Jei užėjote į mūsų internetinę svetainę ir skaitote šį tekstą, tikriausiai gyvenate daugiabutyje. Greičiausiai Jūsų netenkina esama namo būklė arba Jūsų namo administratoriaus teikiamų paslaugų kokybė. Norite, kad esama situacija pasikeistų ir planuojate steigti Bendriją, tačiau nežinote nuo ko pradėti. Mes Jums galime padėti.
Daugiabučių namų savininkų bendrija yra ne pelno siekianti organizacija, įgyvendinanti šio namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu.
Bendrija - tai galimybė Jums būti atsakingiems už savo bendro turto valdymą, priežiūrą, bendrų problemų sprendimą, savo namo aplinkos tvarkymą ir pan. Tai galimybė patiems priimti sprendimus, galimybė patiems nusistatyti, kokius ir kokio dydžio mokesčius rinksite, dalyvauti paslaugų ir darbų pirkimo procedūrose ir pan.
Bendrijos valdymui būdingos visos funkcijos kurios paprastai sutinkamos įmonės valdyme. Vienus darbus gali daryti patys gyventojai, o kitus samdyti specializuotas arba kompleksines infrastruktūros priežiūros paslaugas teikiančias įmones.
Štai žingsniai, kuriuos reikia atlikti norint įkurti bendriją:
1. Iniciatyvinės grupės subūrimas
Daugiabučių savininkams pirmiausia reikia surinkti iniciatyvinę grupę iš keleto asmenų.
2. Įstatų projekto parengimas
Suburta iniciatyvinė grupė parengia bendrijos įstatų projektą pagal LR Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus.
3. Pranešimas administratoriui
Jei bendriją planuojama steigti daugiabučiame name, kurį administruoja savivaldybės paskirtas administratorius, jam būtina prieš 30 dienų iki steigiamojo susirinkimo pranešti apie bendrijos steigimą ir steigiamojo susirinkimo datą.
4. Pranešimas butų savininkams
Visiems namo butų ir kitų patalpų savininkams apie organizuojamą steigiamąjį bendrijos susirinkimą, jo datą ir vietą reikia pranešti ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki planuojamo susirinkimo dienos.
5. Steigiamasis susirinkimas
Bendrijos steigiamojo susirinkimo dalyviai registruojami sudarant jų sąrašą. Bendrijos steigiamojo susirinkimo dalyvių sąraše turi būti nurodyta:
- Susirinkimo dalyvio vardas ir pavardė
- Asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas, jo numeris ir išdavimo data
- Juridinio asmens pavadinimas, kodas
- Susirinkimo dalyviui priklausančio buto (butų), kitos patalpos (kitų patalpų) (pastato (pastatų) adresas (adresai) ir jų unikalus numeris (unikalūs numeriai)
- Susirinkimo dalyvio parašas
Jeigu susirinkimo dalyvis atstovauja buto ar kitų patalpų savininkui, bendrijos steigiamojo susirinkimo dalyvių sąraše nurodomas įgaliojimo registracijos numeris ir data.
Bendrijos steigiamasis susirinkimas yra protokoluojamas. Bendrijos steigiamojo susirinkimo protokolas turi būti parengtas per 5 darbo dienas nuo susirinkimo dienos. Protokolą pasirašo susirinkimo pirmininkas ir sekretorius. Prie bendrijos steigiamojo susirinkimo protokolo pridedamas šio susirinkimo dalyvių sąrašas su jų parašais.
Bendrijos steigiamojo susirinkimo sprendimai priimami susirinkime dalyvaujančių butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma. Balsuojant bendrijos steigiamajame susirinkime, kiekvienas buto ar kitų patalpų savininkas turi po vieną balsą.
Jeigu bendrijos steigiamasis susirinkimas numatytu laiku neįvyksta, pakartotinis bendrijos steigiamasis susirinkimas šaukiamas ne anksčiau kaip po 14 dienų nuo neįvykusio steigiamojo susirinkimo dienos.
6. Registracija Juridinių asmenų registre
Notaro patvirtintus bendrijos steigimo dokumentus steigiamojo susirinkimo pirmininkas pateikia Juridinių asmenų registrui, kuris per 20 darbo dienų privalo registruoti bendriją arba pranešti apie atsisakymą registruoti, nurodant atsisakymo priežastį.
Bendrijos valdymas ir priežiūra
Bendrijos savininkų susirinkimas yra aukščiausias valdymo organas. Bendrijos vadovas vadinamas Pirmininku. Pirmininką renka Bendrijos savininkų susirinkimas bendrijos narių balsų dauguma. Svarbu, kad Pirmininkas būtų žmogus, turintis įmonės valdymo pagrindus (finansai ir mokesčiai, personalas ir psichologija, derybų meno ir pan.). Bendrija gali samdyti darbuotojus (pvz.
Taip pat svarbu pasirinkti bendrojo naudojimo objektų administratorių, kuris rūpinsis butų ir kitų patalpų savininkams priklausančiu bendrojo naudojimo turtu ir organizuos jo priežiūrą.
Pastaba: Steigiant bendriją svarbu, kad tiek namas, tiek butai/patalpos, esantys name, būtų įregistruoti Nekilnojamojo turto registre kaip nekilnojamojo turto objektai. Pačio namo baigtumas nėra svarbus.
Daugiabučio namo bendrijos pirmininko darbo sutartis bei darbo užmokestis | Teisinėkonsultacija.lt
Jungtinės veiklos sutartis (JVS)
Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis yra sutartis, kuria du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 straipsnio 1 dalis). Savininkai pasirašydami JVS į visą valdymą atiduoda į fizinio asmens rankas, tačiau tas asmuo būtinai turi būti vienas iš savininkų.
Butų ir kitų patalpų savininkai, kurie yra nepatenkinti administratoriaus veikla, gali organizuoti susirinkimą dėl JVS. Sprendimą priima dauguma. Surašomas sprendimų priėmimo protokolas, pasirašoma Jungtinės veiklos sutartis, išrenkamas įgaliotas asmuo.
Daugiabučio namo valdymas JVS įregistruojamas Nekilnojamojo turto registre. Informacija apie pasirašytą sutartį ir jos įregistravimą pateikiama namo administratoriui ir savivaldybei. Namas išbraukiamas iš administruojamų namų sąrašo.
Kiti svarbūs aspektai
- Techninė priežiūra ir eksploatacija: Daugiaubučių gyvenamųjų namų techninė priežiūra ir eksploatacija yra svarbi norint užtikrinti pastato saugumą ir ilgaamžiškumą.
- Mokėjimas už liftą: Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad žmonės, gyvenantys pirmuose daugiabučių aukštuose, privalo mokėti už lifto remontą. Teismas lifto eksploatacijos išlaidas turi padengti juo važinėjantys gyventojai, todėl pirmajame aukšte butus turintys žmonės nuo tokio mokesčio atleidžiami. Tai reiškia, sugedus liftui, mokėti už jo remontą turi ir pirmųjų aukštų gyventojai.
Svarbūs dokumentai ir įsakymai:
- Statybos techninį reglamentą STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka.
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019-06-11 įsakymu Nr.
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. gegužės 3 d. įsakymas Nr.
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. gegužės 3 d. įsakymas Nr. D1-355 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. D1-971 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.03.07:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka.