Butų savininkų bendrijos "Saulėtekis" steigimas Lietuvoje

Versle pasirodo įgimtas žmogaus noras pasireikšti, save įtvirtinti. Siekdamas sau naudos, verslo žmogus veikia ir visuomenės labui. Vakarų šalių verslo istorijoje yra daug pavyzdžių, kai pagrindinis motyvas organizuoti verslą buvo materialinis ir moralinis nepasitenkinimas savo padėtimi. Tai privertė dalį žmonių galvoti ir veikti, ieškoti naujų gamybos būdų ir sprendimų. Šiandien dažnas pamąsto apie savo verslą. Ir ko gero ne visuomet teisingai įsivaizduoja, su kokiais sunkumais teks susidurti.

Ne kiekvienas gali ateiti ir valdyti įmonę. Tam reikia verslo valdymo pagrindų. Be to, reikia žinoti, kuo rizikuoji, nes rizika versle visame pasaulyje yra labai didelė.

Įmonė yra savo firmos vardą turintis ūkinis vienetas, įsteigtas įstatymų nustatyta tvarka tam tikrai komercinei-ūkinei veiklai.

Lietuvoje įmonių kūrimosi bumas buvo 1995 m., tolesnis procesas labai netolygus. Nuo 1997 m. iki 2000 m. kasmet vis mažiau įmonių dirbo sėkmingai ir tas mažėjimas įgijo drastišką pobūdį. Sėkmingai savo verslą vertinusių įmonių skaičius per 3 metus sumažėjo 7 kartus: nuo 51,3 % 1997 m. iki 7,4 % 2000 m.

Remiantis pateiktais duomenimis, galime teigti, kad beveik pusė įregistruotų įmonių yra neveikiančios, tačiau dar nelikviduotos, nes ši procedūra kartais yra daug brangesnė nei palikti įmonę “tarp dangaus ir žemės”. Lietuvoje įsteigti įmonę nėra labai sudėtinga, tačiau sėkmingai vystyti įmonės veiklą yra nepalankios ekonominės ir politinės sąlygos.

Įmonių tipai Lietuvoje

Lietuvos Respublikoje gali būti steigiamos šios įmonių rūšys:

• Individuali (personalinė) įmonė
• Tikroji ūkinė bendrija (TŪB)
• Komanditinė (pasitikėjimo) ūkinė bendrija (KŪB)
• Akcinė bendrovė (AB)
• Uždaroji akcinė bendrovė (UAB)
• Investicinė bendrovė
• Valstybės įmonė
• Savivaldybės įmonė
• Žemės ūkio bendrovė
• Kooperatinė bendrovė (kooperatyvas)

Individuali (personalinė) įmonė nuosavybės teise priklauso fiziniam asmeniui ar keliems fiziniams asmenims bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Individualią (personalinę) įmonę nuosavybės teise gali turėti taip pat ir negamybinės organizacijos, turinčios juridinio asmens teises. Individuali (personalinė) įmonė turi juridinio asmens teises, jos turtas neatskirtas nuo įmonininko turto.

Bendrijoje turi būti ne mažiau kaip 2 ir ne daugiau kaip 20 narių. Bendrijos nariu negali būti valstybės valdžios, valdymo ir valstybės kontrolės institucijos, teismai.

Tikroji ūkinė bendrija (toliau TŪB) yra visiškos turtinės atsakomybės įmonė, įsteigta bendrosios jungtinės veiklos sutartimi apjungus kelių fizinių ar juridinių asmenų turtą į bendrąją dalinę nuosavybę komercinei-ūkinei veiklai su bendru firmos vardu. TŪB turi juridinio asmens teises, jos turtas neatskirtas nuo bendrijos narių turto. Pagal TŪB prievoles jos nariai atsako solidariai visu savo turtu, taip pat ir po įmonės likvidavimo.

Komanditinę (pasitikėjimo) ūkinę bendriją (toliau KŪB) sudaro bendros firmos vardu veikiantys tikrieji nariai ir nariai komanditoriai, kuriems įmonės turtas priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. KŪB yra juridinis asmuo, jos turtas neatskirtas nuo bendrijos tikrųjų narių turto. Pagal KŪB prievoles jos tikrieji nariai solidariai atsako visu savo turtu, taip pat ir po įmonės likvidavimo, o nariai komanditoriai - tik ta savo turto dalimi, kurią pagal sutartį yra perdavę bendrai KŪB veiklai. KŪB nariais gali būti fiziniai ar juridiniai asmenys.

Akcinė bendrovė (toliau AB), uždaroji akcinė bendrovė (toliau UAB) ir investicinė bendrovė yra ribotos turtinės atsakomybės įmonės, turinčios juridinio asmens teises, kurių įstatinis (nuosavas) kapitalas yra padalytas į dalis - akcijas. Jos gali būti įsteigtos Lietuvos Respublikos įstatymų nedraudžiamai ūkinei veiklai. Bendrovės turtas yra atskirtas nuo akcininkų turto. Pagal savo prievoles ji atsako tik savo turtu. AB įstatinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 150000 litų. UAB įstatinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 10000 litų. Joje negali būti daugiau kaip 100 akcininkų.

Akcininkai yra akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės ar investicinės bendrovės nariai, kuriais tampama įstatymų nustatyta tvarka įsigijus šių bendrovių akcijų. Akcininkais gali būti fiziniai asmenys, juridiniai asmenys ar valstybė (vietos savivaldybė), kuriai atstovauja atitinkama valstybės institucija.

Valstybės įmonė yra juridinio asmens teises turinti įmonė, kurios visas turtas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai.

Savivaldybės įmonė yra juridinio asmens teises turinti įmonė, kurios visas turtas nuosavybės teise priklauso savivaldybei.

Valstybės ir savivaldybės įmonės turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja turto patikėjimo teisėmis. Valstybės ir savivaldybės įmonės pagal savo prievoles atsako tik tuo įmonės turtu, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas. Įmonės neatsako už valstybės ar savivaldybės prievoles. Išsaugojimą ir efektyvų naudojimą.

Žemės ūkio bendrovė yra fizinių asmenų pagal Žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymą privatizuota buvusi žemės ūkio įmonė arba, sudarius steigimo sandorį, fizinių ir juridinių asmenų įsteigta įmonė. Bendrovėje turi būti ne mažiau kaip 2 nariai. Maksimalus narių skaičius neribojamas. Bendrovė yra ribotos turtinės atsakomybės juridinis asmuo. Jos turtas atskirtas nuo narių ir pajininkų turto. Bendrovės prievolės vykdomos iš jos turto. Bendrovė neatsako už savo narių ir pajininkų prievoles, nesusijusias su bendrovės veikla.

Žemės ūkio bendrove laikoma gamybinei ir komercinei veiklai įsteigta įmonė, kurioje pajamos per ūkinius metus už žemės ūkio produkciją ir suteiktas paslaugas žemės ūkiui sudaro daugiau kaip 50 procentų visų realizavimo pajamų. Bendrovė privalo turėti savo pavadinimą, pagal kurį ją būtų galima atskirti nuo kitų juridinių asmenų.

Kooperacija - tai įstatymu pagrįstas pastangų ir išteklių sutelkimas jos dalyvių bendriems tikslams įgyvendinti.

Kooperatinė bendrovė - tai grupės fizinių arba fizinių ir juridinių asmenų (toliau - narių) savanoriškai įsteigtas ūkinis subjektas, kurio kapitalo ir narių sudėtis yra kintama, skirtas narių ekonominiams, ūkiniams ir socialiniams poreikiams tenkinti, veikiantis narių iniciatyva ir rizika. Kooperatinė bendrovė turi savo pavadinimą, kuris turi skirtis nuo Lietuvos Respublikoje įregistruotų įmonių pavadinimų. Jos pavadinime turi būti žodžiai „kooperatinė bendrovė“ arba „kooperatyvas“, taip pat žodžiai, nurodantys bendrovės veiklos pobūdį.

Pagrindiniai valdymo organai ir jų funkcijos

Toliau pateikiami pagrindiniai valdymo organai, taikomi skirtingų tipų įmonėms, ir jų funkcijos.

1. Visuotinis akcininkų susirinkimas yra aukščiausias bendrovės valdymo organas.

Visuotinis akcininkų susirinkimas gali:

1. Atšaukti audito įmonę
2. Atšaukti stebėtojų tarybos narius
3. Atšaukti visuotinio akcininkų susirinkimo išrinktus valdybos narius
4. Atšaukti administracijos vadovą

2. Stebėtojų taryba yra kolegialus bendrovės veiklos priežiūrą atliekantis organas, kurio veiklai vadovauja jos pirmininkas. Jos narių skaičių nustato bendrovės įstatai; narių turi būti ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 15. Stebėtojų tarybą renka visuotinis akcininkų susirinkimas.

Stebėtojų taryba:

1. Renka valdybos narius (jei valdyba nesudaroma, - administracijos vadovą) ir atšaukia juos iš pareigų.

3. Valdyba yra kolegialus organas, kurio veiklai vadovauja jos pirmininkas. Valdybos narių skaičių, kuris negali būti mažesnis kaip 3, nustato bendrovės įstatai. Valdybos narius ne daugiau kaip 4 metams renka stebėtojų taryba, o kai jos nėra, valdybos narius renka visuotinis akcininkų susirinkimas. Valdyba iš savo narių renka valdybos pirmininką. Specialiąsias akcijas valdanti institucija į valdybą turi teisę skirti vieną valdybos narį.

Valdyba:

1. Renka ir atšaukia administracijos vadovą.
2. Analizuoja, vertina administracijos vadovo pateiktus bendrovės metinės finansinės atskaitomybės projektą ir pelno paskirstymo projektą ir, šiems projektams pritarusi, teikia juos visuotiniam akcininkų susirinkimui.

4. Administracijos vadovas (prezidentas, generalinis direktorius, direktorius) vadovauja administracijai, kuri organizuoja ir vykdo bendrovės ūkinę veiklą. Administracijos vadovas tvirtina administracijos darbo reglamentą, priima į darbą ir atleidžia administracijos darbuotojus, sudaro su jais darbo sutartis. Bendrovės administracijos vadovas atstovauja bendrovei esant santykiams su trečiaisiais asmenimis ir teisme bei arbitraže. Administracijos vadovą renka ir atšaukia bendrovės valdyba (jei valdyba nesudaroma, - stebėtojų taryba, o jei nesudaroma ir stebėtojų taryba, - visuotinis akcininkų susirinkimas).

UAB privalomi valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas ir administracijos vadovas. Stebėtojų taryba ir valdyba uždarojoje akcinėje bendrovėje gali būti nesudaromos.

Bendrovės valdymo organai yra valdyba arba administracija. Bendrovės veiklai vadovauja valdyba. Ją sudaro neporinis bendrovės narių skaičius. Jeigu valdyba nesudaroma, narių susirinkimas renka iš bendrovės narių administracijos vadovą (pirmininką) arba įgalioja bendrovės narį sudaryti darbo sutartį su administracijos vadovu (pirmininku). Valdyba vadovauja gamybinei ir komercinei veiklai, tvarko bendrovės reikalus narių susirinkimo ir bendrovės įstatų nustatyta tvarka, samdo bendrovės veiklai reikalingus asmenis.

Bendrovės valdybos posėdžius pagal reikalą, bet ne rečiau kaip kartą per 2 mėnesius, šaukia valdybos pirmininkas. Valdybos posėdis laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja 2/3 išrinktų valdybos narių. Nutarimai posėdyje priimami dalyvaujančių posėdyje narių balsų dauguma. Posėdžiuose patariamojo balso teise dalyvauja bendrovės revizijos komisijos pirmininkas (revizorius). Narių susirinkimui nutarus, bendrovės valdyba gali būti nesudaroma. Tokiu atveju valdybos funkcijas atlieka narių susirinkimas ir administracija.

Valdymo organai yra narių susirinkimas ir valdyba arba valdytojas. Kooperatinėje bendrovėje, kurioje yra daugiau kaip 100 narių, narių susirinkimą galima pakeisti įgaliotinių susirinkimu.

Narių susirinkimas:

1. Priima, šalina kooperatinės bendrovės narius ir įteisina išstojimą iš kooperatinės bendrovės.

Valdyba yra kolegialus valdymo organas, vadovaujantis kooperatinės bendrovės veiklai tarp narių (įgaliotinių) susirinkimų. Valdybą arba valdytoją renka narių (įgaliotinių) susirinkimas ne daugiau kaip 3 metams.

Įmonė laikoma įsteigta nuo jos įregistravimo juridinių asmenų registre, kuriam juridiniai asmenys privalo nurodyti apie save ir savo veiklą visus įstatymų reikalaujamus duomenis.

Organas, priėmęs sprendimą nutraukti įmonės veiklą, paskiria įmonės likvidatorių arba įpareigoja tai padaryti įmonės steigėją. Įmonę likvidavus daromi atitinkami įrašai juridinių asmenų registre. Apie tai skelbiama vietos ir Respublikos spaudoje.

Verslo įmonės steigimas - svarbus žingsnis kiekvienam verslininkui.

Įmonių tipų palyginimas

tags: #butu #savininku #bendrija #sauletekis