Kiekvienas norime gyventi jaukiuose ir taupiuose namuose, o kai dalis šilumos iškeliauja per stogą, langus, sienas - tai ne tik neteikia džiaugsmo, bet ir ženkliai padidina išlaidas. Kartu su klientais kuriame švaresnį pasaulį! Europos Komisija skaičiuoja, kad pastatuose suvartojama apie 40 proc. visos šilumos energijos. Tai sudaro daugiau nei trečdalį į aplinką išmetamo anglies dvideginio Europos Sąjungoje.
Jūsų ir daugumos kaimynų sprendimu atlikta namo renovacija sumažins nuo 40 iki 70 procentų buvusių šildymo išlaidų. Būsto atnaujinimas padidins ir turto vertę, kuris taps žymiai patrauklesne investicija. Atnaujinus seną daugiabutį namą, sutaupoma apie 50-70 proc. iki renovacijos suvartojamo šilumos kiekio. Per vienerius metus - vidutiniškai 15 687 tonų mažiau CO2 išmetimų į aplinką. Tokius rezultatus skaičiuoja „Mano BŪSTAS“, padėjęs klientams įgyvendinti jau 251 daugiabučių namų renovacijos projektus.
Kodėl Verta Atnaujinti Savo Namą?
Jei Jums priklausantis būstas yra gyvenamajame trijų ir daugiau butų name, pastatytame pagal iki 1993 m., jo inžinerinės sistemos yra susidėvėjusios, o pastatams dažniausiai reikia modernizacijos. Per senų daugiabučių sienas švilpia vėjas, stogas dažnai praleidžia ne tik orą, bet ir vandenį, o sena šildymo sistema netolygiai paskirsto šilumą į pastato butus. Atnaujinta šildymo sistema užtikrina didesnį arba visišką šildymo komfortą. Dažnai sumažėja bendras suvartotas šilumos kiekis, taip sumažinant šildymo sąskaitas.
Vienas efektyviausių būdų padidinti pastato energinį naudingumą - investuoti į jo apšiltinimą. Šių problemų išvengti padės renovacija, kurios metu apšiltinamos sienos, pašalinami jų konstrukcijos defektai, sutvarkoma nuogrinda. Šių darbų pasirinkimas gali padidinti lauko sienų šiluminę varžą apie 3 kartus. Be to, modernizuojant namą, apšiltinamas ir stogas, ir rūsio perdanga. Renovacijos metu nesandarūs langai yra pakeičiami į mažesnio šilumos pralaidumo langus. Taip gerokai sumažėja galimybė šalčiui patekti vidun, o šilumai - laukan. Po renovacijos pastato šiluminė varža išauga, anksčiau per namo langus, sienas ir stogą patekdavęs oras, buto vidaus nebepasiekia, tad gryno oro namuose būna mažiau.
Energetinis Efektyvumas Prieš ir Po Renovacijos
Koks būsto energetinis efektyvumas prieš ir po renovacijos? Vidutinė vieno kvadratinio metro kaina norint pasiekti A naudingumo klasę yra apie 1,70-1,90 € per mėnesį su valstybės parama, o norint pasiekti B naudingumo klasę yra apie 1,60-1,80 € per mėnesį su valstybės parama.
Pastatuose suvartojamas šilumos kiekis priklauso ne tik nuo pastato amžiaus, jo atitvarų (sienų, stogo, cokolio, langų) nusidėvėjimo, bet ir nuo pastato vidaus šildymo ir karšto vandens sistemos (šilumos punkto, vamzdynų) būklės, jos valdymo efektyvumo ir šilumos vartojimo įpročių. Skaičiuojama, kad vien sutvarkius inžinerines sistemas vidutiniškai mokestis už šildymą vienam butui sumažėja apie 25 Eur/mėn., o per šildymo sezoną - apie 150 Eur (skaičiuojant pagal vidutinį 60 m2 buto šilumos suvartojimą kWh/mėn. šildymo sezono metu, kai šilumos kaina yra vidutiniškai apie 6 ct/kWh). Gyventojų investuotos lėšos, didėjant vidutinei šildymo kainai, atsiperka greičiau.
Šildymo Sistemos Modernizavimas
Pagal tą pačią programą valstybė remia senų, elevatorinių šilumos punktų pakeitimą į naujus, automatizuotus šilumos punktus arba senų susidėvėjusių automatinių punktų atnaujinimą. Senuose daugiabučiuose esančius elevatorinius šilumos punktus reguliuoti yra sudėtinga, nes šis procesas atliekamas rankiniu būdu. Atnaujinus šilumos punktą, jis automatiškai reguliuoja į butus perduodamą šilumos kiekį pagal lauko oro temperatūros pokyčius. Pakilus temperatūrai, šildymas išjungiamas, o jai nukritus - įjungiamas.
Butų savininkai turi galimybę įsirengti ir individualius šilumos punktus. Tai reiškia, kad gyventojai užsitikrina didžiausią įmanomą nepriklausomybę būsto šildymo atžvilgiu. Nerenovuotose daugiabučiuose gyvenantys žmonės susiduria su dar viena problema - išsibalansavusia šildymo sistema. Ji lemia perkaitusius vienų ir vėsius kitų butų radiatorius.
Daliklinėje šildymo sistemoje dalikliai, kartu ir termostatiniai ventiliai (termoreguliatoriai), yra sumontuojami ant visų daugiabučio kambariuose esančių radiatorių. Jais buto gyventojai gali nustatyti į radiatorių patenkančio šildančio vandens kiekį ir tokiu būdu, pagal pageidaujamą kambario temperatūrą ar finansines galimybes, palaikyti pastovią patalpų temperatūrą. Ši priemonė yra ir puikus būdas taupyti. Pavyzdžiui, temperatūrą galima sumažinti tuose kambariuose, kuriuose praleidžiama mažiau laiko, tai galima daryti ir naktį ar išvykstant iš namų atostogauti.
Kolektorinė sistema veikia kiek kitaip, ją dažniausiai renkasi mažesnių daugiabučių gyventojai, nes penkių ar devynių aukštų gyvenamuosiuose namuose ją įrengti yra sudėtinga. Šioje sistemoje visi buto radiatoriai yra sujungiami tarpusavyje į buto atskirą šildymo sistemą.
Praktinis Pavyzdys
Bendrovės „Nordlita" direktorius Gintaras Prėskienis pasidalijo patirtimi, kaip pertvarkė šildymo sistemą viename daugiabutyje Šiauliuose Klevų g. 13. Bendrovės darbuotojai dalyvavo kompleksiškai atnaujinant visą namą. Jame apšiltintos sienos, sutvarkytas fasadas, suprojektuota ir sumontuota moderni šildymo sistema nuo įvado iki pat radiatorių. Dabar temperatūrą bute galima nustatyti termostatiniais reguliatoriais.
Kaip ir kituose tokio tipo namuose, šiame name buvo vienvamzdė apatinio paskirstymo sistema. Šildymo prietaisai - senieji tipiniai plieniniai štampuoti radiatoriai. Šiame 30 butų name keturi darbininkai darbus atliko per dvi savaites. Darbus paspartino naudota presuojamųjų vamzdžių sistema. Pasirinkus šią pakankamai švarią technologiją nenukentėjo kambarių apdaila-visi darbai vyko be atliekų, purvo, triukšmo. To negalima pasakyti apie jau pasenusias vamzdžių jungimo technologijas suvirinant.
Galutinai sutvarkius ir paleidus eksploatacijon šildymo sistemą, buvo nustatyti šilumnešio parametrai 80 oC paduodama ir 60 oC temperatūra grįžtamoje atšakoje ir patalpose palaikoma vidutinė temperatūra siekė 20-21 laipsnį šilumos. Iš atnaujinto šilumos mazgo šiluma keliauja į butus, naujais magistraliniais vamzdynais rūsio palubėje, izoliuotais termoizoliaciniais kevalais su aliuminio folija. Šildymo sistemos pagrindinėse atšakose įrengta uždaromoji armatūra. Stovuose įrengta uždaromoji ir balansinė armatūra. Namo laiptinėse, pirmuose aukštuose ir butuose parinkti nauji plieniniai Kermi šoninio prijungimo radiatoriai. Prie radiatorių įrengti termostatiniai ventiliai temperatūrai patalpose reguliuoti. Šiluma laiptinėse reguliuojama su išankstinio nustatymo termostatiniais ventiliais. Šiluma apskaitoma pagal šilumos daliklių metodą. Suvartotos energijos apskaičiavimui ant kiekvieno šildymo prietaiso, išskyrus laiptines, įrengti dalikliai - indikatoriai, kurie parodo, kiek šilumos išspinduliavo kiekvienas prietaisas.
Valstybės Parama ir Finansavimas
Gyventojai gali gauti valstybės paramą pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą, kuri padeda padengti dalį atnaujinimo kaštų. Šiuo metu Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimui (mažoji renovacija) 2024 m. liepos 24 d. yra paskelbusi kvietimą. Subsidijos dydis - iki 60 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.
100 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų, tenkančių nepasiturintiems butų ir kitų patalpų savininkams, padengiama neviršijant įstatyme nustatytos didžiausios galimos subsidijos (Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti įstatymo 3 str.
AB „Panevėžio energija“ informuoja, kad Aplinkos projektų valdymo agentūros (toliau - APVA) šių metų vasario 22 d. paskelbtas kvietimas teikti paraiškas daugiabučiams atnaujinti, kurio pagrindinė sąlyga - po renovacijos pasiekti ne mažesnę kaip A pastato energinio naudingumo klasę ir šiluminės energijos sąnaudas sumažinti ne mažiau kaip 40 proc. - pratęsiamas iki 2024 m. sausio 15 d. arba kol baigsis kvietimui numatytos lėšos. Šiam kvietimui skirta 410 mln.
„Panevėžio energija“ ragina gyventojus kuo skubiau priimti sprendimą modernizuoti daugiabutį namą, atnaujinti šilumos punktą bei įgyvendinti kitas šilumos taupymo priemones, kurios ne tik padidintų pastatų energinį efektyvumą, suteiktų galimybę taupyti šilumą, bet ir sumažintų šildymo sąskaitas. Juolab, kad atnaujinti daugiabučiai namai visapusiškai pagerina gyventojų gyvenimo kokybę. Pastatai po modernizavimo tampa sandaresni, šiltesni, žmonės patys gali reguliuoti kambarių temperatūrą pagal savo norus ir taip užsitikrinti maksimalų komfortą.
Nereikia turėti kaupiamųjų lėšų arba skolintis pinigų projektui įgyvendinti.
Svarbu nepraleisti progos ir mažąja renovacija pasirūpinti iš anksto - dar prieš prasidedant naujam šildymo sezonui. Pats tinkamiausias laikas susiplanuoti šiuos darbus - pavasaris.
Kaip Priimamas Sprendimas Renovuoti Daugiabutį?
Sprendimus dėl namo atnaujinimo projekto įgyvendinimo ir lėšų skolinimosi priima būstų savininkai Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse bei kituose teisės aktuose numatyta tvarka. Pagal teisės aktų reikalavimus būtina būsto savininkų balsų dauguma, kuri turi būti 55 proc. Vykdomas balsavimas raštu dėl investicijų plano tvirtinimo (turi pritarti 55 proc. butų ir kt.
Ūkinė-Ekonominė Veikla Daugiabutyje
O jei daugiabutyje vykdoma ūkinė-ekonominė veikla? Pirmiausia, daugiabučio namo administratoriui turėtų būti pateikta savivaldybes išduota pažyma, dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijos, apmokant kreditą ir palūkanas. Tada namo administratorius apie tai, jog kreditą ir palūkanas padengs savivaldybė, informuos banką.
Esu naujas buto savininkas renovuotame name. Ar galima parduoti butą? Taip, galima parduoti. Nereikia nei grąžinti kredito, nei mokėti palūkanų už kaimynus, kurie nevykdo savo įsipareigojimų.
Jeigu mes esame administratorius, vykdantis namo renovacijos kredito administravimą - dokumentus siųskite el. Pažyma pateikiama per 5 d. d.
Mokestiniai pranešimai už renovaciją nėra siunčiami, el. paštu siunčiamas tik priminimas sumokėti. Nepriklausomai nuo to priminimą gavote ar ne - turite atlikti mokėjimą pagal turimą mokėjimo grafiką.
Šildymo ir Karšto Vandens Sistemų Priežiūros Reikalavimai
Valstybinės energetikos reguliavimo taryba (toliau - Taryba) pateikė sąrašą 1043 daugiabučių namų, esančių Kauno miesto savivaldybėje, kuriems šiluma tiekiama centralizuotai ir kurių šildymo bei karšto vandens sistemos neatitinka privalomųjų reikalavimų. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2022-07-05 įsakyme Nr. 1-212 „Dėl Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2018-12-18 įsakymo Nr.
Svarbu žinoti, kad namo šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos turi atitikti nustatytus privalomuosius reikalavimus (Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (toliau - Įstatymas) 23 straipsnio 1 d.). Jais užtikrinama, kad namas būtų šildomas tinkamai, o karštas vanduo tiekiamas saugiai ir efektyviai. Jei nustatoma, kad daugiabučio šildymo ar karšto vandens sistema neatitinka šių reikalavimų, šilumos tiekėjas ir (arba) daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas (eksploatuotojas) privalo apie tai raštu informuoti namo savininkus, bendrojo naudojimo objektų valdytoją (dažniausiai tai - namo bendrija arba administruojanti įmonė) ir Tarybą.
Už sistemos sutvarkymą atsakingi šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas (eksploatuotojas) bei bendrojo naudojimo objektų valdytojas, kuris užtikrina, kad likusieji darbai būtų atlikti ne vėliau kaip per ketverius metus nuo pranešimo gavimo. Visi darbai finansuojami daugiabučio namo gyventojų - butų ir kitų patalpų savininkų (Įstatymo 23 straipsnio 2 d.).
Mano 20 žingsnių link tobulos renovacijos
Jei dar turite papildomų klausimų dėl namo renovacijos - susisiekite su mumis klientų aptarnavimo centro telefonu +370 700 55966 arba el.