Buvusios Sovietų Sąjungos ekonominio, socialinio, finansinio ir politinio formalaus žlugimo išvakarėse Lietuva, 1990 m. kovo 11-ąją teisiškai atkūrusi savo nepriklausomą valstybę, neišvengiamai susidūrė su daugybe objektyvių ir subjektyvių veiksnių, didele dalimi nulėmusių vyriausybių veiksmus arba bent jau padariusių joms didelę įtaką.
Svarbiausi Objektyvūs Veiksniai
Svarbiausi objektyvūs veiksniai, su kuriais pačiomis pirmosiomis Nepriklausomybės atkūrimo dienomis susidūrė Aukščiausioji Taryba ir Vyriausybė, buvo šie:
- Komandiniais principais paremtų ūkinių santykių savaiminis nutrūkimas su visomis iš to išplaukiančiomis neigiamomis pasekmėmis įmonėms bei jų darbuotojams ir kartu Lietuvos valstybei.
- Daugelio Sovietų Sąjungos ministerijų ir žinybų užsakymų, pirmiausia karinei pramonei, neišvengiamas praradimas ir materialinių techninių išteklių srauto per šiuos užsakymus nutrūkimas.
- Rublio, kaip atsiskaitomos ir mokėjimo priemonės, apyvartos ir atsiskaitymų tiek tarp buvusių sąjunginių respublikų, tiek tarp atskirų įmonių sutrikimai.
- Lietuvos sienų, muitų ir daugelio kitų sričių faktinės kontrolės nebuvimas; šias funkcijas atliko sovietiniai kariniai dariniai ir kitos represinės struktūros, kurių bazės veikė Lietuvos teritorijoje.
- Ekonominės ir kitokios sankcijos Lietuvai, apsisprendusiai žengti Nepriklausomybės keliu.
- Būtinumas restruktūrizuoti Lietuvos ūkį, atsisakyti to ūkio integracijos į Sovietų Sąjungos karinį-pramoninį kompleksą.
- Natūralių monopolijų veiklos reguliavimo būtinumas.
Pagrindiniai Subjektyvūs Veiksniai
Pagrindiniai subjektyvūs veiksniai, kuriuos Lietuvos valdžia privalėjo įvertinti, buvo šie:
- Pilietinis daugumos Lietuvos gyventojų nusiteikimas vykdyti savos valdžios priimtus teisės aktus ir įgyvendinti jos parengtas reformas.
- Realus teisinių struktūrų (teismų, prokuratūros ir kt.) veikimas pagal sovietmečiu priimtas teisės normas ir teisinę praktiką. Ši situacija turėjo ypač neigiamą įtaką civilinės teisės santykiams, nes net ir teorinių tokios teisės pagrindų 1990 metais Lietuvos universitetuose ir kitose aukštosiose mokyklose iš esmės dar nebuvo pradėta dėstyti.
- Lietuvos tautinių mažumų, pirmiausia jų didesnės koncentracijos vietose (Visagine ir pietryčių Lietuvoje), pažeidžiamumas.
- Dalies buvusios sovietinės nomenklatūros ir kitų privilegijuotą padėtį visuomenėje turėjusių asmenų atviras ar slapta inspiruojamas nepasitenkinimas ekonominiais ir socialiniais sunkumais.
Tai, kaip Aukščiausiosios Tarybos veiklos laikotarpiu funkcionavusios Vyriausybės įvertino minėtus veiksnius, kaip rėmėsi pažangiausių to meto specialistų pagalba, darė nemažą įtaką šalies pasiekimams bei nesėkmėms ir lėmė rezultatus ne tik nagrinėjamuoju laikotarpiu, bet ir ateityje.
Kazimiros Danutės Prunskienės vadovaujamos Vyriausybės - pirmosios po nepriklausomybės atkūrimo Vyriausybės - priimti nutarimai dėl Lietuvos ūkio reformų.
Kazimira Prunskienė
Pirmosios Vyriausybės Veikla
Pirmoji Aukščiausiosios Tarybos paskirta Vyriausybė, veikusi 1990 m. kovo 17 d. - 1991 m. sausio 10 d., daugiausia dėmesio skyrė šioms problemoms spręsti ir krašto reformoms įgyvendinti:
- Lietuvoje veikiančių bankų atskyrimas nuo Sovietų Sąjungos bankų sistemos ir jų perėmimas į Lietuvos jurisdikciją; Valstybinės mokesčių inspekcijos sukūrimas.
- Priemonių, švelninančių Sovietų Sąjungos ekonominės blokados pasekmes, taikymas.
- Asmeninio ūkio plėtra.
- Krašto ūkio ar atskirų jo sričių plėtra.
- Gamybinių susivienijimų reorganizavimas, bendrų įmonių steigimas.
- Intelektinės nuosavybės apsauga ir vertybinių popierių gamyba.
- Mokesčių įstatymų įgyvendinimo tvarka.
- Savivaldos materialinės bazės kūrimas.
- Socialinė parama.
- Žemės ūkio produkcijos ir kai kurių kitų prekių pagrindinių kainų ir akcizų nustatymas.
Bankų Sistemos Reforma
Reformuodama Lietuvos ūkį, Pirmoji Vyriausybė nutarė reorganizuoti Lietuvos teritorijoje veikusius Sovietų Sąjungos bankų padalinius ir suteikti jiems Lietuvos valstybinių bankų statusą, taip pat paskirti atitinkamų bankų vadovus. Remiantis tuo pačiu nutarimu, buvo sudaryta komisija dėl reorganizuotų bankų aktyvų, pasyvų, fondų ir rezervų perėmimo ir jai pavesta derėtis dėl nurodytų finansinių ir materialinių išteklių perėmimo iš atitinkamų Sovietų Sąjungos bankų. Šis Vyriausybės sprendimas sudarė teisines, finansines ir kitas sąlygas atkurti Lietuvos bankų sistemą ir praktiškai leido Lietuvos ūkio subjektams atsiskaityti, gauti paskolas ir vykdyti kitas finansines operacijas per Lietuvos jurisdikcijoje veikiančius bankus. Kitas svarbus žingsnis finansinės nepriklausomybės srityje buvo Valstybinės mokesčių inspekcijos įsteigimas.
Ekonominės Blokados Švelninimas
Siekdama sušvelninti ekonominės blokados pasekmes, Vyriausybė per atitinkamas ministerijas ir valstybines struktūras nutarė organizuoti tiesioginius prekių mainus su buvusiomis Sąjungos respublikomis ir didžiaisiais Rusijos miestais, t. y. pagrindiniais prekybos partneriais, ir nepriimti klientų mokėjimo pretenzijų dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, jei tokie barteriniai mainai nebuvo tinkamai įgyvendinti. Be to, buvo leista įmonėms mokėti socialines išmokas tiems darbuotojams, kurie nukentėjo nuo ekonominės blokados, taip pat pavesta organizuoti viešuosius darbus laikinai nedirbančių asmenų užimtumui užtikrinti. Reguliuodama pinigų cirkuliaciją blokados sąlygomis, Vyriausybė pakvietė Lietuvos gyventojus laikyti indėlius Lietuvos taupomajame banke, o ūkio subjektų atsiskaitymus vykdyti per Lietuvos bankų korespondentines sąskaitas.
Blokadą švelninančių priemonių pakete buvo ir nurodymai neteikti kreditų grynaisiais pinigais, nutraukti prekių pardavimą išsimokėtinai ir kt. Išvardytos ir kitos čia nepaminėtos finansinės bei administracinės priemonės ribojo ir Lietuvos ūkio subjektų veiklą, tačiau padėjo apsaugoti Lietuvos ūkį ne tik nuo praktiškai beverčiais tampančių rublių invazijos, - jos kartu drausmino Lietuvos ūkio subjektus ir jų partnerius buvusioje Sovietų Sąjungos teritorijoje, apskritai mažino Maskvos įtaką ūkiniams procesams ir skatino ekvivalentinių prekių mainais paremtų santykių raidą.
Nematoma Lietuvos istorija. Drąsus Grigaravičiaus sprendimas, Kučio užpuolimas
Ne vien ekonominę blokadą švelninančių, bet ir visuotinai pripažintus komercinius santykius skatinančių veiksmų grupei galima priskirti Vyriausybės nutarimus organizuoti ne maisto prekių, kurios nepatenka į valstybinį užsakymą, pardavimą prekių aukcionuose ir komercinę prekybą pagal atitinkamų ministerijų patvirtintus prekių sąrašus. Nors tokių prekių sąrašas ir prekybos mastai nebuvo dideli, šie Vyriausybės žingsniai skatino rinkos santykių raidą.
Asmeninio Ūkio Plėtra
Skatindama privatų ūkininkavimą kaime, Vyriausybė reglamentavo valstiečių ūkio miško tvarkymą ir naudojimą, taip pat žemės asmeniniam ūkiui skyrimo, įforminimo ir apskaitos klausimus. Šiais nutarimais buvo nustatytos veiklos sritys ir sąlygos, kuriomis vadovaudamasis ūkininkas galėjo organizuoti verslą miške, taip pat nurodyti žemės skyrimo asmeniniam ūkiui plėtoti principai. Nors ekonominės blokados ir perėjimo į rinkos santykius laikotarpiu žemės davimas asmeniniam ūkiui plėtoti buvo pažangus reiškinys, ilgainiui šis procesas teigiamą įtaką darė tik tada, kai skirtos žemės sklypo ribos sutapo su bet kokia forma atkurtos nuosavybės teise į tam ūkininkui ar jo šeimai iki Antrojo pasaulinio karo priklausiusiu žemės sklypu.
Krašto Ūkio Plėtra
Kadangi Lietuvos ūkio valdymas po Nepriklausomybės atkūrimo dar negalėjo remtis rinkos santykiais, Vyriausybei teko patvirtinti 1991 metų valstybinius užsakymus pagal centralizuotai skirstomų išteklių sąrašą ir riboti prekių ir paslaugų išvežimą iš Lietuvos, t. y. tokį prekių ir paslaugų eksportą sieti su įvežamų į Lietuvą prekių ir paslaugų balansu. Pažymėtina, kad minėtas valstybinis užsakymas apėmė pagrindines ūkinės veiklos sritis ir buvo būtinas, nes atsiskaitomoji priemonė - rublis - jau neatliko tikrosios savo funkcijos. Todėl tiek ministerijos, tiek ir kitos valstybės bei savivaldybių institucijos buvo priverstos pasirašinėti Vyriausybės patvirtintą tipinę valstybinio užsakymo sutartį ir perskirstyti centralizuotai gautus materialinius išteklius - priešingu atveju dauguma valstybės įmonių būtų paprasčiausiai neišgyvenusios ir tai būtų sukėlę labai neigiamas socialines ir finansines pasekmes.
Gamybinių Susivienijimų Reorganizavimas
Siekdama likviduoti sovietiniu laikotarpiu dirbtinai sukurtas monopolijas ir didinti įmonių išlikimo ir konkurencingumo ekonominės blokados sąlygomis galimybes, taip pat vykdydama atitinkamą Aukščiausiosios Tarybos nutarimą, Vyriausybė pradėjo įgyvendinti kelių stambių susivienijimų išskaidymo procesą. Toks susivienijimų reorganizavimas buvo atliekamas pagal jų steigėjų siūlymus, palikus patiems steigėjams teisę spręsti reorganizavimo metu kylančius nesutarimus, veiklos tęstinumo ir kitus klausimus.
Intelektinės Nuosavybės Apsauga
Norint įgyvendinti Lietuvoje sukuriamų vertybių ir kito turto teisinę apsaugos funkciją, buvo pradėti spręsti ir intelektinės techninės kūrybos rezultatų - išradimų, prekių ir paslaugų ženklų bei kt. - valstybinės apsaugos klausimai. Šiuo tikslu Mokslo ir studijų departamentui prie Vyriausybės buvo pavesta įsteigti atskirą struktūrinį padalinį, kuris atliktų patentų tarnybos funkcijas, ir nustatyti šios tarnybos pagrindines veiklos sritis.
Mokesčių Įstatymų Įgyvendinimas
Vadovaudamasi Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymu, nuo 1991 metų pradžios Vyriausybė nustatė šio mokesčio lengvatas atskiroms asmenų grupėms, taip pat suteikė juridinio asmens teises Aklųjų ir silpnaregių sąjungos, Kurčiųjų draugijos ir Invalidų draugijos individualioms įmonėms.
Savivaldos Materialinės Bazės Kūrimas
Pirmiausia Vyriausybė nustatė įmonių, įstaigų ir organizacijų priskyrimo prie savivaldybių vietinio ūkio tvarką ir kriterijus tokiam perdavimui organizuoti, o vėlesniais nutarimais pradėjo savivaldybėms perdavinėti konkrečius objektus ir kitus materialinius bei finansinius išteklius, būtinus tokių įmonių veiklai, taip pat valstybinius užsakymus, dokumentaciją ir kt.
Socialinė Parama
Vyriausybė nuo 1991 metų pradžios nustatė socialinio draudimo įmokų tarifą - 30 procentų, kuriuos įmonės, įstaigos ir organizacijos privalėjo mokėti nuo darbo užmokesčio dydžio, t. y. jas mokėjo darbdavys, o asmenims, kurie negauna darbo užmokesčio, buvo nustatyta mokėti nuo minimalaus darbo užmokesčio. Be to, darbdavys iš kiekvieno darbuotojo privalėjo išskaityti vieną procentą darbo užmokesčiui tenkančių lėšų, t. y. šią sumą faktiškai mokėdavo kiekvienas darbuotojas.
Žemės Ūkio Produkcijos Kainos
Kad žemdirbiai būtų materialiai suinteresuoti parduoti valstybei kuo daugiau žemės ūkio produkcijos, Vyriausybė nutarė 1990 metų IV ketvirčiui nustatyti pagrindinių žemės ūkio prod...