Kaip teisingai išreikšti savo mintis: patarimai ir strategijos

Kiekvienas žmogus turi teisę turėti savo nuomonę, tačiau dažnai išreikšti ją gali būti keblu. Kartais savo mintis išsakome taip, kad nesąmoningai įžeidžiame kitus. Laikantis kelių paprastų patarimų, galime išreikšti savo nuomonę, nekenkdami kitiems.

Pagrindiniai principai, kaip išreikšti savo mintis

1. Venkite aštrių ir kritiškų frazių

Visų pirma, svarbu vengti pernelyg aštrių ir kritiką išreiškiančių frazių. Jei pasakysite, kad kažkas daro kažką „ne taip“, galite sulaukti atmetimo. Vietoj to, geriau susitelkite į savo jausmus ir nuomonę. Pavyzdžiui, vietoj „Tu klaidingai tai darai“ sakykite „Aš manau, kad būtų geriau…“.

2. Būkite aiškūs ir atviri

Neišreiškus nuomonės aiškiai ir atvirai, gali kilti nesusipratimų. Norint geriau suprasti pašnekovą ir išvengti įžeidimų, svarbu užduoti atvirus klausimus. Jei tema yra asmeniška, prieš užduodant klausimus, vertėtų paaiškinti savo ketinimus ir pasakyti, kodėl tai jums rūpi.

3. Pasirinkite tinkamą laiką ir vietą

Net geriausios mintys gali būti nesuprastos, jei pasirenkate netinkamą laiką ir vietą pokalbiui. Nereikėtų pradėti rimtų diskusijų, kai žmogus skuba, yra pavargęs ar prislėgtas. Geriausia rinktis laiką, kai pašnekovas yra nusiteikęs ir atviras pokalbiui.

4. Būkite konkretūs ir argumentuoti

Kai išreiškiate savo nuomonę, svarbu būti aiškiam ir konkrečiam. Pradėkite nuo trumpai išdėstyto teiginio, o tada pagrįskite jį argumentais. Pavyzdžiui: „Aš manau, kad būtų geriau…“ ir paaiškinkite, kodėl taip galvojate.

Emocinis intelektas ir jo svarba santykiuose

Santykiai yra vienas svarbiausių žmogaus gyvenimo aspektų, nes jie daro įtaką mūsų emocinei gerovei ir gyvenimo kokybei. Sveiki santykiai ne tik suteikia džiaugsmo, palaikymo ir saugumo jausmą, bet ir skatina asmeninį augimą, leidžia geriau suprasti save bei kitus žmones. Sveiki santykiai yra tokie, kuriuose vyrauja pagarba, pasitikėjimas ir nuoširdumas. Jie remiasi abipusiu supratimu ir gebėjimu priimti vienas kitą su visomis stipriosiomis ir silpnosiomis pusėmis.

Emocinis ryšys yra kertinis elementas, leidžiantis žmonėms atvirai dalintis savo jausmais, patyrimais ir rūpesčiais. Gebėjimas suprasti, kas yra jausmai ir emocijos, leidžia ne tik geriau pažinti save, bet ir pastebėti partnerio nuotaikas, emocinę būseną. Emocinis raštingumas padeda tinkamai valdyti savo jausmus, o kartu - reaguoti į kito žmogaus išgyvenimus su empatija ir pagarba.

Efektyvios konfliktų sprendimo strategijos

Sprendžiant konfliktus santykiuose svarbu taikyti efektyvias strategijas, kurios padeda ne tik išspręsti problemas, bet ir stiprina tarpusavio ryšį. Pirmiausia, būtina išklausyti kitą pusę su dėmesiu ir empatija, nes tai leidžia suprasti jų jausmus ir poreikius. Antra, svarbu išreikšti savo mintis aiškiai ir be kaltinimų, kad nekiltų dar didesnių nesutarimų. Taip pat naudinga įgyti emocinį lankstumą - gebėjimą prisitaikyti ir rasti kompromisus sudėtingose situacijose. Galiausiai, svarbu lavinti emocinį intelektą, kuris leidžia geriau atpažinti savo ir kito jausmus, valdyti emocijas ir spręsti konfliktus konstruktyviai.

Emocinis intelektas: kaip jis veikia santykiuose

Emocinis intelektas - tai gebėjimas suvokti, valdyti savo emocijas ir suprasti kitų žmonių jausmus. Aukštas emocinis intelektas santykiuose leidžia išvengti daugelio nesusipratimų, nes mes mokame ne tik išreikšti save, bet ir empatiškai atsiliepti į kitų poreikius. Šis įgūdis yra svarbus tiek romantiniuose, tiek draugiškuose santykiuose, tiek šeimoje ar darbe. Suvokdami švelnius jausmus, tokius kaip meilės jausmai ar šilti jausmai, galime kurti gilesnį emocinį ryšį, kuris padeda santykiams būti tvirtesniems ir laimingesniems.

Jausmai ir emocijos yra santykių pamatas. Jie veikia mūsų elgesį, sprendimus ir požiūrį į kitus. Suprasti, kokie būna jausmai, kokią galią jie turi, yra būtina, norint geriau valdyti savo reakcijas ir palaikyti harmoniją. Švelnūs jausmai ir jausmingumas padeda sustiprinti ryšį ir skatina nuoširdų bendravimą, o pavojingi jausmai, pavyzdžiui, pyktis ar nusivylimas, gali sukelti įtampą ir konfliktus, jei nėra tinkamai valdomi. Todėl svarbu išmokti išreikšti „mano jausmai“ - kalbėti apie savo emocijas atvirai ir sąžiningai, nebijoti parodyti silpnybių.

Emocinis ryšys tarp žmonių yra viena iš kertinių sveikų santykių sąlygų. Jį galima stiprinti per dėmesį vienas kitam, nuoširdų domėjimąsi kito jausmais ir poreikiais, o taip pat per bendras veiklas, kurios teikia malonumą abiem partneriams. Kai ugdome emocinį raštingumą, mes mokomės ne tik geriau suvokti savo vidinį pasaulį, bet ir jautriai reaguoti į kito žmogaus būseną. Tai padeda išvengti emocinio streso, sumažina konfliktų skaičių ir užtikrina, kad santykiai būtų ilgalaikiai ir harmoningai vystytųsi.

Gyvenime būna akimirkų, kai santykiai patiria išbandymus: tai gali būti sunkumai darbe, finansinės problemos ar net sveikatos iššūkiai. Emocinis atsparumas padeda išlaikyti vidinę pusiausvyrą ir nepasiduoti neigiamoms emocijoms. Šis gebėjimas leidžia santykiams būti tvirtesniems ir išlikti nepažeistiems net ir sunkiais laikais. Be to, emocinis lankstumas suteikia galimybę prisitaikyti prie pokyčių, išmokti naujų bendravimo būdų ir palaikyti santykių harmoniją net tada, kai aplinkybės keičiasi.

Emocinis smurtas ir šantažas yra ypač pavojingi santykių aspektai, kurie gali sužaloti žmogaus emocinę sveikatą. Tai subtilūs manipuliavimo būdai, kurie dažnai pasireiškia žeminimu, kontrolės siekimu ar bauginimu. Svarbu mokėti atpažinti šiuos ženklus ir ieškoti pagalbos, jei santykiai tampa žalingi. Sveikuose santykiuose tokio elgesio neturi būti, o atviras bendravimas, pagarbos išlaikymas ir emocinis raštingumas padeda išvengti žalingų situacijų.

Sveikus santykius padeda kurti nuoširdus bendravimas, pagarba, emocinis intelektas ir gebėjimas spręsti konfliktus konstruktyviai. Konfliktai yra natūrali santykių dalis. Juos padeda spręsti atviras dialogas, emocinis atsparumas ir susitarimas kalbėtis be kaltinimų. Emocinis intelektas padeda geriau suprasti save ir kitą žmogų, įvardinti jausmus ir reaguoti ne impulsyviai, o atsakingai. Emocinis smurtas dažnai pasireiškia per kontrolę, menkinimą ar kaltinimus.

Sąmoningumas ir emocijos

Sąmoningumo sąvoka apima galimybę objektyviai įvertinti save. Išmokti teisingai atpažinti pagrindines emocijas yra pirmas sąmoningumo žingsnis. Jei vaikas nesidalina savo jausmais su jumis, papasakokite jam apie būdus, kurie padėtų išreikšti savo emocijas saugiai, pavyzdžiui: pasikalbėti su patikimu draugu, mokytoju, mentoriumi; išrašyti savo mintis dienoraštyje.

Etiketės ir (arba) stereotipai gali apriboti ar net pakenkti. Suvokimas, kad kiekvienas žmogus yra skirtingas ir kad žmogaus būdas negali būti taip lengvai apibrėžtas yra dar vienas svarbus sąmoningumo aspektas.

Paauglystės laikotarpiu paaugliai linkę ypatingai save lyginti su kitais žmonėmis, trokšdami turėti jų talentus. Dažnai jie tampa savikritiški ir smerkia save dėl savo trūkumų. Padiskutuokite su paaugliu apie gyvenimo prasmę ir tikslus, kurie skatintų asmeninį augimą. Kalbėkitės apie mėgstamas veiklas, kurios padėtų nukreipti į ateities karjerą ar jos sritį.

Sąmoningumo praktikos ugdo suvokimą dabartinėje akimirkoje, leidžia stebėti savo mintis ir jausmus.

Pagrindinės emocijos ir jų išraiška

2022 m. Emocijos - tarsi įprasta, netgi įgimta kiekvieno žmogaus visumos dalis. Pasaulyje emocinio intelekto ugdymo svarba pripažįstama bene 20 metų, Lietuvoje, deja, dar tik pradžia, bet džiugu, kad ji įgauna pagreitį. Kiekvieną akimirką mes išgyvename tam tikras emocijas, kartais netgi patys to nesuprasdami. Emocijos tampa svarbios mūsų gyvenime labai anksti.

Yra kelios pagrindinės emocijos, kurias mes jaučiame dažniausiai:

• Liūdesys: jaučiamas, kai prarandame svarbų asmenį, daiktą, kai vyksta tokie dalykai, kurių nesitikime. Liūdesys sukelia tokius pojūčius kaip sunkumas, nuovargis, galvos skausmas, sudirgimas skrandyje. Teisingai išreiškiamas, jeigu yra savo ar kitų žmonių pasirūpinimas savo poreikiais.
• Baimė: tai jausmas, kurį mes galime atpažinti, kaip labai sukoncentruotą ir labai stiprų nerimą. Mes jaučiame baimę kai kyla grėsmė mums ar mūsų artimiesiems. Baimė gali būti funkcionali - kai kyla reali grėsmė ir jos stiprumas yra toks, kokio stiprumo yra grėsmė.
• Pyktis: labai stiprus jausmas ir emocija. Pyktį sukelia mintys, kad nėra taip, kaip mes norime, kad būtų, kažkas veržiasi į mūsų erdvę, nori mumis pasinaudoti. Sveikas pyktis - tai sveika, adekvati reakcija.
• Pasibjaurėjimas: tai jausmas, kai mums kažkas yra nemalonus liesti, jausti, žiūrėti, valgyti. Visu kūnu jaučiamas noras atsitraukti nuo to asmens, daikto, objekto.
• Meilė: Labai šviesus jausmas - kitam žmogui, sau, gyvūnėliui ir pan. Meilė gali būti labai funkcionali, kuri skatina gyventi, kurti, dirbti, stengtis dėl savęs ir kitų.
• Pavyduliavimas: tai jausmas, kai yra grėsmė prarasti mums svarbius santykius ir baimė, kad jie bus pažeisti.
• Pavydas: jausmas, kai mes norime daiktų, kurių neturime ir koncentruojame savo mintis į tuos daiktus, tikėdamiesi, kad jie mums suteiks laimės jausmą.
• Kaltės jausmas: kyla, kai mes nesilaikome savo vertybinių nuostatų, nesilaikome susitarimų, įsipareigojimų sau ar kitiems. Tai slogus jausmas einantis kartu su gėda.
• Gėda: atsiranda, kai dėl mūsų elgesio ar tam tikrų veiksmų kyla grėsmė, kad mus atstums kitas žmogus, ar žmonių grupė.

Susijaudinęs žmogus gali būti, esant džiaugsmo emocijai (netikėtai gavęs dovaną) ir baimės emocijai, nes išsigando.

Emocinį intelektą ugdyti galima taikant įvairius principus, būdus ir priemones (mokėjimas mokytis, kūrybiškumas, aplinkos pažinimas, meninė raiška ir t.t.).

Šeima yra lemiamas asmenybės formavimo veiksnys, nes emocinį stabilumą, pasitikėjimą savimi užtikrina šeima ir stiprūs tarpusavio ryšiai. Šeima - pirmoji aplinka, kurioje vaikas susipažįsta su emocijomis. Bendraudami su tėvais, vaikai mokosi reikšti emocijas, suprasti savo ir kitų jausmus. Dalinkitės savo išgyvenimais ne tik su vaiku, bet ir su kitais šeimos nariais. Paaiškinkite vaikui, kas nutiko ir kodėl taip jaučiatės, kad jis nesijaustų kaltas dėl jūsų prastos savijautos. Vaikui diegiamas supratimas, kad dalintis jausmais yra normalu, priimtina ir saugu. Domėkitės vaiko jausmais. Atkreipkite dėmesį į vaiko jausmus, rodykite nuoširdų susidomėjimą jais. Klauskite vaiko, kaip jis jaučiasi vienu ar kitu atveju. Jeigu vaikas mažas - paprašykite nupiešti, tai ką jis jaučia. Žinojimas apie tėvų susidomėjimą skatina vaiko atvirumą ir stiprina tarpusavio santykius. Gerbkite vaiko jausmus. Vaikas turi teisę išgyventi tokius jausmus, kokius jis jaučia. Artimi santykiai su tėvais teikia vaikui saugumo bei pasitikėjimo jausmą, geresnį savęs ir aplinkinių supratimą. Leiskite vaikui pačiam spręsti savo problemas.

Kaip ugdyti vaikų jausmų raišką

Vienas paprasčiausių ir naudingiausių vaiko jausmų sritį ugdančių dalykų - emocinio žodyno turtinimas. Geras būdas sudaryti jausmų ir emocijų knygelę ar žurnalą, su tikromis žmonių nuotraukomis, paprašant vaikų apibūdinti, ką ir kaip tie žmonės jaučiasi. Aptariant jausmus reikia mokyti vaikus aktyvaus klausymo, kai formuojami kito asmens išklausymo įgūdžiai. Skatinkite vaikus išreikšti jausmus žodžiais kaip būdą tvarkytis su savo konfliktais bei rūpesčiais ir patenkinti poreikius.

Labai svarbus yra neverbalinis komunikavimas ir jo supratimas. Kitaip negu žodinis elgesys, kuris prasideda ir baigiasi, nežodinis tęsiasi visą laiką. Žmogus visuomet komunikuoja kūno kalba ir veido išraiška, ar jis tai suvokia, ar ne. Neverbalinio komunikavimo galios supratimas gali padėti vaikui išsiugdyti lyderiavimo savybes, tapti tvirtu ir įsijausti į kitų žmonių poreikius bei sunkumus.

Emocinį komunikavimą taip pat perteikia kalbėjimo būdas. Kai kuriems vaikams reikia padėti suprasti, kad jausmus perteikia ir balso tonas, kalbėjimo greitis ir pan.

Pasak, S. Froido, išmokti jausmų valdymo - asmenybės raidos etalonas, apibrėžiantis civilizuotą žmogų. Augančio vaiko asmenybę lemia dvi galingos jėgos, viena - siekiant malonumo, kita - besistengianti išvengti skausmo ir nepatogumo. Dažniausiai emocinė problema, su kuria šiandien susiduria vaikai, yra susijusi su pykčio valdymu.

Emocinė sveikata darbe

Kalbėtis apie savo patiriamas emocijas, kylančią įtampą ar nesutarimus su bendradarbiais gali būti sudėtinga. Tačiau bandydami nuo savo emocijų pabėgti ar pasislėpti, galime padaryti tik daugiau žalos.

Rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Spinter tyrimai“ šiemet atlikta Lietuvos biurų darbuotojų apklausa parodė, kad maždaug trečdalis jų per antrąjį karantiną patiria įvairius emocinius sunkumus - daugiau įtampos, nerimo dėl ateities, suprastėjo ir miego kokybė.

Paaiškėjo, kad darbas nuotoliniu būdu turėjo įtakos emocinei Lietuvos biurų darbuotojų sveikatai. 29 proc. apklaustųjų nurodė, kad karantino metu jiems tapo sunkiau susikaupti, 28 proc. sakė jaučiantys didesnę psichologinę įtampą ir sumažėjusį produktyvumą. Be to, darbuotojus dažniau kamavo nerimas dėl ateities ir suprastėjusi miego kokybė.

Norint pagerinti savo emocinę sveikatą, pirmiausiai reikėtų išmokti kalbėti apie savo emocijas ir jomis dalintis su kitais. Pasak specialistės, neišreikštos ir susikaupusios emocijos ne tik blogina bendrą savijautą, bet ir trukdo atlikti kasdienius darbus.

Geriau suprasdami savo emocijas, galime ramiau reaguoti į situaciją, dėl kurios tie jausmai kilo. Kalbėdami apie savo jausmus, padedame kitiems geriau suprasti mūsų išgyvenimus ir patiriamą emocinę būseną.

Stebėkite save ir savo emocijas. Pasižymėkite, kokia veikla ar įvykiai iššaukia vienokias ar kitokias reakcijas. Tokiu būdu geriau pažinsite save ir įprasminsite patiriamus išgyvenimus. Patirti emocijas yra žmogiška, tačiau ne visada lengva jomis dalintis darbe.

Užduokite klausimus, kurie reikalauja detalesnio paaiškinimo. Klausimai, reikalaujantys išsamesnio atsakymo, nei „taip“ ar „ne“ skatina atvirą bendravimą. Kalbėti mokėmės nuo mažų dienų, tačiau klausytis tikslingai mūsų niekas nemokė. Aktyvus klausymasis reikalauja įgūdžių ir praktikos.

Kaip išvengti pykčių bendraujant apie jausmus

Bendrauti apie savo jausmus ir mintis yra nepaprastai svarbu, tačiau dažnai tai gali sukelti nesusipratimų ar net konfliktų. Norint išlaikyti sveikus ir harmoningus santykius, svarbu mokėti tinkamai išreikšti savo jausmus, kad pokalbis virstų abipusiu supratimu, o ne pykčiais.

1. Pokalbio aplinka turi didelę reikšmę. Geriau vengti emocingų temų, kai abi pusės yra pavargusios ar įsitempusios. Pasirinkite ramią, neutralią vietą, kur abu galėsite jaustis saugiai ir patogiai.
2. Venkite kaltinimų ir pasiteisinimų. Kalbėkite apie tai, kaip jaučiatės jūs, o ne ką daro ar nedaro kitas asmuo. Pavyzdžiui, vietoje „Tu niekada manęs neklausai“ galite sakyti: „Aš jaučiuosi išgirstas, kai man skiri daugiau dėmesio“.
3. Klausykitės. Vienas iš svarbiausių bendravimo aspektų yra klausytis, ką sako kitas žmogus, o ne tik kalbėti pačiam. Stenkitės suprasti partnerio perspektyvą ir emocijas.
4. Padarykite pertrauką. Kartais pokalbio metu emocijos gali imti viršų. Jei jaučiate, kad pradedate pykti ar prarasti kantrybę, padarykite trumpą pertrauką. Giliai įkvėpkite ir pagalvokite, ar tikrai verta reaguoti impulsyviai.
5. Ieškokite sprendimų kartu. Vietoje to, kad ieškotumėte kaltininko ar būtumėte teisingas, stenkitės kartu ieškoti sprendimų, kurie tiktų abiem pusėms. Pokalbis turėtų būti skirtas rasti būdą, kaip pagerinti situaciją, o ne nustatyti, kas yra kaltas.
6. Gerbkite skirtumus. Svarbu pripažinti, kad visi žmonės skirtingi ir kartais nesutarimai yra neišvengiami. Tai nereiškia, kad jūs negalite susitarti. Mokymasis gerbti kito žmogaus nuomonę ir jausmus yra vienas iš esminių santykių aspektų.
7. Atsiprašykite, jei klystate. Jei suvokiate, kad padarėte klaidą ar neteisingai įvertinote situaciją, nesidrovėkite pripažinti to ir atsiprašyti. Tai rodo stiprią asmenybę ir gebėjimą būti sąžiningu su savimi ir kitais.
8. Stebėkite kūno kalbą. Jūsų kūno kalba taip pat daro didelę įtaką pokalbio eigai. Jei sėdite įsitempę, rankos sukryžiuotos, tai gali sukelti neigiamą įspūdį.
9. Leiskite laiką apgalvoti. Kartais pokalbis apie jausmus reikalauja laiko. Leiskite sau ir kitam žmogui apgalvoti išsakytus jausmus.
10. Kalbėkite apie ilgalaikius tikslus. Bendraudami neapsiribokite vien tik dabartinėmis problemomis. Kalbėkite apie ilgalaikius tikslus ir lūkesčius jūsų santykiams.

Jausmų slopinimas ir jo pasekmės

Jausmų slopinimas ir neigimas - vienas iš dažniausių reiškinių mūsų kasdienybėje. To esame mokomi nuo pat vaikystės, kol šį „meną“ taip profesionaliai įvaldome, kad nė patys nebesuprantame, ką jaučiame. Tik kažkodėl kasdien tampa vis niūriau, o pro vidines „sienas“ vis rečiau prasiskverbia pasaulio džiaugsmas ir šviesa. Tampame tarsi uždarais, nuolat kunkuliuojančiais indais, kurie gali bet kurią akimirką neatlaikyti vidinio slėgio ir visas mūsų turinys, su nenuspėjama jėga prasiverš lauk.

Deja, jausmams etika neegzistuoja. Visi turime instinktą pykti, verkti ar juoktis. Kuomet per stipriai sumažiname jausmų ugnelę ir emocijas suskirstome į geras bei blogas, tuomet pamažu atsėlina depresijos šešėlis, baimė ima smelktis į visas gyvenimo kerteles, o nebevaldomas pyktis ima žeisti aplinkinius žmones.

Metodų yra įvairių, tačiau, pasak psichologių, pirmiausia jausmus reikia įsisąmoninti ir leisti sau patirti. Žinoma, iš pradžių nelengva „iškrapštyti“ pyktį, užspaustą į organizmo gelmes, o paskui dar jį ir išgyventi. Juk jis neretai prasiveržia su visa savo jėga, it krateris. Svarbiausia, ką akcentuoja grupinės terapijos dalyviai, tai - pasitikėjimas ir saugumas.

Užsiėmimų metu, tarsi jūros bangos, vienas kitą keičia atplūstantys jausmai. „Kaip ir kasdienybėje, kyla džiaugsmas, pyktis, baimė, nerimas, gėda, kaltė ir t.t., tik jie išjaučiami sąmoningiau - atpažįstami, išgyvenami, priimami, išreiškiami. Dalinimasis jausmais apjungia grupę. Vienų dalyvių atsivėrimas skatina ir kitus dalintis savo išgyvenimais. Žmonės mokosi būti pažeidžiami ir nuo to nebėgti. Ką jie laiko silpnybe, tampa jų stiprybe.

Psichoterapeutė Nijolė Lukošienė akcentuoja, kad pažinus save, atsiveria gilus suvokimas, kaip tarpusavyje susiję fizinės savybės ir emocijos. Juk kiekvieną jausmą ir emociją patiriame kūne - vienos jų malonios, o kitos net skausmingos. Labai dažnai net nesigiliname į savo žodžius, įvairius mėgiamus posakius, frazes, pavyzdžiui, „man nuo tavo kalbų galvą pradeda skaudėti“, „man net silpna nuo jo šnekų“. Bėgant laikui, šios frazės virsta potyriais, o mes net nesuprantame, kodėl vis dažniau skauda galvą ar darosi silpna.

Galite pastebėti, jog emocijos kyla dėl įsitikinimų. Į tą pačią situaciją žmonės gali reaguoti skirtingai, nes jų požiūriai skirsis. Keičiant įsitikinimą, požiūrį, galima sumažinti emocijų intensyvumą. Tačiau, svarbu atsižvelgti ir į pačią emociją. Ji neša mums vienokią ar kitokią žinią.

„Emocijas pažinti ir valdyti galima kalbant, išreiškiant per spalvas, piešinį, balsą, judesį bei kitas saviraiškos priemones. Esu priimamas su savo jausmais, mintimis ir patyrimais, esu išgirstas, galiu pasijausti žmogumi, kuris klysta, klumpa, ir gali atsikelti, eiti toliau. Galbūt sunkiausia būna pirmus kartus, jei tai naujas patyrimas. Vėliau, įgijus patirties, tampa paprasčiau, lengviau, greičiau. Kaip ir sporte, pagavus tonusą, norisi dirbti su savo emocijomis, nes tai „palengvina dūšią“ ir pasaulis pasidaro gražesnis.“

Jeigu užspaudžiate vieną emociją, pvz., baimę ar pyktį, gėdą, ilgainiui tampate uždaresnis aplinkiniams, nes didelė dalis jūsų energijos yra skirta „nešuliui“, „paslapčiai“ saugoti nuo aplinkinių. Tokiu atveju, būna sunku išgyventi ar patirti džiaugsmą.

Pažinę save, galime suprasti kitą ir iš tiesų mylėti, suprasti, atleisti. Kuomet tampa sunku ir pyktis ima kelti „galvą“ aukštyn, psichoterapeutė N. Tad, valdyti savo jausmus ir alsuoti pilna krūtine, geriant į save gyvenimo saldumą tikrai įmanoma, tik reikia priimti aiškų sprendimą - ieškoti tinkamiausio kelio į save.

Emocinio intelekto ugdymo principai:

tags: #butu #teisingai #savo #mintis #vavyje #laikai