Užsienyje įsikūrę ir čia ateitį planuojantys lietuviai neretai domisi galimybėmis įsigyti būstą toje šalyje. Vis dėlto, vienoje iš tautiečių pamėgtų šalių - Danijoje - nuosavo NT įsigijimas gali būti ne toks ir paprastas.
Užsienio žiniasklaidoje pasirodė straipsnių, kad ne tik lietuviai, bet ir kiti užsieniečiai susiduria su diskriminacija perkant būstą Danijoje. "The Local" Danijos užsieniečiai pasakojo, kad bankuose sulaukdavo klausimų ne tik apie tai, kiek laiko gyvena šalyje, bet ir apie santuoką.
Danijos žemėlapis
Būsto paskolos Danijoje: ar jaučiama diskriminacija?
Kaip pasakojo Danijoje įsikūręs ir šių metų sausį būstą įsigijęs tautietis Vaidotas Statulevičius, būsto paskolų rinkoje diskriminacijos problema jaučiama. Nors Danijoje bankas galėtų finansuoti iki 95 proc. būsto vertės, užsieniečių poros dažniausiai gauna pasiūlymą pasiskolinti 85 proc. (t. y. reikia turėti 15 proc. savų lėšų). Tai, žinoma, gali būti barjeras tiems žmonėms, kurie negali surinkti didesnio pradinio įnašo.
Lietuvis Lukas Černiauskas pasakoja butą pirkęs du kartus, abu kartus su visa savininkyste (dan. ejer). Pasak jo, bankai ir valstybė turi skirtingų reikalavimų užsieniečiams, priklausomai nuo to, ar jie yra iš ES, ar ne. Bent man tai padėjo gauti norimą paskolą norimame banke (iš pradžių jų sąlygos buvo labai nekokios). Nes kuris nors iš bankų vis tiek kažkuriuo metu bando prisivilioti daugiau klientų, - įsitikinęs L. Č.
V. S. teigimu, visi kiti norėjo didesnio pradinio įnašo, kad banko paskola būtų mažesnė, nes, kiek teko suprasti, užsieniečiai, kurie nėra pernelyg prisirišę prie Danijos (pavyzdžiui, santuoka, Danijoje prabūtų metų skaičius ir pan.), yra vertinami kaip rizikingesni klientai.
Iš esmės mano įspūdis yra toks: perkant pirmą kartą ir esant gana šviežiam Danijoje reikės kalbėti su ne vienu banku, kad gautum patvirtinimą norimo dydžio pradiniam įnašui, nes dauguma reikalaus 10-20 proc., o ne 5 proc. Mano atveju buvo sunkoka, nes mano draugė nėra danė, darbo sutartis neterminuota, vaikų daniškoje mokykloje nėra ir t. t. Todėl per pokalbius visada pabrėždavau, kad mano tikslai yra ilgalaikiai ir palikti šalies neplanuoju, - sakė L. Č.
Danijoje butą įsigijusi Rūta Vitaitė pasakoja, kad prieš pirkdama NT buvo girdėjusi daug skirtingų nuomonių ir gandų apie paskolas: kad reikia Danijoje būti pragyvenus bent 5 metus, kad reikia turėti nuolatinį leidimą gyventi ar kad pradinis įnašas yra 20 proc., o danams - 5 proc.
Mano patirtis buvo tikrai teigiama. Pragyvenus dvejus metus Danijoje, neturint nuolatinio leidimo gyventi, man keliami reikalavimai buvo lygiai tokie patys kaip danams. Bankai labai teigiamai priėmė mano norą būti klientu. Ji pasakoja, kad bendraudama su vieno banko atstovu telefonu tiesiai paklausė apie apribojimus dėl to, kad yra užsienietė, tačiau sulaukė atsakymo, kad viskas gana paprasta dėl to, jog ji yra iš ES valstybės.
Nemažai užsieniečių, perkančių nekilnojamąjį turtą Danijoje, turi nelabai aukštas metines pajamas. Banke Danijoje su paskolomis įmonėms dirbanti Žaneta Troško sutiko papasakoti, ką svarbiausia žinoti, nusprendus įsigyti butą. Anot jos, didžiausias skirtumas nuo Lietuvoje teikiamų būsto paskolų - finansavimo modelis. Paskola nėra 100 proc. banko paskola. 80 proc.
Bankai rizikuoja išduodami paskolas užsienio piliečiams. Daug lengviau tiems, kurie turi nuolatinį leidimą gyventi Danijoje, kurio ES piliečiai gali prašyti po 5 metų. Tačiau 5 metai reiškia ne tik buvimą šioje šalyje, bet ir 5 metų legalų darbą, ir sumokėtus mokesčius.
Pasak pašnekovės, būsto finansavimo taisyklės priklauso nuo būsto rinkos dinamikos. Kadangi mokesčiai nemaži, biudžetą planuoti reikia daug atsakingiau nei Lietuvoje. Taip pat gana aukšti administraciniai mokesčiai gyvenant daugiabučiuose sostinėje. Būsto draudimas taip pat nepigus. Tačiau ji išskiria ir vieną pliusą - Danijoje NT neparduodamas su daline apdaila kaip Lietuvoje, tik sertifikuoti specialistai (elektrikai, santechnikai ir t. t.) gali atlikti darbus.
O šiaip kiekvienas turi kreiptis į savo banko vadybininką ir klausti dėl keliamų reikalavimų, nes kiekvieno situacija skiriasi. Tik viena nesikeičia: sukčiauti ar „susitarti“ neverta, - šypteli Ž. T.
Danijos vasarnamių politika: draudimas užsieniečiams
Mažesnės ES šalys tebesibaimina „okupacijos“ per žemės ar kito nekilnojamojo turto nuosavybę. Danija uždraudė užsieniečiams parduoti vasarnamius pajūryje dar 1959 m., siekdama neįsileisti skaitlingesnių vokiečių pirkėjų, ir išsiderėjo išlaikyti šį „neeuropietišką“ įstatymą ir 1973 m. prisijungusi prie ES. Jis tebetaikomas iki šiol.
Danijos vasarnamis
Švedija, Austrija ir Suomija, prie ES prisijungusios 1995 m., taip pat bandė išsiderėti panašius apribojimus, bet joms ES atsakė neigiamai. Dabar mes, lenkai, vengrai, bulgarai ir rumunai turime teisę taikyti laikinus draudimus žemės pardavimui užsieniečiams ir norime juos pratęsti.
Kodėl šis klausimas iš naujo aštriai iškilo Rytų Europoje? Regioną stebintys mokslininkai įvardija ir kelias atsargaus mūsų požiūrio į užsieniečius priežastis.
Rytų ir Centrinės Europos šalyse gyva istorinė atmintis apie užsieniečių dominavimą. Geras pavyzdys yra Sudetų regionas Čekijoje, dabar jis - ES dalis ir geografiškai yra arti šalia turtingos Vokietijos. Nacionalistų požiūriu, čia iškyla ne tik įperkamumo vietiniams, bet ir nacionalinio suvereniteto klausimas. Populistinės partijos siekia balsų atkreipdamos dėmesį ir eskaluodamos su tuo (kaina ir suverenitetu - „Euroblogo“ past.) susijusias baimes, - sako tarptautinių santykių docentė iš JAV „Marine Corps“ universiteto Lynn Tesser, rašanti apie Rytų Europos politiką.
Ji atkreipia dėmesį, kad rytų ir vakarų europiečių požiūris į užsieniečių valdomą nuosavybę savo šalyse skiriasi ir dėl skirtingos istorinės patirties bei gyvenimo sąlygų.
Paskutinį šimtmetį sienos rytinėje Europoje kito daug labiau nei vakaruose. Tad pirmiesiems trūksta pastovumo ir užtikrintumo jausmo, tuo tarpu antrieji mano, kad laisvas kapitalo judėjimas bei teisė įsigyti žemę ar kitą nekilnojamąjį turtą daro Vakarų Europą patogesne vieta. Be to, antrieji nepatyrė „tautų atmaišymo“, kuris Rytų Europoje baigėsi didesniu etniniu homogeniškumu nei Vakarų Europoje ir net (nei tose pat Rytų Europos šalyse - red. past.) iki Antrojo pasaulinio karo, - sako L. Tesser.
Discrimination and Prejudice | The Divided World
Švedijos patirtis: užsieniečių savininkai skatina turizmą
Prie ES prisijungę švedai didelio susidomėjimo savo nekilnojamuoju turtu nepajuto. Priešingai, netrukus švedų savivaldybės pradėjo keliauti į tarptautines nekilnojamojo turto parodas ir vilioti vokiečius, danus, olandus ar britus įsigyti antrus namus Švedijoje.
Stojant į ES, vasarnamių pardavimas užsieniečiams iš tiesų buvo aktualus politinis klausimas. Bulvariniai laikraščiai dažnai spausdino vasarnamių nuotraukas su Vokietijos vėliavomis virš jų. Tačiau šis gana populistinis argumentas niekada netapo rimtu, - sako antrųjų namų fenomeną nagrinėjantis geografijos ir ekonomikos istorijos profesorius iš Umeo universiteto Švedijoje Dieteris Mülleris.
Švedų visuomenės nuomonė apie užsieniečius savininkus greitai pakrypo į teigiamą pusę dėl labai praktinių priežasčių. Vokiečiai norėjo namų Švedijos gilumoje, švedai dažniau rinkosi vasarnamius prie jūros, tad tiesioginio interesų konflikto nebuvo.
Vokiečiai nori raudono namelio miške prie ežero, mes turime daugybę tokių ežerų. Dėl gyventojų skaičiaus mažėjimo kai kuriose tokiose vietovėse tenka uždaryt ne tik parduotuves, bet ir ligonines. Tačiau kelis mėnesius atostogaujantys vokiečiai gali padėti išlaikyti jas atidarytas. Tuo tarpu itin patraukliose Švedijos vietose nekilnojamojo turto pirkėjus atbaido tai, kad Švedijoje negalima nusipirkti ežero pakrantės ar paplūdimio, o prabangos mėgėjai dažnai nori nuosavo pajūrio. Tad didelės paklausos ir čia nėra, - sako Briuselyje laisvai samdoma žurnaliste dirbanti švedė Teresa Küchler.
Švedų statistikos departamentas skaičiuoja, kad 2013 m. kai kuriuose regionuose beveik pusė vasarnamių priklausė užsieniečiams, daugiausia danams, vokiečiams ir norvegams.
Šitas faktas beveik nediskutuotas spaudoje, bent jau ne tuose regionuose, kur užsieniečių skaičius didžiausias. Tiesa, buvo straipsnių apie daug norvegams priklausančių namų prie Norvegijos sienos, bet šitas klausimas tikrai nėra „karštas“, - sako D. Mülleris.
Manau, kad Švedija laimėjo neįvesdama apribojimų: užsieniečių namai padėjo vystytis turizmui ir palaikė vietos ekonomikas, bei padėjo išsaugoti tradicinį kaimo vietovaizdį ir tradicinius namus.
Danija ir dabar neparduoda vasarnamių užsieniečiams
Tuo tarpu savo plotu už Lietuvą kiek mažesnė Danija nuėjo kitu keliu: jų vasarnamius nuo užsieniečių nuosavybės saugantis įstatymas kaip išimtis įrašyta į svarbiausias ES sutartis, todėl negali būti kvestionuojama Europos teisingumo teisme.
Buvo manoma, kad svarbu užtikrinti, kad turistai, ypač iš Vokietijos, nesupirktų visų vasarnamių Danijos pakrantėse. Draudimas turėjo užtikrinti, kad ir danai įgalės įsigyti antrą namą, - sako Kopenhagos universiteto politikos mokslų docentė Rebecca Adler-Nissen.
Tačiau ir danai jau nebe taip brangina savo išimtį, nors panaikinti jos irgi nesirengia.
Nei spauda, nei politikai šia tema nediskutuoja. Net jei mes pasvarstome, ar reikėtų surengti referendumą dėl kitų danų išimčių ES sutartyse panaikinimo, tai tikrai nėra karštas politinis klausimas. Žmonėms tiesiog patinka esama padėtis, - sako Danijos politinių naujienų tinklalapio „Altinget“ korespondentė Briuselyje Rikke Albrechtsen.
Draudimas laikomas duotybe. Besikeičiančioms Danijos vyriausybėms jis netrukdo dirbti su Briuseliu, todėl jo niekada nesiūlyta panaikinti, - pritaria R. Adler-Nissen.
Ar pasiūlymas panaikinti tokį draudimą net dabar, kai maždaug 200 tūkst. iš 5,6 mln. danų turi parduotiną vasarnamį, būtų nepopuliarus? Tikriausiai taip, sutinka pašnekovės.
Diskusijų šia tema ilgai nebuvo. Tačiau vertinant bendrą nuotaiką šalyje diskutuojant apie ES, galima sakyti „taip“, toks pasiūlymas būtų nepopuliarus, - sako R. Adler-Nissen.
Manau, kad politikai nenori sužinoti, iš kurios pusės vėjas pučia šiuo klausimu. Nors panaikinimas gal ir gali turėti teigiamų ekonominių pasekmių, šis klausimas gali greitai tapti karšta politine bulve, - sutinka R. Albrechtsen.
tags: #butu #pardavimai #danijoje