Šiame straipsnyje aptarsime UAB "Pajūrio investicijų projektai" veiklą ir ūkininkų patirtus nuostolius dėl šalnų Lietuvoje. Taip pat apžvelgsime priemones, kurių ėmėsi ūkininkai, siekdami apsaugoti savo pasėlius, ir galimybes kompensuoti patirtus nuostolius.
UAB "Pajūrio investicijų projektai": veikla ir kredito rizika
UAB "Pajūrio investicijų projektai" (įmonės kodas 302719200) buvo įkurta 2012-01-31. Pagrindinė įmonės veikla yra nekilnojamasis turtas. Įmonę valdo 1 akcininkas (įmonė). 2024 metais UAB "Pajūrio investicijų projektai" pardavimo pajamos siekė 0 Eur, o pelnas prieš mokesčius buvo 0 Eur. Įvertinus turimus duomenis, įmonės kredito rizika yra vertinama kaip aukščiausia. Šiuo metu UAB "Pajūrio investicijų projektai" įsikūrusi adresu Šalnos g.
Ūkininkų patirtis ir iššūkiai dėl šalnų
Daržoves auginantis ir savo ceche jas perdirbantis Girnikų kaimo (Kelmės raj.) ūkininkas Algimantas Vaupšas pats visokiausiais būdais stengiasi apsaugoti savo laukus, nes kone kiekvienais metais patiria nuostolių. Prieš šešerius metus nušalo 12 hektarų daržovių. Šiemet 22 hektarų daržovių plotą uždengė agroplėvele. Daigai nenušalo, išsilaikė. Deja, visų laukų uždengti neįmanoma. Labai brangiai kainuotų. Todėl nuostolių ir šiemet nepavyko išvengti. Nušalo dalis ankstyvųjų bulvių daigų. Kopūstų ūkininkas iki šiol nesodino. Daigus laikė šaldytuvuose minus vieno laipsnio temperatūroje, kad užsigrūdintų ir nebijotų šalnų. „Šiemet viskas labai stipriai vėluoja, - mintimis dalijasi ponas Algimantas. Pernai žuvo 15 hektarų kopūstų - dėl drėgmės pertekliaus nupuvo šaknys.
„Su rapsais šiemet apskritai bus ne kažką, - mintimis dalijasi Donatas Bandžiukas. - Dabar jie žydi. Gavus šalnų gali nesusiformuoti ankštys. Didesnio derliaus sunku tikėtis. Bandžiukai savo pasėlius yra apdraudę. Draudimas atsiėjo 18 tūkstančių eurų. Dalį sumos kompensuoja ES, dalį Lietuvos vyriausybė. Apie nuostolius pranešė draudimo bendrovei. Bandžiukai džiaugiasi bent tuo, kad nuostoliai nėra itin dideli. Gal Šedbaruose nebuvo tų minus devynių laipsnių šalčio. Gal užteko kokių penkių?
Budraičių kaimo ūkininkas Remigijus Milašius jau suskubo ištaisyti šalnos padarytus nuostolius. Šalnos pražudė 40 hektarų kviečių. Teko atsėti. Iš naujo teko berti sėklą ir į nušalusius žieminių miežių plotus. „Atsėjimas nemažai kainuoja, - paklaustas apie nuostolius, tvirtina R. Milašius. - Sėkla, kuras, technikos amortizacija, darbas kainuoja nemažai. Bet nėra kitos išeities. Juk tuščios žemės nelaikysi. Nukentėjo ir rapsai. Bet jų neatsėjau. Gal patys atsigaus? Didelio derliaus, žinoma, negaliu tikėtis. Ūkininkas savo pasėlių neapdraudė. Skaičiuoja, jog tą sumą, kurią skiri draudimui, geriau skirti nuostolių kompensavimui.
Kompensacijos ir draudimas
Ūkininkas kreipėsi dėl kompensacijos. Atvyko dešimties žmonių komisija, apžiūrėjo. Bet kompensacijos ūkininkas negavo. Valstybė neturėjo pinigų. Daržovių augintojui patarta patirtą žalą nurašyti į nuostolius.
Kelmės rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėja Joana Miliauskienė tvirtina, jog kol kas sulaukė tik trijų uogų augintojų prašymų kompensuoti nuostolius dėl prarasto derliaus. Kitus pasėlius draudžia. Ūkininkai rudenį turi užpildyti paraiškas. Jos perduodamos Nacionalinei mokėjimų agentūrai. Jeigu ūkininkas patyrė kokių nors nuostolių dėl gamtos, per 15 dienų privalo apie tai pranešti Nacionalinei mokėjimų agentūrai, pridėti laukų nuotraukas ar kitus įrodymus.
Apibendrinant, šalnos kelia didelių iššūkių Lietuvos ūkininkams, o nuostolių kompensavimo sistema nėra visada efektyvi. Ūkininkai ieško įvairių būdų apsaugoti savo pasėlius, tačiau tai reikalauja didelių investicijų.