Savo namo terasoje mėgaujatės grynu oru ir vieną dieną gaunate raštą dėl žemės sklypo, ant kurio stovi Jūsų svajonių namas, paėmimo visuomenės poreikiams sąlygų. Valstybė nusprendė už kompensaciją paimti Jums priklausančią žemę. Visą gyvenimą svajojote apie savo nuosavus namus ir šalia namo žaliuojančia veją. Svajonę įgyvendinote, bet vieną dieną sužinote, kad Jūsų namus už kompensaciją valstybė nori paimti visuomeniniams poreikiams. Kokiais atvejais taip gali nutikti? Kokias teises turite ir ką daryti?
Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir už tai turi būti teisingai atlyginama. Nepaisant to, kad žemės sklypas planuojamas paimti visuomenės poreikiams, žemės savininko teisės ir teisėti interesai taip pat turi būti tinkamai įgyvendinti ir apginti.
Kompensacijos už paimamą turtą
Žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę. Žemės savininkui pinigais atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių sodinių, medynų tūrio, negauto derliaus, įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė, visi kiti savininko ir (ar) kito naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, dėl žemės sklype esančių želdinių paėmimo visuomenės poreikiams, taip pat iškėlimo iš visuomenės poreikiams paimamo turto išlaidos.
Antrosios procedūros atveju, žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama tik išimtiniais atvejais. Šiuo antruoju minėtos procedūros atveju, kai privačios žemės sklypas paimamas visuomenės poreikiams, žemės savininkui ar kitam naudotojui turi būti teisingai atlyginama už žemę. Atlyginimas gali būti pinigais pagal rinkos vertę arba žemės savininko rašytiniu sutikimu jam suteikiamas valstybinės žemės sklypas, kuris ribojasi su paimamu visuomenės poreikiams žemės sklypu. Taip pat žemės savininkui ar kitam naudotojui pinigais atlyginama žemėje esančių augalų, negauto derliaus, žemėje esančių objektų ir kt. vertė ir visi nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams.
Taigi, nepaisant to, kad susikūrėte savo svajonių namus ant Jums nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ir galvojote, kad visą gyvenimą ten nugyvensite, gali atsirasti priežasčių, dėl kurių Jums priklausantis žemės sklypas bus paimtas visuomeniniams poreikiams.
turi būti paisoma proporcingumo principo (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d., 2002 m. kovo 14 d., 2003 m. kovo 4 d., 2009 m. birželio 8 d. nustatytas atlyginimas turi būti lygiavertis paimamai nuosavybei (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2005 m. liepos 8 d., 2008 m. gegužės 20 d.
Žemės savininkai gali nesutikti pasirašyti žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą ir tokiu atveju kyla ginčas dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams. Teismas gali nustatyti kitą paimamo žemės sklypo ar kito turto vertę ir jo savininkų ir (ar) naudotojų patirtų išlaidų dydį, negu nurodyta žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte.
4.100 straipsnis. Nuosavybės teisė į visuomenės poreikiams paimamą kilnojamąjį daiktą (turtą) valstybei pereina nuo atsiskaitymo su daikto (turto) savininku momento.
Pvz., Buto ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti.
4.10 straipsnis. Preziumuojama, kad pastatas, statinys, įrenginys ar kitokis konstrukcijos savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jo savininkas (valdytojas).
Šis teisėje dėl jos precedentinės prigimties nėra legalinio nuosavybės teisės turinio apibrėžimo. Šiuoja iki 12-os savininko teisių. Šiau žiūrėti:Konovalov A. Nuosavybė skirtingai nuo valdymo yra idealus (nematerialus) reiškinys - tai santykis tarp žmonių dėl daikto ir kt.
4.253 straipsnis. Kai nuomininkas - fizinis asmuo, išsinuomavęs nekilnojamąjį daiktą, miršta, jo teisės ir pareigos pereina įpėdiniams, jeigu įstatymai ar nuomos sutartis nenustato ko kita.
6.494 straipsnis. Nuomininkas turi teisę perleisti savo teises ir pareigas, atsiradusias iš nuomos sutarties, keisti nuomos teisę ar perduoti ją kaip turtinį įnašą ar kitaip ją suvaržyti tik gavęs išankstinį rašytinį nuomotojo sutikimą, jeigu ko kita nenustato nuomos sutartis. (& arba įstatymas.
6.491 straipsnis. 6.511 straipsnis. Visi kiti civilinės teisės subjektai yra sukurti žmogaus remiantis viešosios ir privatinės (civilinės) teisės normomis, kurie gali būti pripažinti juridiniais asmenimis arba tokiais nelaikomi.
Pvz. 2.45 straipsnis.
2.50 straipsnis. Juridiniai asmenys skirstomi į ribotos ir neribotos civilinės atsakomybės asmenis. Jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis.
«& . konstitucinės nuosavybės apsaugos garantijos & & . Žr.: Teodora Staugaitienė. Nuosavybė Lietuvos Respublikos Konstitucijoje.: Konstitucija, žmogus, teisinė valstybė. 1998 m., p.
4.58 straipsnis. 1. Beaeimininkis daiktas nuosavybn gali bkti perduotas tik valstybei arba savivaldybms teismo sprendimu, priimtu pagal finanss, kontrols arba savivaldybs institucijos pareiakim.
4.66 straipsnis. 1. ius visuomenei didel istorin, menin ar kitoki vert, tai valstybs institucija, / kurios u~davinius /eina tokios rkaies daikts apsauga, /spja savinink, kad jis nustots netinkamai laikyti daiktus. Jeigu savininkas aio reikalavimo ne/vykdo, tai pagal atitinkamos institucijos ieakin/ teismas gali aiuos daiktus ia savininko paimti. Paimti daiktai pereina valstybs nuosavybn.
4.55 straipsnis. 1. Asmuo, pagamins nauj daikt ia svetimos med~iagos, tampa daikto savininku, jeigu darbo vert yra didesn u~ med~iagos vert ir jeigu, be to, ais asmuo ne~inojo ir neturjo ~inoti, kad med~iaga priklauso kitam. 2. Jeigu med~iagos vert yra didesn u~ daikto pagaminimo vert, daikto savininku pripa~/stamas med~iagos savininkas.
4.57 straipsnis. 1. 2.
4.58 straipsnis. 1. Beaeimininkis daiktas nuosavybn gali bkti perduotas tik valstybei arba savivaldybms teismo sprendimu, priimtu pagal finanss, kontrols arba savivaldybs institucijos pareiakim. 4.
4.62 straipsnis. 1. 2. Rads pamest daikt asmuo privalo gr~inti j/ pametusiajam, jeigu jis yra ~inomas. 3. Daikt rads asmuo ar policija perduot rastj/ daikt privalo saugoti aeais mnesius. Saugojimo metu radiniu negalima naudotis. Jeigu per t laik paaiakja daikt pamets asmuo, daiktas jam gr~inamas, bet priea tai jis turi atlyginti daikto ialaikymo ir kitas su radiniu susijusias ialaidas. Jeigu pamets daikt asmuo per nurodyt laik nepaaiakja, daiktas neatlygintinai pereina radusiojo nuosavybn su slyga, kad ais sutinka atlyginti daikto ialaikymo ir kitas su radiniu susijusias ialaidas, jei radin/ saugojo ne jis.
4.63 straipsnis. 1. Jeigu beaeimininkis ir rastas daiktas dl ilgo laikymo gali sugesti ar prarasti dal/ verts, tai policija, finanss, kontrols ar savivaldybs institucija privalo imtis priemonis, kad daiktas, esant galimybei, bkts parduotas, o u~ j/ gauti pinigai iasaugoti pametusiam ar kitaip praradusiam daikt asmeniui.
4.64 straipsnis. 1. Asmuo, rads daikt ir gr~ins j/ pametusiam asmeniui arba nustatyta tvarka perdavs j/ policijai, turi teis gauti ia pametusio daikt asmens ialaids daiktui saugoti ir perduoti atlyginim ir u~mokest/ u~ radim. 2. U~mokestis u~ daikto radim negali bkti mokamas, jeigu rads daikt asmuo nustatytu laiku ir tvarka nepranea apie radin/ ar klausiamas nuslp pat/ radimo fakt.
4.65 straipsnis. 1. 2. 3. Svetimoje ~emje ar kitame svetimame daikte ieakoti lobio draud~iama. 4. Asmuo, kuris rado lob/ svetimoje ~emje ar kitame svetimame daikte atsitiktinai arba turdamas savininko leidim ieakoti lobio, gauna vien ketvirtadal/ lobio, o kiti trys ketvirtadaliai tenka ~ems ar kito daikto, kuriame buvo rastas lobis, savininkui, jeigu jie nesusitar kitaip. Istorin, kultkrin ar archeologin vert turintis lobis gali bkti paimamas pagal /statym visuomens poreikiams.
4.100 straipsnis. 1. 2. 3. 4. Nuosavybs teis / visuomens poreikiams paimam kilnojamj/ daikt (turt) valstybei pereina nuo atsiskaitymo su daikto (turto) savininku momento. Pvz.,Buto ir kits patalps savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai pri~ikrti, remontuoti ar kitaip tvarkyti.
4.10 straipsnis. 1. 2. Preziumuojama, kad pastats, statinis, /renginis ar kitokis konstrukcijs savininkas (valdytojas) yra asmuo, vieaame registre nurodytas kaip js savininkas (valdytojas). is teisje dl jos precedentins prigimties nra legalinio nuosavybs teiss turinio apibr~imo. iuoja iki 12-os savininko teisis. iau ~r.:Konovalov A. Nuosavyb skirtingai nuo valdymo yra idealus (nematerialus) reiakinys - tai santykis tarp ~monis dl daikts ir kt.
4.253 straipsnis. 1. 2. Kai nuomininkas fizinis asmuo, iasinuomavs nekilnojamj/ daikt, mirata, jo teiss ir pareigos pereina /pdiniams, jeigu /statymai ar nuomos sutartis nenustato ko kita.
6.494 straipsnis. Nuomininkas turi teis perleisti savo teises ir pareigas, atsiradusias ia nuomos sutarties, /keisti nuomos teis ar perduoti j kaip turtin/ /naa ar kitaip j suvar~yti tik gavs iaankstin/ raaytin/ nuomotojo sutikim, jeigu ko kita nenustato nuomos sutartis. (& arba /statymas..
6.491 straipsnis. 6.511 straipsnis. Visi kiti civilins teiss subjektai yra sukurti ~mogaus remiantis vieaosios ir privatins (civilins) teiss normomis, kurie gali bkti pripa~inti juridiniais asmenimis arba tokiais nelaikomi. Pvz. 2.45 straipsnis.
2.50 straipsnis. 1. 2. 3. 4. Juridiniai asmenys skirstomi / ribotos ir neribotos civilins atsakomybs asmenis. Jeigu prievolms /vykdyti neu~tenka neribotos civilins atsakomybs juridinio asmens turto, u~ jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis. «& . konstitucins nuosavybs apsaugos garantijos & & . }
Teismų praktika
- Klaipėdos vanduo“ laimėjo bylą prieš „Grigeo Klaipėda“
- Kodėl nėra pagrindo vidaus sandoriams išnykti po Konstitucinio Teismo 2022 m. nutarimo
- Kaltė dar neįrodyta, bet bauda jau laukia - nauja konkurencijos teisės realybė?