamųjų patalpų temperatūrai užtikrinti.
- Namo energetinis efektyvumas. Renovuoti, modernizuotas šildymo sistemas turintys namai šilumos energijos sunaudoja mažiau, nei senos statybos namai.
- Šilumos vartojimo įpročiai. Šilumos poreikis yra individualus. Jeigu jūsų būste yra galimybė reguliuoti energijos vartojimą pagal savo poreikius, nuo to priklauso ir šilumos suvartojimas.
Net ir esant tai pačiai lauko temperatūrai, daugiabučio namo šilumos suvartojimas gali kisti dėl likusių dviejų faktorių (galbūt per metus kai kuriuose butuose buvo prijungti papildomi radiatoriai ir taip išbalansuota vidaus šildymo sistema, dėl ko vienuose butuose buvo šalčiau, bet siekiant užtikrinti visiems higienos normas atitinkantį šildymą, į namą paduota daugiau šilumos ir pan.). Konkretaus daugiabučio namo šilumos suvartojimo augimo analizę turėtų pateikti namo administratorius ir pasiūlyti sprendimo būdus, kaip sumažinti šilumos poreikį.
Legioneliozės prevencija
Siekiant apsisaugoti nuo legioneliozės, būtina tinkamai prižiūrėti vandens tiekimo sistemas. Gyvenamųjų ir kitų pastatų savininkai, valdytojai, namų administratoriai turi užtikrinti, kad karštas vanduo visose pastatų karšto vandens sistemose būtų 50 °C - 60 °C . Karštas vanduo turi cirkuliuoti.
Gyventojams rekomenduojama neleisti vandeniui užsistovėti, jei jis buvo nenaudojamas ilgesnį laiką (ilgiau nei savaitę: atostogų, komandiruočių metu ir pan.), prieš pradedant vartoti, reikėtų leisti vandeniui nubėgti keletą minučių. Taip pat būtina prižiūrėti ir valyti dušus, valyti ir dezinfekuoti dušų galvutes ir čiaupus, kad nesikauptų nuosėdos. Kartą per metus rekomenduojama išvalyti ir dezinfekuoti vandens šildytuvus.
Už legioneliozės prevenciją, t. y. terminę dezinfekciją, atsakingi namų administratoriai, pastatų valdytojai arba bendrijos. Pastatų savininkai, valdytojai ir prižiūrėtojai turi informuoti gyventojus apie tikslią terminės dezinfekcijos datą ir laiką.
Termošoko metu, karšto vandens čiaupuose vandens temperatūra sieks +66 °C. Būkite atsargūs, nenusiplikykite, saugokite vaikus bei vyresnio amžiaus artimuosius. Nesilieskite prie įkaitusio gyvatuko. Tokia temperatūra bus išlaikyta ne mažiau kaip vieną valandą. Rekomenduojama tą valandą karštu vandeniu nesinaudoti. Šaltą vandenį naudoti galima. Vandenį leisti būtina bent 5 minutes po terminės dezinfekcijos.
Atsijungimas nuo centrinio šildymo
Pirmiausia, svarbu suvokti, kad tik teisėtai atsijungusiam vartotojui išnyksta pareiga atsiskaityti šilumos tiekėjui už butui ar patalpoms priskiriamą šilumos energiją.
Butų savininkai turi teisę atjungti savo buto šildymo ir (ar) karšto vandens sistemas nuo bendrų daugiabučio namo šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų, tačiau, įgyvendindami šią teisę, jie turi laikytis teisės aktuose nustatytos atjungimo tvarkos ir nepadaryti žalos kitų namo butų gyventojams.
Priešingu atveju buto savininkas, neteisėtai atjungęs savo buto šildymo ir (ar) karšto vandens sistemas, išlieka šių sistemų tiekiamos šilumos ar karšto vandens buitinis vartotojas.
Buto ar kitų patalpų savininkas, faktiškai atjungęs savo patalpose šildymo prietaisus ir nevartojantis centralizuotai tiekiamos šilumos vis tiek turi pareigą apmokėti už jo patalpoms priskiriamą centralizuotai tiekiamos šilumos kiekį, nepaisant to, kokiu būdu yra šildomos jo patalpos.
Nuo prievolės apmokėti visą jo patalpoms tenkantį centralizuotai tiekiamos šilumos kiekį toks asmuo gali būti atleistas tik įgyvendinęs visus įstatymuose ir poįstatyminiuose teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus ir įteisinęs šildymo būdo keitimo faktą.
Centralizuotai tiekiamos šilumos apmokestinimui svarbus yra ne faktinis, o teisinis atsijungimas nuo centralizuoto šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos, t. y. teisė nebemokėti už patalpoms priskiriamą šilumos kiekį atsiranda tik teisėtai atsijungusiems vartotojams.
Lietuva iki 2017 m. kovo mėnesio į nacionalinę teisę privalėjo perkelti Europos sąjungos Energetikos direktyvų nuostatas. Trumpai aptariant ES Energetikos srities teisinį reguliavimą, jame yra numatyta pareiga vartotojus aiškiai ir nedviprasmiškai informuoti apie jų teises, tame tarpe ir teisę atsijungti nuo centralizuotos šilumos tiekimo.
Siekiant įgyvendinti šį ES reikalavimą Seimas iš esmės peržiūrėjo Šilumos ūkio įstatymą ir jį įgyvendinančius poįstatyminius teisės aktus, dėl ko pirmą kartą per nepriklausomos Lietuvos istoriją buvo parengta pakankamai aiški šilumos vartojimo įrenginių atjungimo nuo bendros šilumos tiekimo sistemos tvarka.
Kaip teisėtai atsijungti nuo centrinio šildymo?
Pateikiame šiuo metu keliamus reikalavimus, siekiant butą ar negyvenamąsias patalpas atjungti nuo bendros pastato šildymo sistemos:
Pirmiausia, svarbu pažymėti, kad pagal jau kurį laiką galiojančią tvarką, buto šildymo ir (ar) karšto vandens sistema keičiama/pertvarkoma Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nustatyta tvarka ir šio įstatymo reikalavimų laikymasis turėtų būti pakankamas sprendžiant dėl atsijungimo veiksmų teisėtumo.
Kitas svarbus momentas yra tai, kad visi pastate esantys šilumos įrenginiai, tame tarpe ir individualiuose butuose esantys šilumos prietaisai (kaip pvz. radiatoriai, gyvatukai, šilumos stovai ar pan.) yra priskiriami bendrajai pastato inžinerinei sistemai.
Vadovaujantis Civiliniu kodeksu, sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma. Taigi norint pertvarkyti pastato inžinerinę sistemą (keisti individualaus buto ar patalpos šildymo būdą) reikalingas daugumos (50 proc. + 1) namo butų ir kitų patalpų savininkų sutikimas.
Siekiant atlikti visus būtinus šildymo sistemos pertvarkymo (atsijungimo) veiksmus iš varotojo reikalaujama laikytis Statybos įstatymą įgyvendinančių poįstatyminių teisės aktų reikalavimų. Statybos techniniuose reglamentuose (tiksliau STR 1.05.01:2017, STR 1.07.01:2010) nustatyta, kad statinio bendrųjų, atskirųjų, vartotojo inžinerinių sistemų įrengimas, keitimas ir šalinimas priskiriamas statinio paprastajam remontui.
Ketinat atlikti paprastąjį statinio remontą, pagal nustatytus reikalavimus turi būti rengiamas ketinamo atlikti parastojo remonto aprašas ar projektas. Daugeliu atveju atliekant kitus paprastojo remonto darbus, jų vykdytojas aprašą (projektinius sprendinius) gali pasirengti pats, tačiau aptariamoje situacijoje, šildymo sistemos pertvarkymo paprastojo remonto aprašą gali parengti tik atitinkamą kvalifikaciją ir atestaciją turintis specialistas.
Parengtas aprašas ir jo sprendiniai turi būti suderinti su Valstybine energetikos inspekcija.Taip pat pertvarkant pastato šildymo sistemą (dalį patalpų atjungiant nuo bendro naudojimo inžinerinių tinklų) privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą - savivaldybės administracijos rašytinį pritarimą paprastojo remonto aprašui.
Šioje vietoje, atkreipiame dėmesį, kad sprendžiant dėl pritarimo aprašo sprendiniams, savivaldybės institucija gali reikalauti papildomai pateikti ir kitą šilumnešį ar energijos rūšį (pvz., dujas, elektrą, kt.) tieksiančio asmens išduotą pažymą apie technines galimybes tiekti kitą šilumnešį ar energijos rūšį atjungiamam objektui šildyti.
Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse nustatyta, kad įvykdęs aptartus reikalavimus, šilumos įrenginių atjungimo iniciatorius ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų iki atjungimo darbų pabaigos ir faktinio atjungimo dienos privalo raštu pranešti šilumos tiekėjui apie numatomą atjungimą (šilumos pirkimo-pardavimo arba šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarčių nutraukimą).
Tinkamai įforminkite atliktą šildymo būdo pakeitimą
Daugiabučio namo atskirų butų (buto) ar kitų patalpų šildymo įrenginių atjungimo nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos darbai užbaigiami surašius deklaraciją (aktą) apie statybos užbaigimą. Deklaracijos kopija ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo jos surašymo turi būti pateikta atsakingam už šilumos ūkį asmeniui ar prižiūrėtojui ir šilumos tiekėjui.
Ši deklaracija (aktas) ir patikslinta kadastro duomenų byla taip pat yra nekilnojamo turto registro duomenų pakeitimo pagrindas. Teisėto atsijungimo nuo centralizuoto šildymo ir karšto vandens tiekimo momentu laikytinas šio fakto įregistravimas Nekilnojamojo turto registre.
Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse, be kita ko, pažymima, kad šildymo būdo keitimas negali trukdyti tiekti kokybišką šilumos energiją kitiems šilumos vartotojams. Jeigu dėl šilumos įrenginių atjungimo gali būti pažeistos kitų savininkų teisės ir teisėti interesai, šie pažeidimai turi būti pašalinti atsijungimo iniciatoriaus lėšomis.
Atjungimo iniciatorius taip pat turi atlyginti ir dėl šildymo būdo keitimo atsiradusias pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros dokumentų ir šilumos paskirstymo metodo pakeitimo išlaidas, jeigu tokios būtų paskaičiuotos.
Prievolės išlieka
Svarbu atkreipti dėmesį, kad visas aukščiau aptartas sąlygas įvykdžiusiam ir teisėtai nuo centralizuoto tiekimo šilumos įrenginių atsijungusiam vartotojui vis tiek išlieka pareiga vykdyti prievoles šilumos sistemų prižiūrėtojui pagal pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros sutartį jam tenkančia dalimi dėl pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų priežiūros.
Atsijungusiam vartotojui taip pat nustatyta pareiga pakeisti šilumos pirkimo-pardavimo sutartį dėl šilumos vartojimo pastato bendrosioms reikmėms bei kiekvieną mėnesį šilumos tiekėjui apmokėti jam tenkančią centralizuotai tiekiamos šilumos dalį priskiriamą bendrojo naudojimo patalpų šildymui.
Detaliai išanalizavus visus keliamus reikalavimus, siekiant įgyvendinti atsijungimą nuo centralizuotos šildymo sistemos, neabejotinai kyla klausimų dėl dalies šių reikalavimų būtinumo ir pagrįstumo. Tačiau, kaip ten bebūtų, tikrai galima teigti, kad šiuo metu galiojanti tvarka yra pakankamai aiški ir nedviprasmiška, todėl asmenims, pageidaujantiems savo butą ar patalpas atjungti nuo bendros pastato šildymo sistemos yra suteikti visi įrankiai tai atlikti tesėtu būdu.
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.