Buto Užliejimas: Žalos Įvertinimas Ir Atsakomybė

Buto užliejimas yra dažnas reiškinys daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, sukeliantis nemažai rūpesčių ir finansinių nuostolių. Dabar būsto užliejimo atvejų yra daugiau nei bet kada anksčiau. Trūkę vamzdžiai gali padaryti didelę žalą ne tik kaimynams, bet ir Jums. Šiame straipsnyje aptarsime, ką daryti įvykus tokiai nelaimei, kas atsakingas už padarytą žalą ir kaip ją atlyginti.

Užliejimo padarinių šalinimas dažnai apima ne tik daiktus (pavyzdžiui, kilimus, užuolaidas, spinteles, minkštus baldus), bet ir namų elektroniką ir brangius buities prietaisus (pavyzdžiui, šaldytuvą, orkaitę, skalbimo mašiną, džiovyklę ir pan.). Situacija būna dar prastesnė, jeigu užliejimas nepataisomai sugadina grindis, grindų šildymo sistemą, pilnai užlieja rūsius arba reikalingas sienų dažymas.

Atsakomybė Už Užliejimą

Kai įvyksta buto užliejimas, reikia nedelsiant informuoti daugiabučio namo bendriją arba administratorių, kad būtų imamasi veiksmų žalai sustabdyti, o taip pat išsiaiškinti dėl ko ji kilo. Jei buto užliejimas įvyko, pirmiausia reikia išsiaiškinti, kas yra atsakingas už kilusį įvykį.

Svarbu paminėti, kad dažnai suveikus Merfio dėsniui, tokios nelaimės atsitinka šeimininkams išvykus atostogų. Taip pat neverta skubėti sutikti su pareikštu reikalavimu dėl žalos atlyginimo.

Žalos kaltininkas konkrečiu atveju gali skirtis, pavyzdžiui, dėl to, kad trūkęs vamzdis gali priklausyti ne tik konkrečiam buto savininkui, bet ir visiems daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams bendrai.

Pagal bendrą Civilinio kodekso 4.82 str. įtvirtintą taisyklę, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Taigi - ir vamzdynai.

Be to, galimas variantas, kad atsakomybė pilnai ar dalinai gali tekti ir daugiabutį namą prižiūrinčiam administratoriui, kuris yra atsakingas už tinkamą pastato priežiūrą.

Tikrojo buto užliejimo kaltininko nustatymas yra labai svarbus. Pareiškus ieškinį ne tam subjektui, teismas ieškinį visiškai atmes ir priteis kitai šaliai bylinėjimosi išlaidas, kurias teks atlyginti ir taip jau nukentėjusiam užlieto buto savininkui.

Jeigu butas buvo užlietas, jį užliejęs asmuo ir nuo užliejimo nukentėjęs atsiduria civilinės atsakomybės, tiksliau - deliktinės atsakomybės santykių gretose. Kiekvienas turi pareigą susilaikyti nuo veiksmų, kurie kenktų kitam asmeniui tinkamai naudotis savo nuosavybe, o tas, kuris tokią pareigą pažeidžia, privalo atsakyti.

Šiuo atveju aktuali viena iš civilinės atsakomybės rūšių - deliktinė atsakomybė, konkretizuojanti žalos atlyginimo pagrindus. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais - ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Siekiant, kad kiltų deliktinė atsakomybė būtina nustatyti jos atsiradimo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį ir kaltę.

Teismų praktikoje jau ilgą laikotarpį kartojama, kad buto užliejimo atveju nereikia atskirai įrodyti fakto, jog kaimynas netinkamai prižiūrėjo bute esančius vandens ar nuotekų įrenginius - užtenka pagrįsti, kad butą apliejo kaimynas, gyvenantis viršuje, o tai savaime lemia ir kaimyno veiksmų neteisėtumą. Tačiau kaimynas, nesutikdamas, jog jis yra kaltas dėl avarijos (pavyzdžiui, tuo atveju, jeigu bute trūko ne jo paties, o bendro naudojimo vamzdis ar egzistavo nenugalimos jėgos aplinkybės) turi teisę įrodinėti priešingai.

Visgi tai gali pareikalauti didesnių pastangų, negu kad nukentėjusiajam, kuriam dažniausiai tiesiog pakanka pateikti buto išplanavimus, nuotraukas, vaizdo įrašus, įrodančius, jog žalos reikalaujama būtent iš asmens, gyvenančio viršuje.

Savo atžvilgiu kaimynas, kurio bute, tarkime, trūko vamzdis, tačiau vamzdis yra bendro naudojimo, tai įrodydamas gali imtis tam tikrų veiksmų - pavyzdžiui, pasamdyti ekspertą avarijos priežastims nustatyti ar pasikviesti antstolį, kad šis užfiksuotų tuo metu egzistuojančias faktines aplinkybes - antstolio objektyvus situacijos aprašymas potencialiam ginčui ateityje gali tapti itin pravarčiu įrodymu.

Tačiau visai kita situacija yra tuomet, kai užliejimas atsiranda dėl visam daugiabučiui bendrosios nuosavybės teise priklausančio vamzdžio. Tokiu atveju norint prisiteisti žalos atlyginimą iš kurio nors vieno ar visų savininkų bendrai, privalu įrodyti kaltę. Paminėtina, jog nesvarbu, kieno kaltė įrodinėjama - svarbu, jog būtent to asmens veiksmai būtų lėmę užliejimo avarijos atsitikimą (galima įrodinėti tiek visų savininkų, tiek daugiabučio techninio prižiūrėtojo kaltę).

Tačiau vėlgi svarbus aspektas - tarp veiksmų ir kilusių padarinių turi būti priežastinis ryšys (neteisėti kaimynų ar administratoriaus veiksmai turi nulemti avarijos atsiradimą), t. y. būtent, pavyzdžiui, nuotekų vamzdyno reguliarių patikrinimų nebuvimas turi lemti vamzdžio sprogimą ir tokias aplinkybes privalu įrodyti. Priešingu atveju teismas gali ieškinį atmesti ir žalos atlyginimo nepriteisti apskritai, kadangi niekieno kaltė nėra įrodoma.

Ne paslaptis, jog tarp kaimynų kyla kivirčai dėl įvairiausių kasdieninių situacijų - nuo rūkymo balkonuose iki žalos butams ar juose esantiems daiktams padarymo. Pavyzdžiui, viršuje gyvenantis kaimynas užlieja apačioje gyvenančiojo butą. Tuomet net ir itin gerus santykius puoselėjusių kaimynų ryšys gali pašlyti, o neretai ilgus metus tenka varstyti teismų duris. Taigi kas buto užliejimo atveju turi atlyginti padarytą žalą? Kaimynas? Daugiabučio butų savininkų bendrija? Visi savininkai bendrai?

Teismo Praktika

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad nagrinėjant bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vandens užliejimo, atlyginimo atsakovo veiksmai yra laikomi neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Ieškovas neprivalo įrodyti, dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto. Ieškovas privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kitas šaltinis.

Teismų praktikoje jau ilgą laikotarpį kartojama, kad buto užliejimo atveju nereikia atskirai įrodyti fakto, jog kaimynas netinkamai prižiūrėjo bute esančius vandens ar nuotekų įrenginius - užtenka pagrįsti, kad butą apliejo kaimynas, gyvenantis viršuje, o tai savaime lemia ir kaimyno veiksmų neteisėtumą. Tačiau kaimynas, nesutikdamas, jog jis yra kaltas dėl avarijos (pavyzdžiui, tuo atveju, jeigu bute trūko ne jo paties, o bendro naudojimo vamzdis ar egzistavo nenugalimos jėgos aplinkybės) turi teisę įrodinėti priešingai.

Žalos Nustatymas ir Įrodymai

Užliejus butą, žalos vertinimas įprastai yra atliekamas per keletą kartų. Nukentėjusiam asmeniui, rekomenduojama atlikti drėgmės matavimus praėjus dienai po užliejimo, tuomet savaitei/keletai savaičių po nelaimės arba po atlikto. Taip užtikrinsite ilgalaikės drėgmės faktą, jeigu toks bus.

Taip pat nukentėjusiam asmeniui rekomenduojama išsikviesti ir specialistą, kuris atliktų defektų matavimus. Galiausiai lieka nustatyti ieškinio sumą. Jeigu tik atsitikus nelaimei pakvietėte antstolį žalos faktams surinkti, vėliau - elektrotechnikos specialistą ir defektų matavimo specialistą, tai padaryti nebus sunku.

Vis dėlto jei norite, kad iki galo šiuo darbu rūpintųsi specialistai, tam gali pagelbėti atestuotas sąmatininkas. Svarbiausia užlieto būsto šeimininkams yra surinkti įrodymus, kad žala buvo padaryta vandeniui ištekėjus iš viršaus.

Apsilankykite pas viršuje gyvenančius kaimynus ir pasitikslinkite, ar pas juos bute neįvyko vandens nutekėjimo nelaimė. Jei įvyko, išsiaiškinkite, ar kaimynai jau užsuko vandens tiekimą ir ar iškvietė avarinę tarnybą. Jei vis dėlto kaimynai nieko nežino apie nutikusį įvykį, tuomet nedelsiant patys kvieskite avarinę tarnybą, išjunkite savo namuose elektrą, vandens tiekimą.

Nufotografuokite vandens nuotėkį telefonu arba fotoaparatu, kad nuotraukose matytųsi visa padaryta žala. Jeigu jaučiate, kad gali kilti problemų ir norite jaustis saugiau, žalos užfiksavimui pasikvieskite antstolį. Antstolio užfiksuoti įrodymai turi didesnę vertę.

Draudimas

Praktikoje pakankamai dažnai žala sukeliama, kai butas yra užliejamas, o galvos skausmą dėl žalos atlyginimo tokiais atvejais lengviausiai padeda išspręsti būtent draudimo išmokos. Tačiau tokia galimybe gali pasinaudoti tik apsidraudęs asmuo, kitu atveju - tokius ginčus tenka spręsti patiems gyventojams.

Taip pat paminėtina, jog dažnu atveju žmonės būna apsidraudę savo butus ar juose esantį turtą. Bet kuriuo atveju - nesvarbu, ar butas buvo aplietas dėl bendro naudojimo, ar asmeninio kaimyno objekto, svarbu pasikreipti į savo draudiką tam, kad jis užfiksuotų įvykį.

Jeigu įvykis bus draudžiamasis, draudikas bus įpareigotas atlyginti padarytą žalą. Atitinkamai vėliau visas išmokėtų sumų išsiieškojimas iš kalto asmens bus draudiko atsakomybė.

Jeigu jūsų butas buvo užlietas kaimyno gyvenančio viršuje ir nustatyta, jog avariją sukėlė kaimynui asmenine nuosavybės teise priklausantis ir trūkęs vamzdis, didelių problemų neturėtų kilti - atsakomybės išvengti būtų labai sudėtinga.

Jei butas, kuriame įvyksta avarija yra draustas, t. y. yra apdrausta savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė, žalos atlyginimo klausimas yra sprendžiamas paprasčiau. Savininkui tereikia apie įvykį informuoti atitinkamą draudimo bendrovę, kuri savo ruožtu įvertins padarytos žalos dydį, ją atlygins nukentėjusiajam asmeniui.

Draudimo bendrovė, išmokėjusi draudimo išmoką, kai kuriais atvejais įgis atgręžtinio reikalavimo teisę į už žalos padarymą atsakingą asmenį ar įmonę.

Draudimo Ekspertų Patarimai

Draudimo bendrovės ERGO turto draudimo vyr. ekspertė Inga Žvirblytė pranešime spaudai teigia, kad dažnas klausimas, kurį tokiu atveju sprendžia nuomos reikalais susijusios pusės - kieno atsakomybė yra atlyginti įvykio žalą.

„Sakykime, nuomininkas užliejo nuomojamą būstą ir kaimynus. Jei toks gedimas ar bet kuris kitas nuostolis įvyko nepriklausomai nuo nuomininko veiksmų, draudimo bendrovė dėl kaimynui sukeltos žalos atlyginimo kreipsis į būsto savininką. Atvejai, kai žala būtų išieškoma iš pačių nuomininkų, itin reti - tokiu atveju pastarasis pats turėtų sukelti gedimą, sugadinti vamzdį ar kitaip savo veiksmais sąlygoti būsto užliejimą“, - teigia I. Žvirblytė.

Ekspertė pataria atidžiai įvertinti esamos santechnikos būklę bei susitarti, kad pastebėjus galimus, savininkai būtų nedelsiant apie juos informuoti. „Svarbu užtikrinti, kad nuomininkai žinotų ir pagrindines taisykles - pavyzdžiui, išvykdami iš namų ilgesniam laikui, užsuktų vandenį“, - pataria I. Žvirblytė.

Prevencinės Priemonės

Jeigu perkate nekilnojamą turtą, įėjus į būstą apžvelkite matomus vamzdynus, radiatorių būklę. Jie turi būti nesutrūkinėję, iš išorės neturėtų būti mechaninių pažeidimų. Įsitikinkite, kad sienos prie vamzdyno nėra sudrėkusios ar apipelijusios.

Vis dėlto jeigu toks draudiminis įvykis atsitinka Jums esant namuose, nedelsiant užsukite vandens tiekimą. Jeigu patys to padaryti negalite arba nežinote kaip, nedelsdami kvieskite avarinę tarnybą (avarinės tarnybos numerį turėtumėte rasti draudimo sutartyje, idealiu atveju - turėkite jį iš anksto įsivedę į mobilųjį telefoną).

Jei pastoviai prižiūrėsite buto santechnikos įrangą, tikrinsite šildymo, vandentiekio ir nuotekų sistemas - išvengsite ir užliejimų.

Artėja vasaros atostogos, tad turiu keletą patarimų - išvykdami iš namų visada ne tik užsukite ir patikrinkite vandens čiaupus, bet siūlau užsukti karšto ir šalto vandens įvadą į butą. Nepamirškite iš elektros tinklo išjungti elektros prietaisų, kad netikėto užliejimo atveju jie nebūtų sugadinti.

Praktiniai Patarimai Įvykus Užliejimui

• Nedelsiant užsukite vandens tiekimą.
• Išjunkite namuose elektrą, kad nebūtų trumpojo jungimo.
• Surinkite visus sausus daiktus ir padėkite juos į saugią, sausą vietą.
• Surinkite ir kuo greičiau išvalyti vandenį, kol jis dar nespėjo padaryti daugiau žalos.
• Praneškite apie įvykį namo pirmininkui arba namą administruojančiai įmonei.
• Jeigu trūkus vamzdžiui užliejote ir kaimynus, rekomenduojame turėti ir civilinės atsakomybės draudimą.
• Jeigu jaučiate, kad kaimynai gali reikalauti nepagrįstai didelės sumos, žalos užfiksavimui galite pasikviesti antstolį.

Pavyzdys iš Teismų Praktikos

Į teismą su ieškiniu kreipėsi draudimo bendrovė, kuri iš vieno vilniečio prašė priteisti 1 tūkst. eurų turtinės žalos atlyginimą. Ieškinyje nurodyta, kad Vilniuje 2022-ųjų sausio 8-ąją įvykio metu vandeniu buvo sulietas butas, kuris buvo apdraustas. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis pripažintas draudžiamuoju. Draudikai apskaičiavo, kad jos apdraustų patalpų remonto kaina sudaro 1 tūkst. eurų ir išmokėjo draudėjai tokio dydžio draudimo išmoką. Vilniaus miesto apylinkės teismas nusprendė draudimo bendrovės ieškinį patenkinti. Iš buto savininko priteista 1 tūkst. eurų turtinė žala ir 103 eurai bylinėjimosi išlaidų draudimo bendrovės naudai.

Statistika

Kasdien „Lietuvos draudimo“ sistemoje yra užregistruojama apie 18 gyvenamųjų patalpų užliejimo vandeniu atvejų. Iki šių metų gegužės mėnesio žalų dėl užliejimų buvo išmokėta 2,2 tūkst. klientų, kurių net 1,7 tūkst. sudarė žalos atlyginimas gyvenantiems butuose. 535 eurai - tokia buvo vidutinė užpylimo žala, bet daugiau nei kelių dešimčių klientų žalos atlyginimas siekė 10 ir net 50 tūkst. eurų.

„Lietuvos draudimo“ Gyventojų turto draudimo vadovo Andriaus Gimbicko teigimu, iki šių metų gegužės mėnesio žalų dėl užliejimų buvo išmokėta 2,2 tūkst. klientų, kurių net 1,7 tūkst. sudarė žalos atlyginimas gyvenantiems butuose.

535 eurai - tokia buvo vidutinė užpylimo žala, bet daugiau nei kelių dešimčių klientų žalos atlyginimas siekė 10 ir net 50 tūkst. eurų. „Lietuvos draudimas“ klientams, kurie yra apsidraudę nuo užliejimo, jau šiais metais padengė 1,2 mln. eurų nuostolių.

Nepaisant to, kad naujos statybos daugiabučiuose užliejimo atvejai yra reti, būtent tada patiriama daugiausiai žalos - vidutinė užpylimo žala būna apie 750 eurų, o senų daugiabučių būtų savininkų nuostolių vidurkis sudaro per pusę mažesnę sumą.

Net 30 proc. užliejimo įvykių metu padaroma žala ne tik butų savininkams, bet ir kaimynų būstams. Nepaisant to, kad butai užpilami dažniau nei privatūs namai ar kotedžai, vidutinė žala privačiuose būstuose yra penktadaliu didesnė nei daugiabučiuose esančiuose butuose.

Statistika: Užliejimų Žalos Atlyginimas

tags: #buto #uzliejimas #nenufotografuotas